\u0160iandien daug kalbama apie miokardo infarkto (MI) gydym\u0105 ir prevencij\u0105, ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti tolesnio paciento steb\u0117jimo, siekiant i\u0161vengti ar atitolinti komplikacijas. Svarbi ne tik fizin\u0117 paciento b\u016bkl\u0117, bet ir psichologin\u0117 jo savijauta. \u012evair\u016bs veiksniai gali lemti tolesn\u0119 ligonio b\u016bkl\u0119 po pairto MI. Vertinami tokie dalykai kaip demografiniai rodikliai, klinikiniai simptomai, psichologiniai sutrikimai, paciento elgesys ir supratimas apie savo sveikatos b\u016bkl\u0119. Pastaruoju metu labiau nagrin\u0117jami ir su nerimu susij\u0119 simptomai, \u012f kuriuos anks\u010diau nebuvo kreipiama daug d\u0117mesio. \u0160ia linkme vykdomi moksliniai tyrimai nepateikia bendr\u0173 i\u0161vad\u0173, tod\u0117l diskutuojama apie su \u0161irdimi susijusio nerimo i\u0161sivystym\u0105, jo \u012fvertinim\u0105 ir svarb\u0105 kasdien\u0117je praktikoje.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Nerimo \u012ftak\u0105 nagrin\u0117jantys moksliniai tyrimai <\/b><\/p>\n
Roest su bendraautoriais atliktoje metaanaliz\u0117je nustat\u0117, kad po MI i\u0161sivystantis nerimas 36\u00a0proc. padidina nepageidaujam\u0173 \u0161irdies rei\u0161kini\u0173 rizik\u0105\u00a0[1]. Tiesa, \u0161iame tyrime nebuvo atsi\u017evelgta \u012f ligos sunkum\u0105. Kitame tyrime \u012frodytas ry\u0161ys tarp generalizuoto nerimo sutrikimo ir neigiam\u0173 rei\u0161kini\u0173 po MI i\u0161sivystymo\u00a0[2]. \u0160iuo atveju buvo vertinamas ligos sunkumas, bet jis nebuvo susij\u0119s su generalizuotu nerimo sutrikimu. Ta\u010diau yra tyrim\u0173, kurie pateikia prie\u0161ingus rezultatus\u00a0\u2013 su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas po MI ar vainikini\u0173 arterij\u0173 ligos n\u0117ra susij\u0119s su blogesne prognoze [3\u20135], o kaip tik gali b\u016bti vertinamas kaip teigiamas veiksnys [6, 7]. Dar vienas svarbus aspektas yra pats nerimo vertinimas, nes \u017emogaus emocijos, susijusios su nerimu, gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Vieno tyrimo duomenys parod\u0117, kad atlikus vainikini\u0173 arterij\u0173 \u0161untavimo operacij\u0105 ligoniams, sergantiems vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, baim\u0117s ir panikos sutrikimai netur\u0117jo reik\u0161mingos \u012ftakos tolesniam ligos pablog\u0117jimui, ta\u010diau buvo patvirtintas ry\u0161ys su generalizuotu nerimo sutrikimu\u00a0[8]. Pateikiama ir daugiau toki\u0173 tyrim\u0173, kuriuose tik tam tikra nerimo r\u016b\u0161is buvo susijusi su blogesne prognoze, o kitos r\u016b\u0161ys netur\u0117jo statisti\u0161kai reik\u0161mingo poveikio. \u012edomu tai, kad kartais net ma\u017eiau sunkios nerimo formos yra susijusios su blogesn\u0117mis ligos i\u0161eitimis. Batelaan su bendraautoriais nustat\u0117, kad stebint pacientus 3 metus papras\u010diausias nerimo jausmas, o ne baim\u0117 ir panika reik\u0161mingai koreliavo su kardiologin\u0117mis komplikacijomis\u00a0[9]. Be to, nustatyta, kad didesnis \u0161irdies nerimas po MI yra susij\u0119s su prastesne gyvenimo kokybe [10].<\/p>\n
