{"id":3989,"date":"2012-03-22T00:00:00","date_gmt":"2012-03-22T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-03-22T00:00:00","modified_gmt":"2012-03-22T00:00:00","slug":"ka-megsta-ir-ko-nemegsta-vezys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ka-megsta-ir-ko-nemegsta-vezys\/3989\/","title":{"rendered":"K\u0105 \u201em\u0117gsta\u201c ir ko \u201enem\u0117gsta\u201c v\u0117\u017eys"},"content":{"rendered":"

K\u0105 \u201em\u0117gsta\u201c ir ko \u201enem\u0117gsta\u201c v\u0117\u017eys<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Daug ra\u0161oma, kad v\u0117\u017e\u012f sukelia
\nkancerogenin\u0117s med\u017eiagos, radiacija, neteisinga mityba, taip pat kad \u012ftakos
\nturi genetinis polinkis. Ta\u010diau visgi didelis skai\u010dius \u017emoni\u0173, kuriems yra
\ndidel\u0117 rizika susirgti onkologine liga d\u0117l neigiam\u0173 faktori\u0173 veikimo (pvz.,
\nbesaikio r\u016bkymo, darbo kenksmingomis s\u0105lygomis ir pan.), visgi nesuserga, o
\ntie, kurie lyg ir \u201eteisingai\u201c ir sveikai gyveno, vis\u0173 nuostabai ima ir suserga.
\nKitaip tariant, da\u017enai neu\u017etenka vien tam tikro neigiamo faktoriaus veikimo,
\nkad \u017emogus susirgt\u0173, ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 neigiamo faktoriaus veikimo suma\u017einimas
\nnegarantuoja, kad neteks i\u0161girsti diagnoz\u0117s \u201ev\u0117\u017eys\u201c. Taip yra tod\u0117l, kad
\n\u017emogaus organizmui \u012ftak\u0105 daro ne tik aplinka, bet ir jo paties vidus. \u0160tai \u010dia
\nir paai\u0161k\u0117ja, kad liga \u2013 tai ne tik fizin\u0117 problema, tai viso \u017emogaus, sudaryto
\ni\u0161 k\u016bno, proto ir jausm\u0173, problema. Ir kad savijauta turi \u012ftakos ne tik ligos
\natsiradimui, bet ir sveikimui. Aktyvus ir pozityvus dalyvavimas gali \u012ftakoti
\nligos eig\u0105 ir gydymo rezultatus bei pagerinti gyvenimo kokyb\u0119. Tad \u0161\u012f kart\u0105
\npasikalb\u0117kime apie viduje gyvenant\u012f \u201ekirmin\u0105\u201c \u2013 nuoskaud\u0105<\/em> ir \u201ejo didenyb\u0119\u201c- nor\u0105
\ngyventi<\/em>.<\/p>\n

\u201ePasl\u0117ptos\u201c nuoskaudos<\/h4>\n

Psichologiniai pratimai,
\npadedantys i\u0161silaisvinti nuo neigiam\u0173 jausm\u0173, i\u0161reik\u0161ti negatyvias emocijas ir
\natleisti u\u017e praeities skriaudas, gali b\u016bti svarbiu v\u0117\u017eio profilaktikos
\nfaktoriumi. Onkologine liga sergantys \u017emon\u0117s da\u017enai savyje \u201ene\u0161iojasi\u201c
\nnuoskaudas ir kitus skausmingus i\u0161gyvenimus, su kuriais taip ir nepavyko
\nsusigyventi (\u201eNiekada neatleisiu tam niek\u0161ui i\u0161davyst\u0117s\u201c, \u201eIr dabar dar negaliu
\natleisti seseriai u\u017e jos elges\u012f su mama\u201c arba \u201eMirsiu \u2013 nepamir\u0161iu, k\u0105 ji man
\npasak\u0117 vestuvi\u0173 i\u0161vakar\u0117se\u201c ir t.t. Ta\u010diau, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 sveikti, yra
\nb\u016btina i\u0161mokti \u201epaleisti\u201c praeit\u012f.<\/p>\n

Nuoskauda yra ne tas pats, kas
\npyktis. Pyktis da\u017eniausiai yra vienkartin\u0117, neilgai trunkanti ir mums gerai
\npa\u017e\u012fstama emocija. O nuoskauda \u2013 tai ilgalaikis nusivylimas situacija ar
\n\u017emogumi, tai manymas, kad mes patyr\u0117me neteisyb\u0119, kad mums padaryta skriauda.
\nVisa tai \u201egrau\u017eia\u201c organizm\u0105 i\u0161 vidaus. <\/p>\n

