{"id":3910,"date":"2015-02-24T00:00:00","date_gmt":"2015-02-24T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-02-24T00:00:00","modified_gmt":"2015-02-24T00:00:00","slug":"ar-keiciant-higienos-igudzius-ir-gyvensenos-iprocius-galima-pagerinti-sveikata-ir-sumazinti-mirciu-skaiciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-keiciant-higienos-igudzius-ir-gyvensenos-iprocius-galima-pagerinti-sveikata-ir-sumazinti-mirciu-skaiciu\/3910\/","title":{"rendered":"Ar kei\u010diant higienos \u012fg\u016bd\u017eius ir gyvensenos \u012fpro\u010dius galima pagerinti sveikat\u0105 ir suma\u017einti mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173?"},"content":{"rendered":"

\u0160iandien daugelis sveikatos
\nsutrikim\u0173 ir lig\u0173 i\u0161sivys\u010diusiose valstyb\u0117se yra glaud\u017eiai susij\u0119 su gyvensena
\nbei jos ypatumais. \u012evairi\u0173 technologij\u0173 pa\u017eanga \u017eymiai suma\u017eino fizinio darbo
\napimtis, tuo pa\u010diu padid\u0117jo aplinkos ir gamtos tar\u0161a. Sveikatos mokymo ir lig\u0173
\nprevencijos centras atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f sukauptus mokslinius duomenis apie tai,
\nkad kei\u010diant gyvensenos \u012fpro\u010dius bei higienos \u012fg\u016bd\u017eius galima pagerinti
\ngyventoj\u0173 sveikat\u0105 ir pailginti gyvenimo trukm\u0119, tod\u0117l sveikos gyvensenos
\nugdymui ir s\u0105lyg\u0173 sveikai gyventi suk\u016brimui yra skiriamas toks i\u0161skirtinis
\nd\u0117mesys. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ragindama
\ndaugiau d\u0117mesio skirti lig\u0173 profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, \u012f pirm\u0105
\nviet\u0105 i\u0161keliant sveikos gyvensenos bei tinkam\u0173 higienos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105. <\/p>\n

Jau de\u0161imt met\u0173 (nuo 2000 iki
\n2012 m.) ned\u017eiuginantys PSO statistiniai duomenys rodo, kad l\u0117tin\u0117s
\nneinfekcin\u0117s ligos (\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos, l\u0117tin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos,
\nv\u0117\u017eys, diabetas) yra pagrindin\u0117  mir\u010di\u0173
\nprie\u017eastis \u2013  2012 m. jos nul\u0117m\u0117 net 68 proc.
\nvis\u0173 mir\u010di\u0173. Daugiausiai yra mir\u0161tama nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 \u2013 17,5
\nmilijonai \u017emoni\u0173 per metus (7,4 mln. nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, 6,7 mln. nuo
\ninsulto). <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kokios yra pagrindin\u0117s mirties prie\u017eastys?<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

PSO paskelb\u0117 10 pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173: <\/p>\n

1. i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga \u2013 13,2 proc.,<\/p>\n

2. insultas \u2013 11,9 proc.,<\/p>\n

3. l\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos \u2013 5,6 proc.,<\/p>\n