Taigi ap\u017evelgti tyrimai parod\u0117, kad rezultatai \u0161iuo klausimu yra prie\u0161taringi. Vertinim\u0105 apsunkina tai, kad dauguma tyrim\u0173 atlikti i\u0161 karto po pacient\u0173 patekimo \u012f ligonin\u0119 ar po operacinio gydymo. Tai savaime sukelia didesn\u012f stres\u0105 ir tai gali i\u0161kreipti rezultatus. Tod\u0117l svarbu vertinti pacient\u0173 nerim\u0105 ilgalaik\u0117je perspektyvoje, atsi\u017evelgiant \u012f tai, ar nerimo simptomai i\u0161lieka ar kaip tik pasirei\u0161kia po tam tikro laiko\u00a0[11].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas ir jo kilm\u0117<\/b><\/p>\n
Su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas apib\u016bdinamas kaip tam tikras baim\u0117s jausmas, kylantis d\u0117l \u0161irdies sukelt\u0173 stimul\u0173 ir poj\u016b\u010di\u0173, nes jie yra susij\u0119 su neigiamais padariniais\u00a0[12]. Kol kas negalima tiksliai paai\u0161kinti, kaip i\u0161sivysto su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas ir kod\u0117l jis didina \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105. Tai gali b\u016bti susij\u0119 tiek su psichologiniais, tiek su fiziologiniais veiksniais. Be to, kiekvienas \u017emogus individualiai reaguoja \u012f nerim\u0105 ir skirtingai su juo tvarkosi. Kai kurie \u017emon\u0117s skausm\u0105 ar kit\u0105 poj\u016bt\u012f kr\u016btin\u0117je gali suvokti kaip \u0161irdies veiklos sutrikim\u0105, pavyzd\u017eiui, MI, taip sukeldami sau dar didesn\u0119 \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali sutrikdyti \u0161irdies veikl\u0105. Manoma, kad padid\u0117j\u0119s nerimo lygis gali sutrikdyti \u0161irdies ritm\u0105\u00a0[13]. Be to, \u012ftak\u0105 daro ir \u017emogaus elgesys. Nustatyta, kad vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 liga sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 \u017ealingi \u012fpro\u010diai, tokie kaip ma\u017eas fizinis aktyvumas ar r\u016bkymas, yra susij\u0119 su nerimu\u00a0[14]. Kai kada \u017emon\u0117s pradeda save riboti, atsisako tam tikros veiklos, kuri, j\u0173 manymu, gal\u0117t\u0173 sukelti pulso padid\u0117jim\u0105, nemalonius poj\u016b\u010dius ar nerim\u0105. Tod\u0117l neretai vengiama fizinio aktyvumo ar bet kokio didesnio kr\u016bvio, kuris sukelt\u0173 prakaitavim\u0105 [12]. Su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas yra da\u017enas \u017emon\u0117ms, kurie jau\u010dia kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 ir stres\u0105, ta\u010diau ji gali likti neatpa\u017einta ir nediagnozuota. Taigi svarbu atrasti b\u016bdus, kurie leist\u0173 kuo tiksliau nustatyti paciento jau\u010diamus poj\u016b\u010dius ir juos \u012fvertinti.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimynas<\/b><\/p>\n
2000 metais Eifert su bendraautoriais publikavo straipsn\u012f, kuriame pristat\u0117 parengt\u0105 Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimyn\u0105<\/i>\u00a0[12]. \u0160iame tyrime i\u0161tirti 188 pacientai, kuriems buvo atlikta angiografija. Jame pateikti 18 teigini\u0173 (\u017er.\u00a0Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimynas<\/i>). Kiekvienas klausimas buvo vertinamas Likerto skal\u0117je 5 bal\u0173 sistema (0 bal\u0173\u00a0\u2013 niekada, 1 balas\u00a0\u2013 retai, 2 balai\u00a0\u2013 kartais, 3 balai\u00a0\u2013 da\u017enai, 4 balai\u00a0\u2013visada). Tiriamieji gal\u0117jo pasirinkti vien\u0105 atsakym\u0105, geriausiai apib\u016bdinant\u012f konkret\u0173 teigin\u012f. Tyr\u0117jai originaliai klausimus suskirst\u0117 \u012f 3 smulkesnes kategorijas, nors galima rasti ir kitoki\u0173 suskirstym\u0173. Jie i\u0161skyr\u0117 baim\u0119 d\u0117l