<\/strong> Ta\u010diau, ar i\u0161 ties\u0173 s\u0117d\u0117jimas yra nauja v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is? \u201eVisuomet sakome, Kai kur u\u017esienyje biuruose prad\u0117ta taikyti stal\u0173, prie kuri\u0173 reikia stov\u0117ti \u2013 praktika. \u201eApple\u201c generalinis direktorius Timas Kukas, yra sak\u0119s: \u201eDaug gydytoj\u0173 mano, kad s\u0117d\u0117jimas – nauja v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is\u201c. Ir i\u0161 dalies jis yra teisus. Ilgas s\u0117d\u0117jimas ir ma\u017eas fizinis aktyvumas ypa\u010d moterims grasina ven\u0173 varikoze ir net padidina gr\u0117sm\u0119 susirgti cukriniu diabetu ar… mirti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3909,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3908","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3908","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3908"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3908\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3909"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3908"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3908"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3908"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3908"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3908"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nJau prie\u0161 daugiau nei penkerius metus pasteb\u0117ta, kad s\u0117d\u0117jimas virsta
\ndaugelio \u017emoni\u0173 kasdienybe. V\u0117lesni tyrimai atskleid\u0117, kad \u201es\u0117d\u0117jimo
\nliga\u201c, net jei ir mank\u0161tinat\u0117s, yra susijusi su daugeliu fizini\u0173 ir
\npsichikos problem\u0173. Taip pat turi \u012ftakos padid\u0117jusiai onkologini\u0173 lig\u0173
\nrizikai.
\nIlgalaikio s\u0117d\u0117jimo metu sul\u0117t\u0117ja riebal\u0173 deginimo procesas, tod\u0117l
\norganizmas j\u0173 sudegina ma\u017eiau, negu tuomet, kai \u017emogus atsistoja ir
\npradeda mank\u0161tintis. Pasyvus s\u0117d\u0117jimas, siejamas su cukriniu diabetu,
\nnutukimu, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Be to, atlikti tyrimai
\nparod\u0117, kad ilgas s\u0117d\u0117jimas moterims didina diabeto rizik\u0105.
\nTyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad ilgos valandos, praleistos s\u0117dint, vyresn\u0117ms
\nnei keturiasde\u0161imties met\u0173 moterims suma\u017eino insulino poveik\u012f bei
\npadidino u\u017edegimini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Vadinasi, did\u0117jo rizika susirgti
\nantrojo tipo diabetu. \u0160ie tyrim\u0173 rezultatai buvo tokie pat t\u0173 moter\u0173,
\nkurios ne darbo metu mank\u0161tindavosi, ir t\u0173, kurios visai
\nnesimank\u0161tindavo.
\nDr. Alpa Patel i\u0161 Amerikos kovos su v\u0117\u017eiu draugijos mano, kad s\u0117d\u0117jimas
\nkenkia ne tik d\u0117l to, jog tai yra vienas pa\u010di\u0173 pasyviausi\u0173 \u017emogaus
\natliekam\u0173 veiksm\u0173, bet ir d\u0117l to, kad ilgalaikis s\u0117d\u0117jimas kenkia,
\nnepaisant to, kuo u\u017esiimama likusiu laiku. Galite b\u0117gioti po valand\u0105
\nkasryt, ta\u010diau jei likusi\u0105 dienos dal\u012f s\u0117dite prie stalo vis tiek
\nsmarkiai padid\u0117ja rizika susirgti daugeliu pavojing\u0173 lig\u0173. Be to, \u0161i
\nrizika moterims kur kas didesn\u0117.
\nTai \u012frodo ir ilgiau nei de\u0161imtmet\u012f vykdyto 123 t\u016bkstan\u010di\u0173 savanori\u0173
\nsteb\u0117jimo rezultatai. Jie buvo paskelbti leidinyje \u201eAmerican Journal of
\nEpidemiology\u201c. Toms moterims, kurios kasdien s\u0117d\u0117jo daugiau nei \u0161e\u0161ias
\nvalandas, gr\u0117s\u0117 37 procentais didesn\u0117 rizika mirti nurodytu laikotarpiu,
\n nei toms, kurios s\u0117d\u0117jo ma\u017eiau nei tris valandas per dien\u0105.
\nVyrams \u0161is rodiklis, atitinkamai, siek\u0117 18 proc. Tiriamieji nesirgo
\nv\u0117\u017eiu ar \u0161irdies ligomis, j\u0173 nebuvo i\u0161tik\u0119s insultas, j\u0173 plau\u010diai buvo
\npakankamai sveiki, o fizinis apkrovimas pakankamas.
\n\u00a0
Nes\u0117d\u0117ti vienoje vietoje<\/strong><\/p>\n
\nkad tai \u2013 tarsi r\u016bkymas. Darome tai ir priprantame pernelyg
\nnesusim\u0105stydami apie \u017eal\u0105 sveikatai\u201c,\u2013 sako Peningtono biomedicinini\u0173
\ntyrim\u0173 centro profesorius dr. Markas Hamiltonas.
\nJis ne vienerius metus tiria neaktyvaus gyvenimo b\u016bdo \u012ftak\u0105 \u017emogaus
\norganizmui. \u201eViena, k\u0105 tikrai \u017einome \u2013 ilgalaikis neaktyvumas n\u0117ra tas
\npats kaip nepakankamas fizinis aktyvumas. Negalima matuoti visko tik
\ntomis keliomis sporto valandomis, net jei tai daroma kasdien\u201c,\u2013 sako
\nprofesorius. Jo atlikti tyrimai rodo, kad i\u0161 ties\u0173 s\u0117dim\u0105 darb\u0105
\ndirbantys \u017emon\u0117s yra link\u0119 du kartus da\u017eniau sirgti cukriniu diabetu. Ir
\n \u0161i rizika yra kur kas didesn\u0117 nei t\u0173, kurie kasdien suvalgo itin daug
\ncukraus.
\nTad prof. dr. M.Hamiltonas pataria kasdien aktyv\u0173 fizin\u012f kr\u016bv\u012f derinti
\nsu ne tokiu intensyvu ir itin vengti pasyviai s\u0117d\u0117ti vienoje vietoje.
\n\u00a0
Verta \u017einoti<\/strong>
\nMoteri\u0161ki hormonai estrogenai neigiamai veikia ven\u0173 b\u016bkl\u0119. B\u016btent tod\u0117l
\nvarikoz\u0117 da\u017eniau puola moteris. Pasaulin\u0117 statistika rodo, kad b\u0117d\u0173 su
\nvenomis turi net 30 proc. s\u0117dim\u0105 darb\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tod\u0117l kas 25-30
\n minu\u010di\u0173 atsistokite ir pasivaik\u0161\u010diokite po kambar\u012f, kabinet\u0105.<\/p>\n![\"S\u0117d\u0117jimas](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/lsveikata.jpg\")
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"