{"id":3975,"date":"2012-03-22T00:00:00","date_gmt":"2012-03-22T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-22T00:00:00","modified_gmt":"2012-03-22T00:00:00","slug":"kaip-prisijaukinti-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-prisijaukinti-sveikata\/3975\/","title":{"rendered":"Kaip \u201eprisijaukinti\u201c sveikat\u0105?"},"content":{"rendered":"<h4 style=\"text-align:justify\">Kaip<br \/>\n\u201eprisijaukinti\u201c sveikat\u0105?<\/h4>\n<h4 style=\"text-align:justify\">\u017dmogaus pas\u0105mon\u0117je slypi ne\u012fkainojami energijos<br \/>\nir i\u0161minties klodai, kuriais galima pasinaudoti, norint kuo grei\u010diau pasveikti.<br \/>\nVisais laikais psichologus domino tam tikras psichikos \u201ecentras\u201c, kuris \u012ftakoja<br \/>\n\u017emogaus gyvenim\u0105. \u0160\u012f \u201ecentr\u0105\u201d Z.Froidas pavadino pas\u0105mone &#8211; instinkt\u0173 ir motyv\u0173<br \/>\n\u0161altiniu. Instinktai ir motyvai reguliuoja \u017emogaus elges\u012f, ta\u010diau did\u017ei\u0105ja<br \/>\ndalimi yra ne\u012fsis\u0105moninti, t.y. mums ne\u017einomi. G. Jungas man\u0117, kad pas\u0105mon\u0117s \u201eveikla\u201c<br \/>\nkur kas platesn\u0117 \u2013 ji ne tik \u012ftakoja tam tikr\u0105 \u017emogaus elges\u012f, bet ir brandina<br \/>\nasmenyb\u0119, skatina \u017emog\u0173 siekti psichin\u0117s gerov\u0117s. G.Jungas tik\u0117jo, kad<br \/>\npas\u0105mon\u0117s siun\u010diami signalai yra skirti tam, kad \u017emogus pasiekt\u0173 vidin\u0119<br \/>\npusiausvyr\u0105 ir gerov\u0119.<\/h4>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Pas\u0105mon\u0117 informacij\u0105 \u201eperduoda\u201c jausmais, intuicija<br \/>\nir sapnais. <\/strong>Pavyzd\u017eiui,<strong> <\/strong>medicinos moksl\u0173 daktaras Nikolajus<br \/>\nKasatkinas apra\u0161\u0117 atvej\u012f, kai vienas studentas kelis kartus sapnavo t\u0105 pat\u012f<br \/>\nsapn\u0105: j\u012f apsiveja pitonas, spaud\u017eia kr\u016btin\u0119 ir jis negali pajudinti nei rank\u0173,<br \/>\nnei koj\u0173. Tuo metu medikai joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173 nerado. Tik pra\u0117jus metams po pirmojo<br \/>\nsapno apie piton\u0105 vaikinui buvo diagnozuotas nugaros smegen\u0173 navikas ir<br \/>\nnetrukus jis buvo visi\u0161kai suparaly\u017eiuotas. Min\u0117tas medikas daugiau nei<br \/>\ntrisde\u0161imt met\u0173 tyr\u0117 sveik\u0173 ir ligot\u0173 \u017emoni\u0173 sapnus. Rezultatai buvo<br \/>\nstulbinantys \u2013 <strong>\u017emogaus sapnai persp\u0117ja<br \/>\napie lig\u0105!<\/strong> \u201ePrana\u0161i\u0161ki\u201c sapnai atsiranda ma\u017edaug du tris m\u0117nesius iki<br \/>\nnustatant hipertonij\u0105, m\u0117nuo iki gastrito, du m\u0117nesiai iki pirm\u0173j\u0173<br \/>\ntuberkulioz\u0117s po\u017eymi\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad pagal sapnus net galima nustatyti<br \/>\npa\u017eeist\u0105 organ\u0105. Pavyzd\u017eiui, \u017emogui, kuriam prasideda plau\u010di\u0173 ligos (pleuritas,<br \/>\nbronchitas ar tuberkulioz\u0117), gali sapnuotis, kad jis nori i\u0161nerti i\u0161 vandens ar<br \/>\nkad jam ant kr\u016btin\u0117s u\u017ekrauta ka\u017ekas sunkaus. Arba jis lenda pro siaur\u0105 ply\u0161\u012f<br \/>\ntvoroje ir u\u017estringa ties kr\u016btine. Arba lipa \u012f kaln\u0105 ir jam sunku kv\u0117puoti.