4. respiratoriniai susirgimai \u2013 5,5 proc.,<\/p>\n

5. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 2,9 proc.,<\/p>\n

6. AIDS \u2013 2,7 proc.,<\/p>\n

7. diar\u0117ja \u2013 2,7 proc.,<\/p>\n

8. diabetas \u2013 2,7 proc.,<\/p>\n

 9. keli\u0173
\ntransporto eismo \u012fvykiai \u2013 2,2 proc.,<\/p>\n

10. hipertonin\u0117 liga \u2013 2 proc.<\/p>\n

Europos S\u0105jungoje, taip pat ir Lietuvoje, yra daug ankstyvos mirties atvej\u0173,
\nkuriems galima u\u017ekirsti keli\u0105. Yra nustatytos ir akcentuojamos pagrindin\u0117s ir
\nsvarbiausios pirmalaik\u0117s mirties ir negalios prie\u017eastys (nelaimingi
\natsitikimai, su\u017ealojimai, psichikos sutrikimai, v\u0117\u017einiai susirgimai, kraujo
\napytakos sutrikimai, kv\u0117pavimo ligos), kurioms did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 turi
\nsocialin\u0117s, ekonomin\u0117s bei darbo s\u0105lygos. \u017dmogaus studij\u0173 centro atlikto tyrimo
\nduomenimis, Lietuvos gyventojams yra b\u016bdingi itin auk\u0161ti save \u017ealojan\u010dio
\nelgesio rodikliai : alkoholio, \u012fvairi\u0173 psichotropini\u0173 ir narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173,
\nkvai\u0161al\u0173 vartojimas, farmacini\u0173 preparat\u0173 vartojimas be gydytojo \u017einios,
\nr\u016bkymas, nesveika mityba, stresas, netinkamas darbo ir poilsio re\u017eimas, kurie
\ngilina ir apsunkina taikomus prevencinius metodus, b\u016bdus ir priemones.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kod\u0117l reikalingas motyvuotas ger\u0173 
\n\u012fg\u016bd\u017ei\u0173 siekimas ir formavimas?<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Geros sveikatos ir savijautos
\npagrindas yra nat\u016bralios bei sveikos, be alergizuojan\u010di\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173
\ngyvenimo, laisvalaikio, darbo s\u0105lygos, grynas oras ir tinkamas mikroklimatas.
\nTod\u0117l did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f sveikatai turin\u010dias \u012fvairias kompleksines priemones
\nsocialin\u0117ms grup\u0117ms, visuomenei ir verslui b\u016btina taikyti sistemi\u0161kai. <\/p>\n

Beje, naudojamos priemon\u0117s neduos
\nlaukiam\u0173 rezultat\u0173, jeigu pats asmuo nebus motyvuotas r\u016bpintis savo sveikata.
\nPSO sveikat\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip fizin\u0119, socialin\u0119 ir dvasin\u0119 gerov\u0119, kurios ugdymas
\nir higienos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 formavimas turi b\u016bti pa\u010diu svarbiausiu sveikatos stiprinimo
\nveiksniu. Motyvuotas ger\u0173  \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 siekimas
\nir formavimas reikalingas ugdyti teigiamas nuostatas ir kritin\u012f m\u0105stym\u0105,
\nkuris  praver\u010dia tuomet, kai reikia
\n\u012fveikti socialin\u012f spaudim\u0105 bei atsirinkti reikaling\u0105 ir sveikatai nauding\u0105
\ninformacij\u0105. <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kas yra motyvacija ir kod\u0117l b\u016btina \u017einoti apie sveikatos \u012fsitikinim\u0173
\nteorij\u0105 bei model\u012f?<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

Sveikatos \u012fsitikinim\u0173<\/strong> teorija<\/strong> (Health Belief Model, Hoschbaum, 1958; Rosenstock, 1960)
\nteigia, kad \u017emogus, subjektyviai 
\nsuvokdamas savo sveikatos b\u016bkl\u0119, stengiasi motyvuotai elgtis taip, kad
\nj\u0105 saugot\u0173. O svarbiausias sveikatos
\n\u012fsitikinim\u0173 modelio<\/strong> teiginys ir yra tas, kad suvokta ligos gr\u0117sm\u0117 ir
\nelgsenos, padedan\u010dios i\u0161vengti ligos, nauda yra pagrindiniai veiksniai, kurie
\nlemia  nusiteikim\u0105 d\u0117l sveikatos ir
\npozityvius veiksmus, kuri\u0173 imamasi sveikatai stiprinti.<\/p>\n

Pagal socialinio i\u0161mokimo teorij\u0105<\/strong> (Social Cognitive Theory, Bandura,
\n1977), kai kurie \u017emon\u0117s labai s\u0117kmingai mokosi steb\u0117dami, analizuodami ir
\nlygindami savo gyvenimo s\u0105sajas su vaikyst\u0117s ir dabarties socialine aplinka.
\nTaip jie modeliuoja ir motyvuoja savo pa\u010di\u0173 higienos \u012fg\u016bd\u017eius,  \u012fpro\u010dius ir elgsen\u0105 tam, kad sveikai gyvent\u0173
\nir nesusirgt\u0173.<\/p>\n