nemaloni\u0173 \u0161irdies poj\u016b\u010di\u0173 (pvz., Jei tyrim\u0173 rezultatai b\u016bna normal\u016bs, vis tiek jaudinuosi d\u0117l savo \u0161irdies<\/i>), \u012fvairios veiklos vengim\u0105 (pvz., Vengiu veiklos, kuri skatina mano \u0161ird\u012f plakti da\u017eniau<\/i>) ir d\u0117mes\u012f bei steb\u0117jim\u0105 (pvz., Tikrinu savo puls\u0105<\/i>). \u0160io klausimyno rezultatai vertinami apskai\u010diuojant bendr\u0105 klausim\u0173 bal\u0173 vidurk\u012f ar skai\u010diuojant vidurkius pagal atskiras kategorijas. Didesni balai rodo didesn\u012f su \u0161irdimi susijus\u012f nerim\u0105.<\/p>\n
Van Beek su bendraautoriais pasitelk\u0117 \u0161\u012f Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimyn\u0105<\/i> ir i\u0161tyr\u0117 193 pacientus, kuriems \u012fvyko MI\u00a0[15]. Tyrime buvo pateikti tie patys 18 klausim\u0173 (stacionarizavimo laikotarpiu ir po 4 m\u0117nesi\u0173 nuo pacient\u0173 i\u0161ra\u0161ymo i\u0161 ligonin\u0117s), tik jie buvo suskirstyti \u012f 4 kategorijas. 3 kategorijos liko tos pa\u010dios (baim\u0117, vengimas ir d\u0117mesys) ir buvo i\u0161skirta nauja kategorija\u00a0\u2013 elgesys, orientuotas \u012f saugum\u0105 (pvz., Kai jau\u010diu diskomfort\u0105 kr\u016btin\u0117je arba mano \u0161irdies greitai plaka, noriu, kad mane ap\u017ei\u016br\u0117t\u0173 gydytojas<\/i>). Ligos sunkumas ir neigiami \u0161irdies lig\u0173 rizikos veiksniai buvo \u012fvertinti pacientams patekus \u012f ligonin\u0119. Be to, pacientai buvo stebimi ir po i\u0161leidimo i\u0161 ligonin\u0117s. Rezultatai parod\u0117, kad vertinant bendr\u0105 bal\u0173 vidurk\u012f tiek stacionarizavimo laikotarpiu, tiek po 4 m\u0117nesi\u0173 didesnis su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas tur\u0117jo reik\u0161ming\u0105 ry\u0161\u012f su didesniu mirtingumu ir pakartotiniu hospitalizavimu d\u0117l \u016bmi\u0173 \u0161irdies veiklos sutrikim\u0173. Net atlikus detalesn\u0119 analiz\u0119 ir atsi\u017evelgus \u012f pacient\u0173 am\u017ei\u0173, lyt\u012f, kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmimo frakcij\u0105 ir kardiologini\u0173 lig\u0173 anamnez\u0119 statisti\u0161kai reik\u0161mingos s\u0105sajos i\u0161liko. Nustatyta, kad vertinant rezultatus pagal kategorijas tik didesnis vengimo<\/i> kategorijos balas (klausimyn\u0105 atlikus po 4 m\u0117nesi\u0173 po i\u0161leidimo i\u0161 ligonin\u0117s) liko susij\u0119s su anks\u010diau i\u0161vardytai neigiamais padariniais. Taigi \u0161is tyrimas atskleid\u017eia, kad su \u0161irdimi susij\u0119s nerimas i\u0161lieka po MI pra\u0117jus tam tikram laikui ir turi neigiam\u0105 prognostin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimynas<\/i><\/b><\/p>\n
1.\u00a0Kreipiu d\u0117mes\u012f \u012f savo \u0161irdies plakim\u0105
2.\u00a0Vengiu fizin\u0117s veiklos
3.\u00a0Greitas \u0161irdies plakimas pa\u017eadina mane nakt\u012f
4.\u00a0Kr\u016btin\u0117s skausmas\u00a0\/\u00a0diskomfortas pa\u017eadina mane nakt\u012f
5.\u00a0Stengiuosi kuo da\u017eniau b\u016bti ramus
6.\u00a0Tikrinu savo puls\u0105
7.\u00a0Vengiu sporto ar kitos fizin\u0117s veiklos
8.\u00a0Jau\u010diu savo \u0161ird\u012f kr\u016btin\u0117je
9.\u00a0Vengiu veiklos, kuri skatina mano \u0161ird\u012f plakti da\u017eniau
10.\u00a0Jei tyrim\u0173 rezultatai b\u016bna normal\u016bs, vis tiek jaudinuosi d\u0117l savo \u0161irdies
