{"id":3971,"date":"2012-04-16T01:00:00","date_gmt":"2012-04-16T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-04-16T01:00:00","modified_gmt":"2012-04-16T01:00:00","slug":"visos-ligos-nuo-nervu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/visos-ligos-nuo-nervu\/3971\/","title":{"rendered":"Visos ligos nuo nerv\u0173\u2026"},"content":{"rendered":"
\n

\u201cVisos ligos nuo nerv\u0173\u2026\u201d<\/p>\n

<\/p>\n<\/div>\n

Kamuoja skrand\u017eio
\nopa? Gal j\u016bs pernelyg da\u017enai grau\u017eiat\u0117s, \u0117date save priekai\u0161tais? Skauda
\n sprandas? Tai gal laikas b\u016bt\u0173 nusipurtyti tuos, kurie ant j\u016bs\u0173 sprando
\nu\u017esis\u0117d\u0119? Maud\u017eia nugar\u0105? Tai gal u\u017esikrov\u0117te pernelyg sunki\u0105 na\u0161t\u0105?
\nKankina astma? Pagalvokite, kas jums neleid\u017eia kv\u0117puoti laisvai.<\/strong><\/p>\n

\u017dmogus
\n n\u0117ra atskir\u0173, nesusijusi\u0173 organ\u0173 rinkinys. Dar Sokratas sak\u0117: negalima
\ngydyti akies, negalvojant apie galv\u0105, negalima gydyti galvos,
\nnegalvojant apie vis\u0105 organizm\u0105, negalima gydyti k\u016bno, negydant sielos.
\nK\u016bno negalavimo ir lig\u0173 prie\u017eastys labai da\u017enai kyla d\u0117l psichologini\u0173
\nproblem\u0173, atskiro organo gydymas vaistais neb\u016bna s\u0117kmingas, jei
\nu\u017emir\u0161tama, kad tas organas yra viso organizmo, taip pat ir sielos,
\ndalis.<\/p>\n

Stresai, ilgalaik\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa, psichin\u0117s traumos,
\nu\u017egniau\u017etos nuoskaudos, baim\u0117s, konfliktai… Net jei bandome j\u0173
\nnepasteb\u0117ti, u\u017emir\u0161ti, i\u0161stumti i\u0161 galvos, k\u016bnas atsimena visk\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

Bronchin\u0117 astma<\/strong>
\n pasirei\u0161kia tuomet, jei \u012f kv\u0117pavimo takus patenka alergenai, gali
\natsirasti d\u0117l infekcijos, o taip pat d\u0117l emocini\u0173 faktori\u0173.
\nPsichologin\u0117mis \u0161io susirgimo prie\u017eastimis yra laikomas negal\u0117jimas
\n„laisvai kv\u0117puoti”. Astma u\u017eklumpa tuomet, kai nerandame i\u0161eities i\u0161
\nsusidariusios gyvenimo situacijos, kai esame apsupti slegian\u010dios
\natmosferos, negaudami gryno oro gurk\u0161nio. Tai gali b\u016bti gniu\u017edanti
\naplinka darbo vietoje ar \u0161eimoje. Kv\u0117pavimo problem\u0173 gali atsirasti ir
\n\u017emon\u0117ms, kuriuos artimieji apsupa tokiu intensyviu r\u016bpes\u010diu, kad \u017emogus
\nnebegali „laisvai kv\u0117puoti”. Astma sergantys \u017emon\u0117s da\u017eniausiai nemoka
\nverkti. Jie yra link\u0119 sulaikyti a\u0161aras ir verksmus. Kai kurie gydytojai
\nastm\u0105 laiko u\u017egniau\u017eta rauda.<\/p>\n

<\/p>\n

Manoma, kad skrand\u017eio opa<\/strong>
\n atsiranda d\u0117l r\u016bkymo, piktnaud\u017eiavimo alkoholiu, neteisingos mitybos,
\npaveldimumo, didelio skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingumo ar nuo bakterijos Helicobacter pylori.<\/em>
\n Ta\u010diau net ir susid\u0117jus visiems faktoriams, kai kurie \u017emon\u0117s skrand\u017eio
\nopos i\u0161vengia. Kod\u0117l? Mokslininkai link\u0119 manyti, kad skrand\u017eio opos
\natsiradimui turi reik\u0161m\u0117s ilgalaikis stresas ir… \u017emogaus charakterio
\nypatyb\u0117s.<\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad skrand\u017eio opa atsiranda lengvai
\npa\u017eeid\u017eiamiems \u017emon\u0117ms, linkusiems nerimauti, nepasitikintiems savimi,
\nkeliantiems sau labai didelius reikalavimus. Ne veltui sakoma: skrand\u017eio
\n opos prie\u017eastis – ne tai k\u0105, j\u016bs valgote, bet tai, kas valgo jus.
\nNeretai skrand\u017eio opa suserga \u017emon\u0117s, \u012fstrig\u0119 tam tikroje gyvenimo
\nsituacijoje, nerandantys i\u0161eities, nepaj\u0117giantys prisitaikyti prie
\npasikeitusi\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173.<\/p>\n