Vadovaujantis socialinio konstruktyvizmo prielaidomis<\/strong>
\nyra konstatuojama, kad \u017emogaus elgsenai yra b\u016bdingas siekis patenkinti
\nvisuomen\u0117s konstruojam\u0105 gro\u017eio ir sveikatos idealo model\u012f (Berger, 1995;
\nFoucault, 1977; Debord, 2006). <\/p>\n

Visus kartu pa\u0117mus ir sistemi\u0161kai
\nbei konstruktyviai pritaikius \u0161iuolaikinius mokymosi ir praktinius mokymo
\nmetodus bei propaguojant sveik\u0105 gyvensen\u0105, \u0161alinant pagrindinius blog\u0105 sveikat\u0105
\nlemian\u010dius veiksnius (nuo kuri\u0173 priklauso sergamumas ir ankstyva mirtis),
\n\u012fgyvendinant veiksming\u0105 prevencin\u0119 veikl\u0105, b\u016bt\u0173 galima padidinti gyventoj\u0173,
\nsavivaldybi\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 sveikatos prevencin\u0117se bei vakcinacijos nuo
\nu\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173  programose, skai\u010di\u0173.
\n\u0160ie motyvuoti ugdymo metodai labai pad\u0117t\u0173 visuomenei sprend\u017eiant praktines
\nvisuomen\u0117s sveikatos problemas bei ma\u017eint\u0173 sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l b\u016btina operatyviai ir
\nkokybi\u0161kai taikyti \u0161iuolaikinius (netradicinius) mokymo ir mokymosi metodus,
\nkurie pad\u0117t\u0173 skatinti besimokan\u010di\u0173j\u0173 k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir kritin\u012f m\u0105stym\u0105. Tam gali
\npad\u0117ti didaktika, kaip mokslas apie mokym\u0105 ir mokym\u0105si, mokymosi tikslus,
\nturin\u012f, metodus, priemones, organizavim\u0105 bei siekiamus rezultatus.<\/p>\n

 Reikia \u017einoti ir tai, kad absoliu\u010diai ger\u0173 ir
\ntobul\u0173 mokymo metod\u0173 n\u0117ra. B\u016btina atsi\u017evelgti \u012f mokom\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173, lyt\u012f bei
\nmokymosi patirt\u012f. Motyvacija yra
\npagrindinis efektyvaus mokymosi garantas<\/strong>, orientuotas \u012f ai\u0161ki\u0173 tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo kokyb\u0119.<\/strong><\/p>\n

Nustatyta, kad tam tikri dalykai,
\nemocijos ir situacijos motyvuoja, o kiti \u2013 atima nor\u0105. Motyvacij\u0105 gali slopinti
\nbaim\u0117, nerimas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos.  \u017dmon\u0117s 
\nmotyvuojami tuomet, kai sulaukia pritarimo, pripa\u017einimo, supratimo,
\npalaikymo ar materialaus atpildo. Taip pat labai s\u0117kmingai motyvuoja kit\u0173
\n\u017emoni\u0173 gyvenimo ilgaam\u017e\u0117 patirtis ir teigiami pavyzd\u017eiai.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kod\u0117l japonai yra ilgaam\u017ei\u0161kumo rekordininkai? <\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Daugeliui lig\u0173 ir net mir\u010di\u0173
\ngalima u\u017ekirsti keli\u0105, nes, pasak mokslinink\u0173, vien sveikai maitinantis galima
\nb\u016bt\u0173 i\u0161vengti 90 proc. antrojo tipo diabeto, 80 proc. \u0161irdies ir kraujagysli\u0173
\nlig\u0173 ir 30 proc. v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173. <\/p>\n

Kaip pavyzd\u012f galima b\u016bt\u0173 pamin\u0117ti
\nJaponijos gyventojus, kurie yra ilgaam\u017ei\u0161kumo rekordininkai. Specialistai
\npaskai\u010diavo, kad Okinavos salos gyventojai net penkis kartus re\u010diau nei
\neuropie\u010diai ken\u010dia nuo insulto, infarkto bei v\u0117\u017eio. Tai paai\u0161kinama tuo, kad
\njie pasi\u017eymi savitu po\u017ei\u016briu \u012f gyvenim\u0105 ir mitybos sistem\u0105. \u201eEsu sveikas, kol man \u012fdomu\u201c,<\/strong> \u2013 tai
\nJaponijos ilgaam\u017ei\u0173 \u0161\u016bkis. <\/p>\n