<br \/>\nSergantys skrand\u017eio ir vir\u0161kinamojo trakto ligomis sapnavo kaip valgo supuvus\u012f,<br \/>\nneskan\u0173, v\u0117mimus sukeliant\u012f maist\u0105.&nbsp; <img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"\" width=\"2\" height=\"1\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Tuo atveju,<br \/>\njei \u017emogus niekaip \u201cnegirdi\u201d ar nesupranta, k\u0105 pas\u0105mon\u0117 jam nori pasakyti, ji<br \/>\n\u201cprabyla\u201d fizin\u0117s ligos simptomais. U\u017egniau\u017eta ir nerealizuota energija<br \/>\n\u201esusiranda\u201c silpniausi\u0105 organ\u0105 ir jame \u201eapsigyvena\u201c ligos pavidalu. Tyrimai<br \/>\nrodo, kad daugelis pasveikusi\u0173 nuo onkologin\u0117s ligos \u017emoni\u0173 pri\u0117jo i\u0161vados, kad<br \/>\niki ligos gyveno ne \u012fsiklausydami \u012f sav\u0105j\u012f \u201eA\u0161\u201c, o steng\u0117si atitikti kit\u0173<br \/>\nl\u016bkes\u010dius, nepriklausomai nuo to, ar tai b\u016bt\u0173 sutuoktinio, t\u0117v\u0173, vir\u0161ininko ar<br \/>\nvisuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai. Vieni steng\u0117si b\u016bti \u201egerais\u201c \u017emon\u0117mis, kurie \u201eniekada nepyksta<br \/>\nir visada yra malon\u016bs\u201c; kiti siek\u0117 \u012frodyti, kad yra ka\u017eko verti, ilg\u0105 laik\u0105 dirbdami<br \/>\nnem\u0117gstam\u0105 darb\u0105; treti, nieko nedarydami, kad santykiai b\u016bt\u0173 geresni, pasyviai<br \/>\ngyveno \u201enenusisekusioje\u201c santuokoje \u201evardan vaik\u0173\u201c, nors tie patys vaikai,<br \/>\npaaug\u0119, sakydavo, kad \u201ejau geriau t\u0117vai b\u016bt\u0173 i\u0161siskyr\u0119, nei taip gyven\u0119\u201c. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Jei problemas stengiamasi ne u\u017emir\u0161ti, o<br \/>\ni\u0161spr\u0119sti, jei nekaupiamos nuoskaudos ir nusivylimas, jei \u012fsiklausoma \u012f save, o<br \/>\nne gyvenama pagal ka\u017ekieno kito primestus reikalavimus, galima sakyti, kad<br \/>\ntokio \u017emogaus s\u0105mon\u0117 \u201edraugauja\u201c su pas\u0105mone ir tokiu atveju \u201en\u0117ra vietos\u201c<br \/>\nligai.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Nat\u016bralus<br \/>\norganizmo geb\u0117jimas save i\u0161gydyti prilyginamas stebuklui, nors yra \u012frodyta, kad<br \/>\ntai \u012fmanoma ir i\u0161 ties\u0173 \u012fvyksta. Tiesiog reikalinga atstatyti psichinio ir<br \/>\nfizinio \u201ek\u016bn\u0173\u201c pusiausvyr\u0105 ir harmonij\u0105. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Egzistuoja glaudus ry\u0161ys tarp fizin\u0117s ir dvasin\u0117s<br \/>\nsavijautos.