{"id":3955,"date":"2014-08-19T01:00:00","date_gmt":"2014-08-19T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-08-19T01:00:00","modified_gmt":"2014-08-19T01:00:00","slug":"kava-su-sokoladu-sveikata-narkotikas-ar-laimes-hormonas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kava-su-sokoladu-sveikata-narkotikas-ar-laimes-hormonas\/3955\/","title":{"rendered":"Kava su \u0161okoladu  \u2013 sveikata, narkotikas ar laim\u0117s hormonas?"},"content":{"rendered":"<div>\n<div>Visi norime b\u016bti sveiki, bet nedaugelis d\u0117l \u0161io tikslo nori aukotis, d\u0117ti pastangas. Tod\u0117l ypa\u010d smagu su\u017einoti, kad it epidemija plintan\u010di\u0173 \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105 gali suma\u017einti vis\u0173 m\u0117gstamas \u0161okoladas, o ir kava netgi sergantiesiems \u0161iomis ligomis n\u0117ra draud\u017eiama. Dabar, prad\u0117dami dien\u0105 puodeliu kavos su \u0161okoladu, galime b\u016bti tikri, kad \u0161is m\u016bs\u0173 ritualas ne atima, o prideda sveikatos. Kavos ir \u0161okolado poveik\u012f kraujagysl\u0117ms ir \u0161irdies ligoms komentuoja gydytoja dietolog\u0117 dr. Edita Gavelien\u0117.<\/div>\n<div><\/div>\n<div><strong>Sveikatai naudingi produktai<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Vis daugiau kalbama apie maisto produktus, kuri\u0173 sudedamosios dalys gali tur\u0117ti \u012ftakos \u017emoni\u0173 sveikatai. Taigi \u0161iuo metu medik\u0173 ir mokslinink\u0173 d\u0117mesio centre atsid\u016br\u0117 maisto produkt\u0173 grup\u0117, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra flavonoid\u0173. Flavonoidai \u2013 tai augal\u0173 pigmentai, kurie kaupiasi \u017eieduose, vaisiuose, lapuose, ir kurie pasi\u017eymi antioksidaciniu (laisvuosius radikalus sujungian\u010diu) poveikiu.&nbsp;<br \/>\u017dalingas m\u016bs\u0173 organizmui oksidacinis stresas pasirei\u0161kia, kai sutrinka pusiausvyra tarp laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 gamybos ir j\u0173 neutralizavimo. Oksidacinis stresas yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, sukelian\u010di\u0173 audini\u0173 l\u0105steli\u0173 poky\u010dius ir mirt\u012f, ir vienas i\u0161 patogenezini\u0173 veiksni\u0173, kelian\u010di\u0173 tokias ligas, kaip v\u0117\u017eys, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, \u012fvairios u\u017edegimin\u0117s ligos, cukrinis diabetas ir netgi nutukimas. Kitaip sakant, sunku rasti lig\u0105, kurios metu nevykt\u0173 oksidaciniai procesai, d\u0117l kuri\u0173 organizmui reik\u0117t\u0173 vartoti antioksidant\u0173. O vienas produkt\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 svariomis antioksidacin\u0117mis savyb\u0117mis, ir yra vis\u0173 pam\u0117gtas juodasis \u0161okoladas. Taigi medicinos duomenys skelbia, kad juodasis \u0161okoladas turi pakankam\u0105 kiek\u012f b\u016btent aktyvi\u0173j\u0173 flavonoid\u0173 (polifenoli\u0173), kurie ir yra svarb\u016bs siekiant suma\u017einti oksidacin\u012f stres\u0105.&nbsp;<\/p>\n<p><\/p>\n<div><strong>Juodasis \u0161okoladas sveika \u0161ird\u017eiai<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Klinikiniai tyrimai \u012frod\u0117, kad saikingas juodojo \u0161okolado vartojimas ma\u017eina sergamum\u0105 koronarine \u0161irdies liga. \u201ePabr\u0117\u017eiu \u2013 saikingas, t.y. prie visaver\u010dio raciono prid\u0117j\u0119 gabal\u0117l\u012f \u0161okolado \u2013 40 g per dien\u0105, tur\u0117sim naudos sveikatai. Bet n\u0117ra taip, kad prad\u0117j\u0119 valgyti \u0161okolad\u0105 plytel\u0117mis nesusirgsime \u0161irdies ligomis\u201c, \u2013 pa\u017eymi pa\u0161nekov\u0117.<br \/>Taigi juodasis \u0161okoladas gerina \u0161irdies kraujagysli\u0173 kraujotak\u0105, nes ma\u017eina tromb\u0173 susidarymo tikimyb\u0119. \u0160is produktas didina nitritin\u0117s r\u016bg\u0161ties, kuri skatina kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105, kiek\u012f ir tai taip pat ma\u017eina tromb\u0173 susidarymo rizik\u0105. Nustatytas ir trombocit\u0173 adhezij\u0105 (sulipim\u0105) ma\u017einantis poveikis. Taigi teigiamas juodojo \u0161okolado poveikis \u0161ird\u017eiai siejamas su tromb\u0173 susidarymo rizikos ma\u017einimu.