<\/p>\n

Nugaros skausmai<\/strong>
\n atsiranda d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 – d\u0117l traum\u0173, fizinio nuovargio,
\ndirbant nepatogia poza, per\u0161alus. Mokslininkai mano, kad nugar\u0105 gali
\nprad\u0117ti skaud\u0117ti ir d\u0117l stipraus emocinio sukr\u0117timo, o taip pat d\u0117l ilg\u0105
\n laik\u0105 trunkan\u010dios emoci\u0161kai varginan\u010dios \u012ftampos. Nieko keisto, jei
\n\u017emogus, „pavarg\u0119s ne\u0161ti savo kry\u017ei\u0173”, prad\u0117s sk\u0173stis nugaros skausmais.
\nK\u016bnas atsiliepia \u012f tai, kas vyksta sieloje.<\/p>\n

Cukrinis diabetas<\/strong>
\n atsiranda ne nuo saldaus gyv<\/p>\n

enimo. Grei\u010diau, atvirk\u0161\u010diai… Pischologai
\n mano, kad \u0161i\u0105 lig\u0105 provokuoja konfliktai \u0161eimoje, ilgalaikis stresas ir
\n nuoskaudos, o labiausiai – nepatenkintas meil\u0117s ir \u0161velnumo poreikis.
\nJausdamas emocin\u012f alk\u012f, \u017emogus pradeda kompensuoti j\u012f maistu. Saldumynai
\n tampa pagrindiniu malonumu, o kaip pasekm\u0117 – persivalgymas, nutukimas,
\ncukraus kiekio kraujyje padid\u0117jimas ir gal\u0173 gale – diabetas. Psicholog\u0173
\nnuomone, mok\u0117jimas d\u017eiaugtis ir m\u0117gautis gyvenimu labai svarbi savyb\u0117,
\nsauganti nuo susirgimo diabetu.<\/p>\n

<\/p>\n

Galvos svaigimas<\/strong>
\ngali b\u016bti daugelio susirgim\u0173 simptomu. Ta\u010diau jei simptomas yra, o ligos
\n jokie gydytojai neranda, pagalvokite, gal j\u016bs\u0173 gyvenimas pastaruoju
\nmetu klostosi taip, kad jums tenka suktis lyg voverei rate? O gal
\nkarjeros laiptais u\u017ekop\u0117te iki svaiginan\u010di\u0173 auk\u0161tum\u0173? Jei esate ramus,
\nnuoseklus \u017emogus, gal verta susim\u0105styti, kas jums gyvenime svarbiausia.<\/p>\n

<\/p>\n

Plaukai <\/strong>gali slinkti<\/strong>
\n d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173 – ir d\u0117l paveld\u0117jimo, ir d\u0117l hormonini\u0173
\npoky\u010di\u0173, ir be abejo d\u0117l streso. Neretai plaukai ima slinkti po nervinio
\n sukr\u0117timo ar sunki\u0173 praradim\u0173. Jei kaltiname save, gailim\u0117s d\u0117l to, ko
\nnetekome, kas pra\u0117jo, vaizd\u017eiai sakant, „raunam\u0117s sau plaukus”, gal m\u016bs\u0173
\n k\u016bnas mums sako: laikas atsisveikinti su praeitimi ir \u017ei\u016br\u0117ti \u012f priek\u012f.<\/p>\n

<\/p>\n

Net ir gerkl\u0117s skausmo<\/strong>
\n prie\u017eastys kartais b\u016bna psichologin\u0117s. Ypa\u010d jei skausmas u\u017esit\u0119s\u0119s,
\nnepasiduodantis gydymui ir nelabai paai\u0161kinamas kitokiomis prie\u017eastimis.
\n Gerkl\u0117s skausmas kartais kamuoja \u017emones, kurie negali i\u0161reik\u0161ti savo
\njausm\u0173, kuriems „\u017eod\u017eiai stringa gerkl\u0117je”, o taip pat tuos, kurie link\u0119
\n tylomis „nuryti nuoskaud\u0105”. Aplinkiniams tokie \u017emon\u0117s atrodo
\n\u0161altakrauji\u0161ki ir nejautr\u016bs. Ta\u010diau po \u0161altakrauji\u0161ka i\u0161ore kartais
\nkunkuliuoja audringi jausmai. Kunkuliuoja, o i\u0161siver\u017eti negali. „Stringa
\n gerkl\u0117je”.<\/p>\n

<\/p>\n

 Be abejo, ne visada susirgimai – tai kokio
\nnors posakio \u012fsik\u016bnijimas. Neverta kiekvienoje slogoje ie\u0161koti likimo
\n\u017eenklo, o susirgus reikia kreiptis \u012f gydytojus. Ta\u010diau jei niekaip
\nnepavyksta i\u0161gyti, jei susirgimas vis kartojasi, o savijauta prast\u0117ja,
\nvert\u0117t\u0173 apgalvoti, ar sveikatos problemos n\u0117ra pergyvenam\u0173 emocij\u0173
\npasekm\u0117. Jei sukr\u0117timas nei\u0161verktas a\u0161aromis, gal prad\u0117jo „raudoti” m\u016bs\u0173
\n k\u016bnas? Geriau save suprasti gali pad\u0117ti ir psichoterapeutas. Juk ry\u0161ys
\ntarp k\u016bno ir psichini\u0173 lig\u0173 neabejotinas, o \u017emogus yra sveikas tuomet,
\nkai tarp abiej\u0173 sri\u010di\u0173 vyrauja harmonija.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kamuoja skrand\u017eio opa? Gal j\u016bs pernelyg da\u017enai grau\u017eiat\u0117s, \u0117date save priekai\u0161tais? Skauda sprandas?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3972,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3971","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3971","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3971"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3971\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3972"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3971"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3971"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3971"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3971"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3971"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}