Daugelis \u017emoni\u0173 \u0161irdyje ne\u0161iojasi
\nper met\u0173 metus susikaupusias nuoskaudas. Neretai suaug\u0119s \u017emogus vis gr\u012f\u017eta
\nmintimis \u012f vaikyst\u0119, kai buvo stipriai \u012fskaudintas ir nuskriaustas. Pavyzd\u017eiui,
\n\u201ePer kiekvien\u0105 savo gimtadien\u012f prisimenu savo 16-\u0105j\u0105 gimimo dien\u0105, kai, dengiant
\nstal\u0105, sudau\u017eiau vaz\u0105 svetain\u0117je \u2013 u\u017e tai buvau nubaustas tuo, kad t\u0117vai mano
\nakyse supl\u0117\u0161\u0117 prie\u0161 valand\u0105 j\u0173 padovanot\u0105 biliet\u0105 \u012f \u201eFoj\u0117\u201c koncert\u0105\u201c arba
\n\u201eNiekada gyvenime nepamir\u0161iu, kaip kaimyn\u0173 mergait\u0117, man neleidus jos ant
\nsupyni\u0173, vis\u0173 vaik\u0173 akivaizdoje spjov\u0117 man \u012f veid\u0105. Ir dabar dar ausyse skamba pa\u0161aipus
\nvaik\u0173 juokas.\u201c Suaugusio \u017emogaus gyvenime da\u017eniausiomis prie\u017eastimis
\nnuoskaudoms atsirasti tampa sutuoktini\u0173 nei\u0161tikimyb\u0117, skyrybos, atleidimas i\u0161
\ndarbo, nes, kaip yra sakoma: \u201eDvigubai sunkiau atleisti skriaud\u0105 \u017emogui, i\u0161
\nkurio mes tokio elgesio ma\u017eiausiai tik\u0117jom\u0117s\u201c. Ta\u010diau b\u016bna nuoskaudos,
\njau\u010diamos gyvenimui, likimui, Dievui, ypa\u010d ligos ar negalios atveju.
\nPavyzd\u017eiui: \u201ePrakeikiau Diev\u0105 t\u0105 akimirk\u0105, kai su\u017einojau, kad mano vaikas
\nparaly\u017euotas\u201c arba \u201eVis\u0105 laik\u0105 gyvenimas mane mu\u0161\u0117, tryp\u0117 ir \u017elugd\u0117\u201c. <\/p>\n

\u017dmogus, kuriame \u201egyvena\u201c
\nnuoskauda, laikas nuo laiko mintyse \u201eprasuka skaud\u017eios situacijos filmuk\u0105\u201c ir
\nkiekvien\u0105 kart\u0105 pats save \u012fsiskaudina, net ir tais atvejais, jei \u201eskriaudiko\u201c
\nnet gyv\u0173j\u0173 tarpe neb\u0117ra.<\/p>\n

\u017dinoma, viena yra patik\u0117ti tuo,
\nkad nuoskaudos \u017ealingos m\u016bs\u0173 organizmui, o visai kas kita \u2013 i\u0161mokti atleisti.
\n\u012evair\u016bs filosofai ir dvasiniai ugdytojai visais laikais kalb\u0117jo apie sugeb\u0117jimo
\natleisti svarb\u0105. Vargu ar jie b\u016bt\u0173 skyr\u0119 tiek d\u0117mesio, jeigu atleisti b\u016bt\u0173
\nlengva. Kita vertus, jie neb\u016bt\u0173 to si\u016bl\u0119, jei atleisti b\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma.<\/p>\n

\nJeigu \u017emogus sugeba atleisti sau, jis sugeb\u0117s atleisti ir kitam. Ir jeigu
\n\u017emogus niekaip negali atleisti kitam, tai da\u017eniausiai taip yra tod\u0117l, kad jam
\nsunku atleisti sau pa\u010diam.<\/p>\n

\u012e atokiausius \u0161irdies kampelius
\n\u201enugr\u016bst\u0173\u201c neigiam\u0173 jausm\u0173 \u012fveikimas ne tik i\u0161laisvina k\u016bn\u0105 nuo streso.
\nNustojus b\u016bti savo nuoskaudos \u201eauka\u201c, \u017emogaus atgauna laisv\u0117s jausm\u0105 ir v\u0117l mano
\ngalintis kontroliuoti savo gyvenim\u0105. O kai nebereikia eikvoti savo gyvybin\u0117s
\nenergijos nuoskaudoms, daugiau energijos lieka ligos \u012fveikimui. Tyrimai rodo,
\nkad onkologin\u0117s ligos b\u016bdingos \u017emon\u0117ms, kurie \u201ekaupia\u201c nuoskaudas ir
\nnei\u0161spr\u0119stas problemas. Lengvai su\u017eeid\u017eiamiems \u017emon\u0117ms tiesiog b\u016btina
\ni\u0161silaisvinti i\u0161 neigiamos patirties gniau\u017et\u0173 ir prad\u0117ti \u201erinkti\u201c \u0161viesius gyvenimo
\nmomentus, da\u017eniau prisimenant malonius praeities prisiminimus.<\/p>\n