11.\u00a0Jau\u010diuosi saugus b\u016bdamas ligonin\u0117je, \u0161alia gydytojo ar kito medicinos personalo
12.\u00a0Vengiu veiklos, kuri verst\u0173 mane prakaituoti
13.\u00a0Bijau, jog gydytojai mano, kad mano nusiskundimai yra netikri
Kai jau\u010diu diskomfort\u0105 kr\u016btin\u0117je arba mano \u0161irdis greitai plaka:
<\/b>14.\u00a0Jaudinuosi, kad mane i\u0161tiko \u0161irdies sm\u016bgis
15.\u00a0Sunku susikoncentruoti \u012f kitus dalykus
16.\u00a0I\u0161sig\u0105stu
17.\u00a0Noriu, kad mane ap\u017ei\u016br\u0117t\u0173 gydytojas
18.\u00a0Prane\u0161u apie tai savo \u0161eimos nariams ar draugams<\/p>\n
Apibendrinimas<\/b><\/p>\n
Pacientai, sergantys \u0161irdies ligomis, da\u017enai susiduria su baime, nerimu ir kitais nemaloniais poj\u016b\u010diais, kurie gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 tolesnei ligos prognozei. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 \u0161ia linkme n\u0117ra atlikta daug, tod\u0117l i\u0161lieka klausim\u0173, \u012f kuriuos ie\u0161koma atsakym\u0173. Kartais pacientams sunku suprasti \u012fvairius patiriamus poj\u016b\u010dius ir juos apib\u016bdinti. Tokie klausimynai, kaip Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimynas<\/i>, leid\u017eia geriau detalizuoti, apibr\u0117\u017eti ir \u012fvertinti nerim\u0105, net suskirstyti j\u012f \u012f ma\u017eesnes grupes. Moksliniais tyrimais nustatyti reik\u0161mingi ry\u0161iai tarp nerimo ir nepageidaujam\u0173 su \u0161irdimi susijusi\u0173 b\u016bkli\u0173 rodo \u0161ios temos aktualum\u0105 ir svarb\u0105 j\u0105 toliau nagrin\u0117ti. Galb\u016bt Su \u0161irdimi susijusio nerimo klausimynas<\/i> ar kiti nerimo steb\u0117jimo metodai gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudoti klinikin\u0117je praktikoje, siekiant geresnio pacient\u0173 atsigavimo reabilitacijos laikotarpiu ar profilakti\u0161kai stengiantis i\u0161vengti nauj\u0173 \u0161irdies lig\u0173 i\u0161sivystymo\u00a0 ar j\u0173 pa\u016bm\u0117jimo.<\/p>\n
Gyd. Paulius \u0160imkus<\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/b><\/p>\n
Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n
1. Roest AM, Martens EJ, Denollet J, De Jonge P. Prognostic association of anxiety post myocardial infarction with mortality and new cardiac events: a meta-analysis. Psychosom Med 2010; 72: 563\u20139.<\/p>\n
2. Roest AM, Zuidersma M, de Jonge P. Myocardial infarction and generalised anxiety disorder: 10-year follow-up. Br J Psychiatry 2012; 200: 324\u20139.<\/p>\n
3. Versteeg H, Hoogwegt MT, Hansen TB, et al. Depression, not anxiety, is independently associated with 5-year hospitalizations and mortality in patients with ischemic heart disease. J Psychosom Res 2013; 75: 518\u201325.<\/p>\n
4. Lane D, Carroll D, Ring C, Beevers DG, Lip GY. Mortality and quality of life 12 months after a myocardial infarction: effects of depression and anxiety. Psychosom Med 2001; 63: 221\u201330.<\/p>\n
5. Mayou RA, Gill D, Thompson DR, et al. Depression and anxiety as predictors of outcome after myocardial infarction. Psychosom Med 2000; 62: 212\u201319.<\/p>\n
6. Parker GB, Owen CA, Brotchie HL, Hyett MP. The impact of differing anxiety disorders on outcome following an acute coronary syndrome: time to start worrying? Depress Anxiety 2010; 27: 302\u20139.<\/p>\n
7. Parker G, Hyett M, Hadzi-Pavlovic D, Brotchie H, Walsh W. GAD is good? Generalized anxiety disorder predicts a superior five year outcome following an acute coronary syndrome. Psychiatry Res 2011; 188: 383\u20139.<\/p>\n
