{"id":3991,"date":"2012-01-12T00:00:00","date_gmt":"2012-01-12T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-01-12T00:00:00","modified_gmt":"2012-01-12T00:00:00","slug":"paskui-ka-vaikscioja-nelaimes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/paskui-ka-vaikscioja-nelaimes\/3991\/","title":{"rendered":"Paskui k\u0105 „vaik\u0161\u010dioja” nelaim\u0117s"},"content":{"rendered":"
PASKUI K\u0104 \u201eVAIK\u0160\u010cIOJA\u201c NELAIM\u0116S?<\/p>\n

\u201ePaslydo, nukrito, atsipeik\u0117jo \u2013 gipsas\u201c, – daug kam gerai \u017einoma fraz\u0117 i\u0161 filmo \u201eBriliantin\u0117 ranka\u201c. Ta\u010diau kai kam tai \u017einoma ir i\u0161 asmeninio gyvenimo. Tad kod\u0117l kai kuriems \u017emon\u0117ms vis kas nors nutinka, tuo tarpu kiti gyvena be menkiausio \u012fbr\u0117\u017eimo?
Atsitiktinumas ar d\u0117sningumas?
Yra \u017emon\u0117s, kuri\u0173 nepavadinsi niekaip kitaip, kaip tik \u2013 \u201evaik\u0161\u010diojanti nelaim\u0117\u201c. Jie tiesiog \u201eapdovanoti\u201c pritraukti \u012fvairias nelaimes ir nuolat pakli\u016bna \u012f nelaimingus atsitikimus: lau\u017eo kaulus, u\u017esistato guzus, \u012fsipjauna pir\u0161t\u0105, patenka \u012f eismo \u012fvykius, krenta nuo laipt\u0173 ir t.t.
B\u016btent jiems da\u017eniausiai \u012fkanda \u201epiktas kaimyn\u0173 \u0161uo\u201c. Tik jiems pavyksta \u012fkristi \u012f kanalizacijos \u0161ulinius ir reguliariai apsipilti kar\u0161ta arbata. Kuo galima paai\u0161kinti toki\u0105 \u201es\u0117km\u0119\u201c? Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, \u017emogaus polinkis patirti traumas ir patekti \u012f nemalonias situacijas turi tam tikras psichologines prie\u017eastis.
Mokslas teigia, kad did\u017eioji dalis nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 visgi \u012fvyksta neatsitiktinai ir kad \u201eauka\u201c paprastai atlieka pagrindin\u012f vaidmen\u012f situacijoje. Dar praeitame am\u017eiuje 20-aisiais metais vokie\u010di\u0173 psichologas Karlas Marbe padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u017emogus, tap\u0119s nelaimingo atsitikimo auka, turi didesn\u0119 tikimyb\u0119 v\u0117l pakli\u016bti \u012f pana\u0161i\u0105 situacij\u0105 negu kad tas, kuris tokioje situacijoje niekada n\u0117ra buv\u0119s. I\u0161analizav\u0119s \u012fvairi\u0173 stambi\u0173 \u012fmoni\u0173 darbuotoj\u0173 darbe patiriam\u0173 traum\u0173 statistik\u0105, mokslininkas pasteb\u0117jo, kad \u017emon\u0117s, patiriantys traumas darbe, taip pat daug da\u017eniau tampa nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 dalyviais ir u\u017e darbo rib\u0173.
Pra\u0117jus kuriam laikui buvo atlikti dar i\u0161samesni tyrimai. Viena did\u017eiausi\u0173 JAV transporto kompanij\u0173 buvo susir\u016bpinusi da\u017enomis krovinini\u0173 automobili\u0173 avarijomis ir, \u017einoma, nuostoliais, kuriuos kiekvien\u0105 kart\u0105 patirdavo. Patikrinus, kiek kuris darbuotojas tur\u0117jo eismo \u012fvyki\u0173, vadovyb\u0117 pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 \u201eautomobili\u0173 dau\u017eymo \u010dempionams\u201c vietoj vairavimo pasi\u016blyti ramesn\u012f ir s\u0117slesn\u012f darb\u0105. Keliuose krovinini\u0173 automobili\u0173 avarij\u0173 skai\u010dius \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo. Ta\u010diau \u012fdomu tai, kad tie vairuotojai, kurie da\u017eniausiai pakli\u016bdavo \u012f eismo \u012fvykius, i\u0161liko i\u0161tikimi sau ir naujose darbo vietose, t.y. v\u0117l sukeldavo \u012fvairias avarines situacijas.
Vadinasi, kai kuriems \u017emon\u0117ms tiesiog b\u016bdinga nuolat pakli\u016bti \u012f sveikatai ar gyvybei gr\u0117sm\u0119 kelian\u010dias situacijas.
Kas gi tie \u201elaimingieji\u201c?