Kaip sak\u0117 \u017eymi Estijos dvasin\u0117
\nmokytoja, gydytoja ir parapsicholog\u0117 Luulu Viilma: \u201eV\u0117\u017eys \u2013 tai susikaupusios piktavali\u0161kos
\npagie\u017eos rezultatas. Kai ligonis pripa\u017e\u012fsta savyje piktavali\u0161kum\u0105 ir prisipa\u017e\u012fsta,
\nkad nor\u0117jo skriaudik\u0105 u\u017emu\u0161ti, t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 jis pradeda sveikti\u201c.<\/p>\n

\nNoras gyventi<\/strong><\/p>\n

Medikai pasteb\u0117jo, kad kai kuri\u0173
\npacient\u0173 gydymo rezultatai buvo \u017eenkliai geresni nei kit\u0173. Atlikus toki\u0173
\npacient\u0173 apklaus\u0105, pasteb\u0117ta, kad jiems visiems buvo b\u016bdinga \u0161tai kas: visi
\ntur\u0117jo labai svarias prie\u017eastis gyventi, tas prie\u017eastis jie gal\u0117jo labai
\ndetaliai ir motyvuotai paai\u0161kinti ir man\u0117, kad b\u016btent nenugalimas tikslo siekimas
\npadeda pasiekti geresni\u0173 gydymo rezultat\u0173. O prie\u017eastys buvo pa\u010dios
\n\u012fvairiausios \u2013 nuo noro b\u016btinai dalyvauti \u0161i\u0173 met\u0173 derliaus nu\u0117mime (nes \u201ebe
\nman\u0119s jie nesusitvarkys\u201c) iki b\u016btinyb\u0117s perduoti savo \u017einias vaikams, kad jiems
\nb\u016bt\u0173 lengviau \u201e\u012f\u017eengti \u012f suaugusi\u0173j\u0173 pasaul\u012f\u201c. Kokios beb\u016bt\u0173 \u0161ios prie\u017eastys,
\nvisos jos buvo pacientams tiek svarbios, kad sustiprino j\u0173 nor\u0105 gyventi. <\/p>\n

Tvirtas tro\u0161kimas pasiekti svarbi\u0173
\nsavo tiksl\u0173 \u017emogui gali tapti vidin\u0117s stipryb\u0117s \u0161altiniu, kuris ypatingai
\nreikalingas sergan\u010diam onkologine liga. Perorientav\u0119s savo emocinius,
\nintelektinius ir fizinius resursus \u012f elges\u012f, skatinant\u012f i\u0161gyventi, \u017emogus
\npalengva sugr\u012f\u017eta \u012f gyvenima (tiek fizine, tiek emocine prasme). Sveiksta tas
\n\u017emogus, kuris turi d\u0117l ko gyventi. Ta\u010diau apgaulingas optimizmas nepadeda. Sav\u0119s
\nneapgausi.<\/p>\n

B\u016btent gyvenimo d\u017eiaugsmo
\npraradimas stipriai \u012ftakoja imunitet\u0105 ir sukelia hormon\u0173 pusiausvyros
\nsutrikimus, kas gali paspartinti netipini\u0173 l\u0105steli\u0173 dauginim\u0105si. Tokia b\u016bsena
\nsudaro palanki\u0105 terp\u0119 v\u0117\u017ein\u0117ms l\u0105stel\u0117ms vystytis. Taigi, geriausiu
\npsichologiniu vaistu nuo v\u0117\u017eio galima laikyti gyvenimo d\u017eiaugsm\u0105. Tod\u0117l
\nsusirgus vienu pagrindini\u0173 tiksl\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emogaus noras susigr\u0105\u017einti
\n\u201egyvenimo skon\u012f\u201c ir atsakyti sau \u012f klausim\u0105: \u201eKod\u0117l a\u0161 turiu gyventi?\u201c.<\/p>\n

 <\/em><\/p>\n

Psicholog\u0117 Laura Bratikait\u0117
\nwww.seimospsichologas.lt<\/em> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daug ra\u0161oma, kad v\u0117\u017e\u012f sukelia kancerogenin\u0117s med\u017eiagos, radiacija, neteisinga mityba, taip pat kad \u012ftakos turi genetinis polinkis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3990,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3989","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3989","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3989"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3989\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3990"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3989"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3989"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3989"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3989"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3989"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}