Jei negalvodama pasiduosi svorio metimo manijai, netruksi pajusti, kad ėmei
\ntik skaičiuoti, kiek kalorijų suvartojai, visai nekreipdama dėmesio, i\u0161 ko
\nbūtent tas kalorijas gauni. O tada jau kyla reali grėsmė ne tik tavo gro\u017eiui,
\nbet ir sveikatai.<\/p>\n
Jei tau stigs vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų med\u017eiagų, tavo kūnas
\npaprasčiausiai nefunkcionuos optimaliu re\u017eimu. Jei jautiesi nuolat pavargusi,
\ntau stinga energijos, sunku sukoncentruoti dėmesį, o lovoje norisi tik miegoti
\natsukus partneriui nugarą \u2013 pats metas per\u017eiūrėti savo dietą: ar tik nestinga ko
\nnors svarbaus?<\/p>\n
Skaidulos<\/b><\/p>\n
Kad ir kaip būtų populiarinamas maistas, turintis skaidulų, nustatyta, kad
\nmoterys vidutini\u0161kai per dieną suvartoja tik po 15 g maistinių skaidulų, nors
\nrekomenduojama paros norma yra 25 g. Per ma\u017eas skaidulų kiekis siejamas su
\n\u0161irdies ligų, vė\u017eio ir II tipo diabeto rizikos padidėjimu. Valgydama daugiau
\nskaidulinio maisto ilgiau jausiesi soti ir lengviau atsispirsi pagundai
\nsukrimsti ko nors saldaus. Kaip tik todėl turėtum vartoti daugiau vaisių,
\ndar\u017eovių, grūdų. Kad i\u0161vengtum nemalonaus \u0161alutinio efekto \u2013 dujų kaupimosi
\n\u017earnyne, – didink skaidulinio maisto kiekį palengva, per dieną i\u0161gerk ne ma\u017eiau
\nkaip 2 l vandens.<\/p>\n
Omega-3 riebiosios rūg\u0161tys<\/b><\/p>\n
Dieta, kurioje yra pernelyg ma\u017eai omega-3 riebiųjų rūg\u0161čių, gali sukelti odos
\nsausėjimą, padidina \u0161irdies ligų ir depresijos i\u0161sivystymo riziką.
\nBesilaikydamos dietos moterys neretai vengia visko, kas susiję su riebalais.
\nTačiau būtent maistas su \u0161iomis rūg\u0161timis leid\u017eia net ir laikantis dietos
\njaustis geriau, ilgiau i\u0161likti jaunatvi\u0161kai, energingai ir sveikai. Jos
\nnepriaugins svorio, jei bus vartojamos su saiku. Nepamir\u0161k, kad net ir visai
\nnedidelis kiekis riebalų bet kurį patiekalą padarys sotesniu, leis ilgiau
\nnejausti alkio. Todėl drąsiai valgyk la\u0161i\u0161ą, sardines bei linų sėmenis \u2013 \u0161is
\nmaistas aprūpins naudingosiomis omega-3.<\/p>\n
Kalcis<\/b><\/p>\n
Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti ne ma\u017eiau kaip 1 000 miligramų
\nkalcio. Tačiau da\u017eniausiai suvartojama tik pusė \u0161io kiekio. Kalcio reikia ne tik
\ntam, kad kaulai i\u0161liktų tvirti ir i\u0161vengtum osteoporozės. Jis taip pat
\nreguliuoja ir kraujospūdį. Be to, moksli\u0161kai įrodyta, kad didesnis kalcio kiekis
\npadeda greičiau ir efektyviau atsikratyti vir\u0161svorio. Gausiausiai \u0161io mineralo
\ngaunama i\u0161 pieno ir jo produktų \u2013 kefyro, jogurto, sūrio, var\u0161kės.<\/p>\n
Vitaminas D<\/b><\/p>\n
\u0160is vitaminas \u017eengia koja kojon su kalciu, kadangi padeda organizmui efektyviau
\nįsisavinti \u0161į mineralą. Vitaminas D taip pat saugo nuo chroni\u0161kų \u0161irdies ligų,
\ndiabeto, įvairių formų vė\u017eio, i\u0161sėtinės sklerozės, reumatinio artrito ir per
\ndidelio kraujospūd\u017eio. Vienas i\u0161 nedaugelio \u0161io vitamino \u0161altinių \u2013 \u017euvų taukai.
\nTačiau jo atsargas galima papildyti ir vartojant sintetinius la\u0161us.<\/p>\n
Gele\u017eis<\/b><\/p>\n
Esi pernelyg pavargusi ir toliau lankytis sporto klube? Nebei\u0161tempi iki pratimų
\nkomplekso galo? Gali būti, kad tau ėmė stigti gele\u017eies. Vienos i\u0161 5 moterų
\nkraujyje gele\u017eies yra per ma\u017eai. Tai suma\u017eina raudonųjų kraujų kūnelių gebėjimą
\naprūpinti įvairias organizmo sistemas deguonimi. Kiekvienai kūno ląstelei reikia
\ndeguonies energijai palaikyti. Kai deguonies trūksta \u2013 trūksta ir energijos,
\ntaigi tu jautiesi i\u0161sekusi ir pervargusi. Kad taip nenutiktų, būtinai į savo
\ndietą įtrauk gele\u017eies turinčių produktų: grūdinių kultūrų, raudonos mėsos, jūros
\ngėrybių, \u0161pinatų. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Jei negalvodama pasiduosi svorio metimo manijai, netruksi pajusti, kad ėmei
\ntik skaičiuoti, kiek kalorijų suvartojai, visai nekreipdama dėmesio, i\u0161 ko
\nbūtent tas kalorijas gauni. O tada jau kyla reali grėsmė ne tik tavo gro\u017eiui,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4173,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4172","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4172","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4172"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4172\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4173"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4172"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4172"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4172"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4172"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4172"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}