Viena pirm\u0173j\u0173, siekusi\u0173 i\u0161siai\u0161kinti psichologinius ypatumus \u017emoni\u0173, nuolat pakli\u016bnan\u010di\u0173 \u012f nelaimingus atsitikimus, buvo amerikie\u010di\u0173 psicholog\u0117 Helen Flanders Dunbar. Ji tyr\u0117 \u017emoni\u0173, patyrusi\u0173 traumas, asmenybes. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai:
o    ry\u017etingi \u017emon\u0117s, kurie link\u0119 gauti tai, ko nori, i\u0161kart, nieko nelaukdami;
o    jie veikia pagauti impulso;
o    m\u0117gsta netik\u0117tumus ir a\u0161trius poj\u016b\u010dius;
o    nem\u0117gsta daug planuoti \u012f ateit\u012f;
o    daugelis i\u0161 j\u0173 buvo grie\u017etai aukl\u0117ti ir sukaup\u0117 gana nema\u017e\u0105 agresijos \u201ebaga\u017e\u0105\u201c;
Apibendrintai galima pasakyti, kad tai veikl\u016bs, impulsyv\u016bs, siekiantys ir nekantr\u016bs \u017emon\u0117s.
Pats sau \u201ebudelis\u201c?
Neretai nemalonumus patiriame savo pa\u010di\u0173 noru. Kai pykstame ant sav\u0119s, jau\u010diam\u0117s kalti, gailim\u0117s d\u0117l savo elgesio, da\u017enu atveju pas\u0105moningai ie\u0161kome sau bausm\u0117s. Ir jos sulaukiame traumos b\u016bdu. Pajut\u0119 fizin\u012f skausm\u0105, i\u0161silaisviname i\u0161 kalt\u0117s jausmo gniau\u017et\u0173.
Nuo vaikyst\u0117s \u017emogus mokomas b\u016bti nubaustu u\u017e netinkam\u0105 elges\u012f. Jeigu vaikas neklaus\u0117, jis b\u016bna nubaud\u017eiamas. Pavyzd\u017eiui, pastatomas \u012f kamp\u0105. Ten pabuv\u0119s, nebesijau\u010dia kaltas ir v\u0117l m\u0117gaujasi t\u0117v\u0173 meile ir d\u0117mesiu. \u017dmogus, padar\u0119s nusikaltim\u0105, taip pat nusipelno bausm\u0117s. I\u0161buv\u0119s jam skirt\u0105 laik\u0105 \u012fkalinimo \u012fstaigoje, i\u0161eina \u201ei\u0161pirk\u0119s kalt\u0119\u201c u\u017e savo nusi\u017eengim\u0105 \u012fstatymams.
M\u016bs\u0173 psichika taip pat i\u0161moksta naudotis \u0161iuo principu. Da\u017enai jausdamiesi kalti, elgiam\u0117s su savimi tarsi teis\u0117jai, nes\u0105moningai pasiskirdami atitinkam\u0105 bausm\u0119. Kai kada tai gali b\u016bti tik galvos skausmas, o kit\u0105 kart\u0105 ir skaudi avarija.
Ar tik nesinori d\u0117mesio?
Ta\u010diau nutinka ir taip, kad  \u017emogus, pats to nesuvokdamas, provokuoja traumines situacijas, siekdamas atkreipti \u012f save d\u0117mes\u012f. Pavyzd\u017eiui, \u017emona, supykusi ant vyro, \u012fsi\u017eeidusi i\u0161did\u017eiai i\u0161eina \u012f virtuv\u0119 gerti arbatos viena. Ir (\u017einoma, visi\u0161kai atsitiktinai) apsiplikina rank\u0105 verdan\u010diu vandeniu. Moteris garsiai surinka, o susir\u016bpin\u0119s vyras, pamir\u0161\u0119s visus nesutarimus, \u012fb\u0117ga \u012f virtuv\u0119 ir puola gelb\u0117ti \u017emonai. Sutuoktiniai susitaiko.
Savaime suprantama, sveikos nuovokos neprarad\u0119s \u017emogus, susipyk\u0119s su antra puse, nepuls piltis verdan\u010dio vandens ant rankos. Ta\u010diau \u0161iuo atveju kalbame apie ne\u012fsis\u0105monint\u0105 nor\u0105 atkreipti \u012f save d\u0117mes\u012f ir i\u0161spr\u0119sti problemas netiesioginiu b\u016bdu.
***
Taigi, teori\u0161kai daugelio nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti, jei da\u017eniau \u012fsiklausytume \u012f save, pasistengtume suprasti savo poreikius, dr\u0105siai \u017eengtume \u012f priek\u012f, neatid\u0117liodami nemaloni\u0173 dalyk\u0173, o juos i\u0161spr\u0119sdami, na ir… skub\u0117tume l\u0117tai.<\/p>\n

Psicholog\u0117 Laura Bratikait\u0117
www.seimospsichologas.lt <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Yra \u017emon\u0117s, kuri\u0173 nepavadinsi niekaip kitaip, kaip tik \u2013 \u201evaik\u0161\u010diojanti nelaim\u0117\u201c. Jie tiesiog \u201eapdovanoti\u201c pritraukti \u012fvairias nelaimes ir nuolat pakli\u016bna \u012f nelaimingus atsitikimus<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3992,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-3991","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3991","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3991"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3991\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3992"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3991"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3991"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3991"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=3991"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=3991"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}