<\/div>\n<div><\/p>\n<div><strong>\u0160okoladas \u2013 tai sveikata, narkotikas ar \u201elaim\u0117s hormonas\u201c?<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Kalbant apie \u0161okolad\u0105, da\u017enai minimos \u0161ios jo savyb\u0117s \u2013 sveikat\u0105 stiprinantis poveikis, priklausomyb\u0117 nuo \u0161okolado ir \u201elaim\u0117s hormono\u201c titulas. \u201eI\u0161 ties\u0173 \u0161okoladas turi vis\u0173 \u0161i\u0173 savybi\u0173, ta\u010diau to nereikia suabsoliutinti: t.y. kalbant apie poveik\u012f sveikatai reikia \u017einoti, kad sveikas yra tik saikingas ir tik juodojo \u0161okolado vartojimas. O priklausomyb\u0117 nustatyta ne nuo paties \u0161okolado, o apskritai nuo saldumyn\u0173, i\u0161skyrus kai kuriuos atvejus. Tai moter\u0173 potraukis \u0161okoladui premenstruaciniu periodu, kuris gali b\u016bti susij\u0119s su \u0161okolade esan\u010diu magniu, kurio tr\u016bkumas ir gali lemti premenstruacin\u012f dirglum\u0105. N\u0117\u0161tumo metu potrauk\u012f \u0161okoladui gali lemti anemija, o \u0161okolade esanti gele\u017eis i\u0161 dalies j\u0105 kompensuoja. Taigi moterys, kurioms tr\u016bksta magnio ir gele\u017eies, gali tur\u0117ti potrauk\u012f \u0161okoladui\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<br \/>Kaip ir kiti saldumynai, \u0161okoladas skatina endorfin\u0173 (hormon\u0173, skatinan\u010di\u0173 malonumo poj\u016bt\u012f) atpalaidavim\u0105. \u0160okolade yra nat\u016bralaus \u201emeil\u0117s narkotiko\u201c triptofano \u2013 med\u017eiagos, kuri\u0105 naudoja smegenys serotoninui (vienas i\u0161 neurotransmiteri\u0173) gaminti. O didesni serotonino kiekiai, kaip \u017einoma, skatina pakili\u0105 nuotaik\u0105, kartais net ekstaz\u0119. Taip pat jame yra feniletilamino, kuris stimuliuoja smegen\u0173 malonumo centrus, ir did\u017eiausias jo kiekis i\u0161skiriamas orgazmo metu. \u201eTa\u010diau tiesa tokia, kad \u0161okolade vis\u0173 \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 yra labai ma\u017eai, o norint, kad jos realiai veikt\u0173, reik\u0117t\u0173 suvalgyti po kelis kilogramus \u0161okolado per dien\u0105\u201c, \u2013 teigia E.Gavelien\u0117.<\/div>\n<div><\/p>\n<div><strong>Kava \u2013 antras pagal populiarum\u0105 g\u0117rimas<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Kovos suvartojimas pasaulyje yra antras po vandens. Kava yra antra ir pagal populiarum\u0105 po naftos prek\u0117 pasaulyje. Veikliosios kavos sudedamosios dalys yra kofeinas, diterpenai (kafestolis ir kahveolis ) ir polifenoliai.<br \/>Kofeinas \u2013 viena populiariausi\u0173 stimuliuojam\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 pasaulyje. Did\u017eiausia jo koncentracija smegenyse ir kraujyje b\u016bna po 30\u201340 min. Organizme kofeinas nesikaupia. Tiek jis pats, tiek jo apykaitos produktai pa\u0161alinami su \u0161lapimu. Suaugusiesiems pus\u0117 suvartoto kofeino kiekio pasi\u0161alina per 3\u20136 val. N\u0117\u0161tumo metu kofeino pasi\u0161alinimas pailg\u0117ja, r\u016bkantiems asmenims \u2013 sutrump\u0117ja.&nbsp;<\/div>\n<div><\/p>\n<div><strong>Kaip visada, svarbu saikas<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Vidutini\u0161kai per dien\u0105 kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 vartotojai gauna apie 280 mg kofeino (2\u20133 puodeliai*). Toks kofeino kiekis neigiamos \u012ftakos \u017emogaus sveikatai neturi.&nbsp;<br \/>Neigiama \u012ftaka sveikatai \u2013 kai kofeino gaunama &gt;500 mg\/d. (&gt;4\u20135 kavos puodeliai). Didesnis kofeino kiekis didina: nervingum\u0105, dirglum\u0105, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, skatina nemig\u0105, skausmus skrand\u017eio plote, nevalingus raumen\u0173 virpesius. Ta\u010diau pana\u0161ius jutimus galima pajusti ir nuo ma\u017eesnio kofeino kiekio, nes dalis \u017emoni\u0173 jautresni jo poveikiui. I\u0161geriant daugiau nei 8 puodelius kavos per dien\u0105, skatinama aritmija, did\u0117ja homocisteino koncentracija.