<\/strong> Tai rei\u0161kia, kad kai<br \/>\njau\u010diame psichologin\u012f ir emocin\u012f komfort\u0105, m\u016bs\u0173 k\u016bnas yra atsipalaidav\u0119s. Ir<br \/>\natvirk\u0161\u010diai \u2013 jei esame apimti nerimo ar mus sukaus\u010diusi baim\u0117, m\u016bs\u0173 k\u016bne<br \/>\nvyksta i\u0161 prad\u017ei\u0173 nejuntami, ta\u010diau pavojingi biocheminiai poky\u010diai, o<br \/>\nraumenyse kaupiasi \u012ftampa. Tod\u0117l jei masa\u017eist\u0117 \u201eu\u017e\u010diuop\u0117\u201c \u012fsitempusius<br \/>\nraumenis, \u017einokite, kad yra b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f save pat\u012f ir tai, kas<br \/>\nvyksta J\u016bs\u0173 gyvenime. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Nustatyta, kad<br \/>\napie 80&nbsp;% vis\u0173 kraujotakos, endokrinini\u0173, vir\u0161kinimo trakto, onkologini\u0173<br \/>\nsutrikim\u0173 ar imunin\u0117s sistemos nusilpim\u0173 yra <a href=\"http:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Psichosomatika\" title=\"Psichosomatika\">psichosomatinio<\/a><br \/>\npob\u016bd\u017eio. Organizmui fiziologi\u0161kai yra reikalingas periodi\u0161kas poilsis, kuris<br \/>\n\u012fmanomas giluminio atsipalaidavimo arba <a href=\"http:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Miegas\" title=\"Miegas\">miego<\/a> metu.<br \/>\nAtsipalaidav\u0119s \u017emogus tampa ramus, pusiausvyras, stabilizuojasi psichika bei<br \/>\npsichiniai procesai, teigiamai veikiama emocin\u0117 bei protin\u0117 b\u016bkl\u0117.<strong> Tod\u0117l atsipalaidavim\u0105 galima laikyti<br \/>\nsveikatinan\u010dia proced\u016bra.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Atsipalaiduoti<br \/>\ngalima tiek s\u0105moningai, tiek ir nes\u0105moningai. \u012etampa gali b\u016bti pa\u0161alinama<br \/>\n\u012fvairiais b\u016bdais. &nbsp;<a href=\"http:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Poilsis\" title=\"Poilsis\">Poilsis<\/a> kaip<br \/>\nveiklos prie\u0161ingyb\u0117 gali b\u016bti tiek aktyvus, tiek ir pasyvus. Priklausomai nuo<br \/>\nindividuali\u0173 savybi\u0173 atsipalaidavimo b\u016bdai yra labai \u012fvair\u016bs. Jie pasirenkami<br \/>\npriklausomai nuo asmenini\u0173 polinki\u0173 bei sieki\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Veiksmingai s\u0105moningai atsipalaiduoti galima<br \/>\ntaikant relaksacijos \u2013 koncentruoto atsipalaidavimo \u2013 technik\u0105.<\/strong> Toki\u0173 metod\u0173 esm\u0117 \u2013 s\u0105moningas k\u016bno raumen\u0173<br \/>\ngrupi\u0173 \u012ftempimas ir atpalaidavimas, kai kuriais atvejais papildomai panaudojant<br \/>\nsavi\u012ftaigos ir vaizduot\u0117s pagalb\u0105. Taip galima pa\u0161alinti nereikaling\u0105 emocin\u0119<br \/>\n\u012ftamp\u0105, susikurti vidin\u0119 ramyb\u0119 bei u\u017ekirsti keli\u0105 organizmo alinimui,<br \/>\npervargimui, atsikratyti <a href=\"http:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Nemiga\" title=\"Nemiga\">nemigos<\/a>, atkurti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105 bei harmonij\u0105. Manoma, kad 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo<br \/>\ntolygu 2-3 val. geros kokyb\u0117s miego.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong style=\"\" mso-bidi-font-weight:normal\"\"=\"\">Muzika taip pat gali b\u016bti puikia atpalaidavimo priemone.