{"id":4133,"date":"2011-04-26T01:00:00","date_gmt":"2011-04-26T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-26T01:00:00","modified_gmt":"2011-04-26T01:00:00","slug":"medziagu-apykaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/medziagu-apykaita\/4133\/","title":{"rendered":"Med\u017eiag\u0173 apykaita"},"content":{"rendered":"
Med\u017eiag\u0173 apykaita<\/p>\n

Kod\u0117l vienas \u017emogus pastoviai valgo nesveik\u0105 maist\u0105, geria al\u0173, nesportuoja ir yra plonas kaip si\u016blelis, o kitas \u0161alia su kalkuliatoriumi skai\u010diuoja suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savait\u0119 ir yra du kartus storesnis u\u017e pirm\u0105j\u012f koleg\u0105? Atsakymas paprastas: skirtinga genetika nulemia skirting\u0105 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105. Genetikos pakeisti mes negalime, ta\u010diau ka\u017ekiek paspartinti med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 \u012fmanoma. Kiekvienais metais rinkoje atsiranda \u012fvairiausi\u0173 nauj\u0173 preparat\u0173, si\u016blan\u010di\u0173 stebukling\u0173 \u0161ios problemos sprendimo b\u016bd\u0173. Deja, da\u017eniausiai tai b\u016bna papras\u010diausi vidurius laisvinantys preparatai, o kartais ir dar pavojingesn\u0117s med\u017eiagos. B\u016bdai kaip sveikai pagreitinti med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 yra nat\u016bral\u016bs ir i\u0161 principo visiems \u017einomi: <\/p>\n

1. Pagrindinis b\u016bdas pagreitinti savo med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 yra SPORTAS. Med\u017eiag\u0173 apykaitai \u012ftakos turi raumen\u0173 \u2013 riebal\u0173 santykis k\u016bne. Kai j\u016bs sportuojate, did\u0117ja raumen\u0173 mas\u0117, o raumenims palaikyti organizmas i\u0161naudoja daugiau kalorij\u0173. Su am\u017eiumi ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 mas\u0117 k\u016bne, ir nors mitybos \u012fpro\u010diai gali nesikeisti, vyresni \u017emon\u0117s link\u0119 priaugti svorio. <\/p>\n

2. J\u016bs turite VALGYTI NE PER MA\u017dAI. Kai organizmas gauna per ma\u017eai maisting\u0173 med\u017eiag\u0173, ma\u017e\u0117ja jo galimyb\u0117s deginti riebalus, nors j\u016bs ir valgote labai ma\u017eai. Med\u017eiag\u0173 apykaita l\u0117t\u0117ja, nes organizmas taip prisitaiko prie \u201ebado\u201c. <\/p>\n

3. VALGYTI DA\u017dNAI po ma\u017eai. Kiekvien\u0105 kart\u0105 valgydami j\u016bs \u012fjungiate med\u017eiag\u0173 apykaitos varikl\u012f, taigi valgykite da\u017eniau. Kartais net ne svarbu k\u0105 valgote, svarbu \u201ekaip\u201c valgote. Svarbu valgyti da\u017enai po truput\u012f. Didel\u0117s porcijos labai l\u0117tina med\u017eiag\u0173 apykait\u0105. <\/p>\n

4. Kartais l\u0117t\u0105 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 lemia medicininiai veiksniai. Vert\u0117t\u0173 i\u0161sitirti skydliauk\u0119. Ypa\u010d aktualu Lietuvos gyventojams, pagal BNS informacij\u0105, kas ketvirto Lietuvos gyventojo skydliauk\u0117 pakitusi d\u0117l jodo tr\u016bkumo. <\/p>\n

5. BALTYMAI ir MAISTIN\u0116S SKAIDULOS. Raumenims (kaip jie \u012ftakoja med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 skaitykite pirmame punkte) reikalingi baltymai, nes tai statybin\u0117 l\u0105steli\u0173 med\u017eiaga. Maistini\u0173 skaidul\u0173 neskaido vir\u0161kinimo fermentai, bet jos \u0161iek tiek skaidomos storojoje \u017earnoje. Maistin\u0117s skaidulos d\u0117l ilgo vir\u0161kinimo proceso \u012ftakoja ne tik stabili\u0105 \u017earnyno veikl\u0105, bet ir labai teigiamai veikia metabolizm\u0105. <\/p>\n