&nbsp;<\/div>\n<div><\/p>\n<div><strong>Kava ir \u0161irdies ligos<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Kavos poveikis \u0161irdies ligoms susij\u0119s su kofeino kiekiu. Saikingas kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimas (iki trij\u0173 puodeli\u0173 per dien\u0105) n\u0117ra draud\u017eiamas netgi asmenims, varginamiems \u0161irdies kraujagysli\u0173 sistemos negalavim\u0173. Ta\u010diau daug kas priklauso nuo kavos paruo\u0161imo b\u016bdo, nes skirsis ir kofeino, ir kit\u0173 kavoje esan\u010di\u0173 ir sveikatai \u017ealing\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis. Pvz., kofeino kiekis stiklin\u0117je ekspreso kavos \u2013 iki 600 mg, o plikytos kavos \u2013 tik 135 mg.<br \/>\u017dalos sveikatai nebus, jeigu per dien\u0105 gersime 2\u20133 puodelius filtruotos (paruo\u0161tos aparatu) kavos. Jeigu kav\u0105 plikome, saugi doz\u0117 \u2013 1 puodelis. Mat plikytoje kavoje i\u0161lieka daugiau toki\u0173 neigiamai sveikat\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, kaip diterpenai, kurie didina cholesterolio kiek\u012f, ir kit\u0173, kurios daro \u012ftak\u0105 \u0161irdies susitraukimo da\u017eniui. \u201eReikia nepamir\u0161ti, kad kofeino poveikis kiekvienam \u017emogui individualus ir priklauso nuo genetikos, am\u017eiaus, lyties, k\u016bno mas\u0117s (ta pati kofeino doz\u0117 liekniems gali daryti daugiau \u017ealos nei apk\u016bniems), vartojam\u0173 vaist\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi medik\u0117.<br \/>Anot gydytojos, kava nepasi\u017eymi \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105 ma\u017einan\u010diu poveikiu, ta\u010diau svarbu, kad ji n\u0117ra draud\u017eiama sergant \u0161iomis ligomis. Kita vertus, sveikiems \u017emon\u0117ms 2\u20133 puodeliai kavos per dien\u0105 irgi nedaro \u017ealos sveikatai. O tai taip pat labai svarbu m\u0117gstantiems \u0161\u012f g\u0117rim\u0105.&nbsp;<\/div>\n<div><\/p>\n<div><strong>Kava ir kitos ligos<\/strong><\/div>\n<div><\/div>\n<p>Nedideli kavos kiekiai (puodelis) ma\u017eina galvos skausm\u0105. Kita vertus, galvos skausmas gali prad\u0117ti kamuoti nustojus gerti kav\u0105. Tai vienas i\u0161 priklausomyb\u0117s nuo kofeino po\u017eymi\u0173. O asmenims, sergantiems migrena ir nuolat vartojantiems kofeino turin\u010dius g\u0117rimus, kofeinas galvos skausmo nema\u017eina, o kartais gali b\u016bti migrenos priepuolio prie\u017eastis.&nbsp;<br \/>Kava daro \u012ftaka ir vir\u0161kinamajai sistemai: saikingas kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 vartojimas skatina \u017earn\u0173 judesius, o kofeino perdozavimas gali b\u016bti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo prie\u017eastis.&nbsp;<br \/>Didesnis nei 400 mg kofeino kiekis per dien\u0105 sutrikdo kalcio apykait\u0105 kauluose, ma\u017e\u0117ja kaul\u0173 tankis, did\u0117ja l\u016b\u017ei\u0173 rizika. U\u017etat saikingas iki trij\u0173 puodeli\u0173 kavos per dien\u0105 suvartojimas slopina kepen\u0173 fibroz\u0117s progresavim\u0105. Didesni kofeino kiekiai ma\u017eina tiek vyr\u0173, tiek moter\u0173 vaisingum\u0105. Visa tai \u012frodyta atlikus klinikinius tyrimus.<\/div>\n<div>* &#8211; puodelis \u2013 tai espresso kavai skirtas puodelis  <\/div>\n<div style=\"text-align:right\"><em>\u0160altinis:<\/em>&nbsp;<a href=\"http:\/\/www.sveikaszmogus.lt\">www.sveikaszmogus.lt<\/a><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Visi norime b\u016bti sveiki, bet nedaugelis d\u0117l \u0161io tikslo nori aukotis, d\u0117ti pastangas. Tod\u0117l ypa\u010d smagu su\u017einoti, kad it epidemija plintan\u010di\u0173 \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105 gali suma\u017einti vis\u0173 m\u0117gstamas \u0161okoladas, o ir kava netgi sergantiesiems \u0161iomis ligomis n\u0117ra draud\u017eiama.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3956,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3955","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3955"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3955\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3956"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3955"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3955"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}