<\/strong> Tyrimai<br \/>\nrodo, kad muzika gali veikti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 (pvz., ma\u017eina sistolin\u012f<br \/>\nkraujosp\u016bd\u012f), kv\u0117pavimo, nerv\u0173 sistemos veikl\u0105. Taip pat \u012frodyta, kad muzika<br \/>\ngali padidinti periferinio matymo jautrum\u0105, paveikti raumen\u0173 tonus\u0105, asmens<br \/>\nnuotaik\u0105, netgi padidinti darbingum\u0105. Muzikos k\u016brini\u0173 klausymas ma\u017eina nerimo<br \/>\nir pyk\u010dio lyg\u012f. Siekiant atpalaiduojan\u010dio poveikio, paprastai naudojama<br \/>\nklasikin\u0117, specialiai sukurta relaksacin\u0117 muzika su \u012fvairi\u0173 gamtos gars\u0173<br \/>\nintarpais, l\u0117to tempo, lengvos muzikos k\u016briniai.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Aromaterapija \u2013 <\/strong>vienas i\u0161 gydymo metod\u0173, kuomet <strong>eteriniai aliejai <\/strong>naudojami<br \/>\n<strong>fizini\u0173 bei<br \/>\ndvasini\u0173 problem\u0173 su\u0161velninimui ir profilaktikai. <\/strong>\u0160iuolaikiniai<br \/>\ntyrimai tik patvirtina, kad <strong>eteriniai<br \/>\naliejai turi antiseptini\u0173, imunin\u0119 sistem\u0105 stiprinan\u010di\u0173, antivirusini\u0173 savybi\u0173.<br \/>\n<\/strong>Kvapai teigiamai veikia organizm\u0105, o eterini\u0173 aliej\u0173 poveikis juntamas per<br \/>\nod\u0105 ir kv\u0117pavimo takus. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Ir , ko gero, <strong>vienas papras\u010diausi\u0173 ir lengviausiai<br \/>\nprieinam\u0173 atsipalaidavimo b\u016bd\u0173 \u2013 tai pasivaik\u0161\u010diojimas gryname ore. <\/strong>Laiko<br \/>\nleidimas lauke naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei \u017emogaus sveikatai<br \/>\npalaikyti. Reguliariai einantis pasivaik\u0161\u010dioti \u017emogus ilgainiui tampa<br \/>\npastebimai ramesniu. Gamta atpalaiduoja nerv\u0173 sistem\u0105, padeda atsiriboti nuo varginan\u010di\u0173<br \/>\nproblem\u0173. Netgi nuteistiesiems \u012fkalinimo \u012fstaigose suteikiama teis\u0117<br \/>\npasivaik\u0161\u010dioti gryname ore. Kaip Jums atrodo \u2013 kod\u0117l?.. Nes tai labai<br \/>\nreikalinga m\u016bs\u0173 organizmui. <\/p>\n<p><em style=\"text-align:justify\">Psicholog\u0117 Laura Bratikait\u0117<br \/>\nwww.seimospsichologas.lt<\/em>  <\/p>\n<div style=\"text-align:justify\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u017dmogaus pas\u0105mon\u0117je slypi ne\u012fkainojami energijos ir i\u0161minties klodai, kuriais galima pasinaudoti, norint kuo grei\u010diau pasveikti<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3976,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3975","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3975","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3975"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3975\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3976"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3975"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3975"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3975"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3975"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3975"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}