8. Tully PJ, Winefield HR, Baker RA, et al. Depression, anxiety and major adverse cardiovascular and cerebrovascular events in patients following coronary artery bypass graft surgery: a five year longitudinal cohort study. Biopsychosoc Med 2015; 9: 14.<\/p>\n
9. Batelaan NM, ten Have M, Van Balkom AJ, Tuithof M, de Graaf R. Anxiety disorders and onset of cardiovascular disease: The differential impact of panic, phobias and worry. J Anxiety Disord 2014; 28: 252\u20138.<\/p>\n
10. Van Beek MH, Mingels M, Oude Voshaar RC, et al. One-year follow up of cardiac anxiety after a myocardial infarction: a latent class analysis. J Psychosom Res 2012; 73: 362\u20138.<\/p>\n
11. Kaptein KI, de Jonge P, van den Brink RH, Korf J. Course of depressive symptoms after myocardial infarction and cardiac prognosis: a latent class analysis. Psychosom Med 2006; 68: 662\u20138.<\/p>\n
12. Eifert GH, Thompson RN, Zvolensky MJ, et al. The Cardiac Anxiety Questionnaire: development and preliminary validity. Behav Res Ther 2000; 38: 1039\u201353.<\/p>\n
13. Habibovi\u00e6 M, Pedersen SS, van den Broek KC, et al. Anxiety and risk of ventricular arrhythmias or mortality in patients with an implantable cardioverter defibrillator. Psychosom Med 2013; 75: 36\u201341.<\/p>\n
14. Bonnet F, Irving K, Terra JL, Nony P, Berthezene F, Moulin P. Anxiety and depression are associated with unhealthy lifestyle in patients at risk of cardiovascular disease. Atherosclerosis 2005; 178: 339\u201344.<\/p>\n
15. Van Beek MHCT, Zuidersma M, Lappenschaar M, et al. Prognostic association of cardiac anxiety with new cardiac events and mortality following myocardial infarction. The British Journal of Psychiatry. 2016 Nov; 209(5): 402\u2013408<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160iandien daug kalbama apie miokardo infarkto (MI) gydym\u0105 ir prevencij\u0105, ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti tolesnio paciento steb\u0117jimo, siekiant i\u0161vengti ar atitolinti komplikacijas. Svarbi ne tik fizin\u0117 paciento b\u016bkl\u0117, bet ir psichologin\u0117 jo savijauta. \u012evair\u016bs veiksniai gali lemti tolesn\u0119 ligonio b\u016bkl\u0119 po pairto MI. Vertinami tokie dalykai kaip demografiniai rodikliai, klinikiniai simptomai, psichologiniai sutrikimai, paciento elgesys ir supratimas apie savo sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44649,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26812,6032,51,1120,25923,108,26375,27163,14613],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-44648","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-disorder","tag-gydytojas","tag-jausmas","tag-klausimynas","tag-linkme","tag-nerimas","tag-outcome","tag-prognostic","tag-veiklos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44648","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44648"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44648\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44649"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44648"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44648"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44648"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44648"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44648"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}