 <\/p>\n

\u0160tai keletas japon\u0173 higienos
\n\u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir \u012fpro\u010di\u0173 bei patarim\u0173, kurie gali pailginti jaunyst\u0119 ir atitolinti
\nsenatv\u0119:<\/p>\n

\u2013 Daugiau jud\u0117kite, atsisakykite
\n\u012fpro\u010dio gul\u0117ti ant sofos, da\u017eniau i\u0161kylaukite gamtoje. Stenkit\u0117s kasdien bent
\n20\u201330 min. praleisti gryname ore. Rytais 10\u201315 min. darykite mank\u0161t\u0105, nes
\nfizinis kr\u016bvis organizmui suteikia gyvybin\u0117s energijos. Japon\u0173 gydytojai
\ntvirtina, kad horizontali pad\u0117tis rekomenduojama tik 9 val., nes gulint ilgiau,
\natsiranda sveikatos sutrikim\u0173 ir pa\u017eeid\u017eiama kraujo apytaka.<\/p>\n

\u2013 Kruop\u0161\u010diai kramtykite maist\u0105 \u2013
\ntaip palengvinsite vir\u0161kinimo organ\u0173 darb\u0105.<\/p>\n

\u2013 Ribokite baltos duonos (1
\nriekel\u0117 per dien\u0105) ir cukraus (1 \u0161auk\u0161telis per dien\u0105) vartojim\u0105.<\/p>\n

\u2013 Venkite kept\u0173 patiekal\u0173 (juose
\napstu cholesterolio ir kancerogenini\u0173 med\u017eiag\u0173) ir raudonos m\u0117sos. Jautien\u0105,
\navien\u0105 ir kiaulien\u0105 pakeiskite \u017euvimi ir vi\u0161tienos kr\u016btin\u0117l\u0117mis.<\/p>\n

\u2013 Per dien\u0105 suvalgykite 500\u00ad\u2013600
\ng \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 (kop\u016bst\u0173, mork\u0173, ropi\u0173, burok\u0117li\u0173, j\u016bros kop\u016bst\u0173 salot\u0173 su
\naliejumi), 3\u20134 kartus per savait\u0119 valgykite tro\u0161kint\u0105 maist\u0105, nes jame
\ndaugiausia organizmui reikaling\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173.<\/p>\n

\u2013 2\u20133 kartus per savait\u0119 virkite
\n\u017euvien\u0119 (tai yra populiariausias patiekalas ant japon\u0173 stalo).<\/p>\n

\u2013 Gerkite nevirint\u0105, gerai
\ni\u0161valyt\u0105 vanden\u012f, per dien\u0105 i\u0161gerkite 3\u20134 puodelius \u017ealios arbatos be cukraus,
\nkuri, pasak japon\u0173, yra ilgaam\u017ei\u0161kumo eliksyras ir ma\u017eina rizik\u0105 susirgti
\nv\u0117\u017eiu. <\/p>\n

\u2013 Ant pusry\u010di\u0173 stalo japonai
\nrekomenduoja d\u0117ti vandenyje virt\u0105 avi\u017e\u0173, griki\u0173, man\u0173 ko\u0161\u0119, kuri yra turtinga
\nmineral\u0173.<\/p>\n

\u2013 Valgykite vietinius vaisius,
\nnes i\u0161 j\u0173 organizmas pasisavina net 80 proc. vitamin\u0173, o i\u0161 egzotini\u0173 kra\u0161t\u0173 \u2013
\ntik 30 proc.<\/p>\n

\u2013 Pratinkite organizm\u0105 prie
\n\u0161al\u010dio, gr\u016bdinkit\u0117s, 2\u20133 kartus per m\u0117nes\u012f lankykit\u0117s pirtyje, kart\u0105 per
\nsavait\u0119 maudykit\u0117s po kontrastiniu du\u0161u, miegokite v\u0117siame kambaryje, kurio
\ntemperat\u016bra yra ne didesn\u0117, kaip 18 \u00b0C.<\/p>\n