Maistini\u0173 skaidul\u0173 daugiausiai: (g\/100 g) <\/p>\n

Kvie\u010di\u0173 s\u0117lenos 44.90
S\u0117menys 24.40
Kokos\u0173 dro\u017el\u0117s 21.10
Aguonos 20.50
D\u017eiovintos figos 18.50
S\u0117len\u0173 duona 15.50
Sojos 15.30
D\u017eiovinti baravykai 15.00
Pupel\u0117s 15.00
Kvie\u010di\u0173 gemalai 14.00
D\u017eiovinti abrikosai 14.00
Rugiai 13.20
Migdolai 12.90
D\u017eiovinti \u017eirniai 11.60
D\u017eiovinti obuoliai 10.30
Lietuvi\u0161ka duona 10.20
Duona \u201eRugelis\u201c 10.00
Kvie\u010diai 9.90 <\/p>\n

Gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 daugiausiai (g\/100 g): <\/p>\n

Liesas var\u0161k\u0117s s\u016bris 28.50
\u0160\u0117tos s\u016bris 27.80
Vi\u0161\u010diuk\u0173 kr\u016btin\u0117l\u0117s be odos 23.60
S\u016bris \u201eNemunas” 21.00
Kiaulienos nugarin\u0117 su kaulu 21.00
Jautienos nugarin\u0117, I r\u016b\u0161. 20.60
Jautienos fil\u0117, auk\u0161\u010d. r\u016b\u0161. 20.40
Var\u0161k\u0117s s\u016bris, 13% riebumo 20.10
S\u016bdyta .Atlanto silk\u0117 20.00
Jautienos ment\u0117, vienar\u016b\u0161\u0117 jautiena 19.90
Liesa var\u0161k\u0117 19.80
Ver\u0161ienos nugarin\u0117 19.60
Jautienos kumpis, I r\u016b\u0161. 19.40
Vi\u0161\u010diukai 19.40
Kauno saliamis, par\u016bkytas 19.30
Vi\u0161\u010diuk\u0173 sparneliai 19.20
Kiauliena, neriebi 18.90
Var\u0161k\u0117, 5% riebumo 18.70
Vi\u0161tiena 18.70
Var\u0161k\u0117s s\u016bris, 22% riebumo 18.20
Menk\u0117 17.70
Kalakutiena 17.50 <\/p>\n

Augalini\u0173 baltym\u0173 daugiausiai (g\/100 g): <\/p>\n

Sojos 37.00
D\u017eiovinti baravykai 34.60
Kvie\u010di\u0173 gemalai 27.50
\u017dem\u0117s rie\u0161utai pakepinti 26.50
\u017dem\u0117s rie\u0161utai 25.70
L\u0119\u0161iai 25.40
S\u0117menys 23.40
Pupel\u0117s 22.80
Saul\u0117gr\u0105\u017eos 22.50
D\u017eiovinti \u017eirniai 22.40
Sezam\u0173 s\u0117klos 22.00
Pistacijos 20.50
Migdolai 20.00
Aguonos 19.90
Graikiniai rie\u0161utai 18.50
Lazdyn\u0173 rie\u0161utai 17.60
Anakard\u017ei\u0173 rie\u0161utai 15.80
Kvie\u010di\u0173 s\u0117lenos 15.40
Avi\u017einiai dribsniai 13.80
Kvietiniai miltai 812 12.80
Griki\u0173 kruopos 12.60
Kvietiniai miltai 1050 12.30
Kvie\u010diai 11.70
Kvietiniai miltai 1600 11.60 <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kod\u0117l vienas \u017emogus pastoviai valgo nesveik\u0105 maist\u0105, geria al\u0173, nesportuoja ir yra plonas kaip si\u016blelis, o kitas \u0161alia su kalkuliatoriumi skai\u010diuoja suvartotas kalorijas, sportuoja tris kartus per savait\u0119 ir yra du kartus storesnis u\u017e pirm\u0105j\u012f koleg\u0105? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4134,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4133","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4133","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4133"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4133\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4134"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4133"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4133"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4133"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4133"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4133"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}