\u2013 Plaukite rankas, nes tai
\napsaugos jus nuo bakterij\u0173 ir mikrob\u0173, sukelian\u010di\u0173 \u012fvairias ligas.<\/p>\n

\u2013 Duokite darbo galvos smegenims
\n(spr\u0119skite kry\u017eia\u017eod\u017eius, daugiau skai\u010diuokite), bendraukite, atraskite nauj\u0173
\n\u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 \u0161altinius. Nes\u0117d\u0117kite nuo ryto iki vakaro prie televizoriaus ar
\nkompiuterio \u2013 taip i\u0161saugosite \u017eval\u0173 prot\u0105 ir ger\u0105 savijaut\u0105.<\/p>\n

\u2013 Nesigydykite patys ir vartokite
\ntik gydytojo paskirtus vaistus.<\/p>\n

\u2013 Auginkite \u017eydin\u010dias g\u0117les, nes
\naugalai ma\u017eina nervin\u0119 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n

\u2013 Venkite skubos (nedarykite
\nnieko paskubomis, nesistenkite \u201enuversti kaln\u0173\u201c), nes d\u0117l skub\u0117jimo patiriamas
\nnuolatinis stresas kenkia sveikatai.<\/p>\n

\u2013 Raskite laiko artimiems
\n\u017emon\u0117ms, bendraukite, bet neapkalbin\u0117kite (apie kitus atsiliepkite tik gerai
\narba tyl\u0117kite) \u2013 tokios nuostatos laikosi Okinavos gyventojai.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kod\u0117l reikia nuo pat vaikyst\u0117s formuoti motyvuotus sveikos gyvensenos
\n\u012fpro\u010dius bei higienos \u012fg\u016bd\u017eius? <\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Taigi, norint pagerinti gyventoj\u0173
\nsveikat\u0105 ir pailginti  gyvenimo trukm\u0119,
\nreikia motyvuoto ir s\u0105moningo noro nuo pat vaikyst\u0117s  formuoti tinkamus higienos \u012fg\u016bd\u017eius ir ugdyti
\nsveikos gyvensenos \u012fpro\u010dius, pasitelkiant \u012fvairiapusius, sisteminius ir
\nnaujausius mokymo ir mokymosi metodus, praktinius u\u017esi\u0117mimus bei kit\u0173 \u017emoni\u0173
\ngyvenimo ilgaam\u017e\u0119 patirt\u012f ir teigiamus pavyzd\u017eius.<\/p>\n

 <\/p>\n

Informacij\u0105 pagal Lietuvos ir u\u017esienio literat\u016br\u0105
\npareng\u0117 Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centro Metodin\u0117s pagalbos ir strategijos
\nformavimo skyriaus visuomen\u0117s sveikatos administrator\u0117 <\/p>\n

Liucija Urbonien\u0117  \n<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien daugelis sveikatos sutrikim\u0173 ir lig\u0173 i\u0161sivys\u010diusiose valstyb\u0117se yra glaud\u017eiai susij\u0119 su gyvensena bei jos ypatumais. \u012evairi\u0173 technologij\u0173 pa\u017eanga \u017eymiai suma\u017eino fizinio darbo apimtis, tuo pa\u010diu padid\u0117jo aplinkos ir gamtos tar\u0161a. Sveikatos mokymo ir lig\u0173 prevencijos centras atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f sukauptus mokslinius duomenis apie tai, kad kei\u010diant gyvensenos \u012fpro\u010dius bei higienos \u012fg\u016bd\u017eius galima pagerinti gyventoj\u0173 sveikat\u0105 ir pailginti gyvenimo trukm\u0119, tod\u0117l sveikos gyvensenos ugdymui ir s\u0105lyg\u0173 sveikai gyventi suk\u016brimui yra skiriamas toks i\u0161skirtinis d\u0117mesys.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3911,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3910","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3910","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3910"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3910\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3911"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3910"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3910"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3910"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3910"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3910"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}