Sena u\u017esienio patarl\u0117 sako, kad vienas obuolys per dien\u0105 padeda i\u0161vengti gydytojo arba bent jau nutolinti apsilankym\u0105. Kod\u0117l? Ogi tod\u0117l, kad obuoliai \u2013 itin naudingi vaisiai, kuriuos dietologai be atvangos liaupsina ir kiekvienam per dien\u0105 rekomenduoja suvalgyti bent po kelis raudonskruos\u010dius. Pageidautina, kad jie b\u016bt\u0173 pirkti ne prekybos centre, o\u00a0 parsive\u017eti i\u0161 kaimo arba bent jau \u012fsigyti i\u0161 patikim\u0173 augintoj\u0173.<\/p>\n
Obuoliai \u2013 itin naudingi sveikatai d\u0117l turtingos maistin\u0117s vert\u0117s<\/b><\/p>\n
Obuoliuose randama riboflavino, niacino, folio r\u016bg\u0161ties, tiamino, taip pat vitamin\u0173 A, E ir C, vitamino K, kalcio, gele\u017eies, mangano, fosforo, kalio ir kit\u0173 vitamin\u0173 bei mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. Obuoliai itin turtingi tirpiomis ir netirpiomis maistin\u0117mis skaidulomis. 100 g obuoli\u0173 yra apie 50-60 kcal, i\u0161 j\u0173 \u2013 apie 14 g angliavandeni\u0173, labai nedaug riebal\u0173 ir baltym\u0173. Obuoli\u0173 vert\u0117 itin i\u0161auga d\u0117l j\u0173 sud\u0117tyje esan\u010di\u0173 polifenolini\u0173 jungini\u0173, nauding\u0173 visam organizmui. Tai liuteinas, zeaksantinas, kvercetinas ir kiti flavonoidai. Kai kuri\u0173 i\u0161 j\u0173 randama i\u0161skirtinai tik obuoliuose.<\/p>\n
Obuoliai ypatingi tuo, kad juose gausu pektin\u0173<\/b><\/p>\n
Pektinai \u2013 tai tirpi l\u0105steliena, turinti daug nauding\u0173 savybi\u0173. B\u016btent obuoliai pektin\u0173 turi bene daugiausiai i\u0161 vis\u0173 vaisi\u0173 ir uog\u0173. Pektinas pasi\u017eymi tuo, kad gerina vir\u0161kinimo funkcij\u0105, padeda i\u0161vengti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo, sujungia ir su savimi pa\u0161alina nuodingas med\u017eiagas, pavyzd\u017eiui, sunkiuosius metalus. Tirpiosios skaidulos \u2013 puikus prebiotikas, svarbus gerajai \u017earnyno mikroflorai. Taip pat pektinas turi \u201eblogojo\u201c cholesterolio kiekio ma\u017einimo savyb\u0119. D\u0117l to, kad obuoliuose gausu ir pektin\u0173, ir antioksidant\u0173, jie itin naudingi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai. Antioksidantai apsaugo l\u0105steles nuo laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 poveikio, nat\u016braliai ma\u017eina kraujo spaudim\u0105, padeda organizmui kovoti su kitais \u017ealingais aplinkos poveikiais. Tyrimais \u012frodyta, kad obuoliuose esantys flavonoidai gali suma\u017einti ir v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Obuoliai naudingi vir\u0161kinimui<\/b><\/p>\n
Obuoliai padeda pajusti sotumo jausm\u0105, gerinti apetit\u0105, aktyvinti skrand\u017eio sul\u010di\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. Vis d\u0117lto tiems, kurie turi \u012fvairi\u0173 vir\u0161kinimo trakto sutrikim\u0173, pavyzd\u017eiui, skund\u017eiasi r\u0117meniu, pilvo p\u016btimu, dirgliosios \u017earnos sindromu, geriau rinktis termi\u0161kai apdorotus obuolius. \u017dinoma, geriausia valgyti nat\u016braliai u\u017eaugintus ir chemi\u0161kai neapdorotus obuolius \u2013 tokius patartina skanauti su \u017eievele, neskubant jos nulupti, mat b\u016btent joje gausu daug nauding\u0173 med\u017eiag\u0173. Vert\u0117t\u0173 atsiminti, kad nei\u0161vaizdus, netgi kirminuk\u0173 pa\u017eeistas obuolys bus kur kas vertingesnis, nei visus metus savo i\u0161vaizdos nepakei\u010diantis ir storiu chemikal\u0173 sluoksniu nupurk\u0161tas obuolys.<\/p>\n
Pateiksime 7 naudingas obuoli\u0173 savybes, kurios, tik\u0117tina, paskatins kasdien suvalgyti bent po vien\u0105 ar du obuolius:<\/b><\/p>\n
1) Obuoliai gerina vir\u0161kinim\u0105 ir padeda palaikyti reguliar\u0173 tu\u0161tinim\u0105si.<\/p>\n
2) Tyrimai rodo, kad obuoliai padeda mesti svor\u012f. Kasdien suvalgant po du obuolius, svorio atsikratoma lengviau, nei mitybos obuoliais nepapildant.<\/p>\n
3) Obuoliai padeda palaikyti organizmo \u201e\u0161var\u0105\u201c \u2013 juose esantys pektinai suri\u0161a sunkiuosius metalus ir apsaugo nuo galim\u0173 j\u0173 sukeliam\u0173 \u017ealing\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n
4) Teigiama, kad obuoliai, ypa\u010d \u017ealieji, padeda palaikyti dant\u0173 sveikat\u0105 ir ger\u0105 burnos kvap\u0105. Jei po ranka n\u0117ra dant\u0173 \u0161epet\u0117lio, tuomet galima sugrau\u017eti obuol\u012f. Ne be reikalo kai kurie asmenys, besir\u016bpinantys savo dant\u0173 baltumu, obuolius renkasi prie\u0161pie\u010diams ar pavakariams.<\/p>\n
5) Obuoliai gali pad\u0117ti ilgiau i\u0161laikyti sveik\u0105 reg\u0117jim\u0105. Sud\u0117tyje esantys polifenoliniai junginiai padeda apsaugoti aki\u0173 audinius nuo \u017ealingo aplinkos poveikio, suma\u017einti kataraktos rizik\u0105.<\/p>\n
6) Obuoliai \u2013 vienas tinkamiausi\u0173 vaisi\u0173 asmenims, sergantiems cukriniu diabetu. \u017dinoma, ir \u010dia b\u016btinas saikas, nes ir obuoliuose yra cukr\u0173, kuri\u0173 kiek\u012f diabetikams b\u016btina riboti.<\/p>\n
7) Obuoliai \u2013 puikus u\u017ekandis ir kokteili\u0173, kepini\u0173, ko\u0161i\u0173 sud\u0117tin\u0117 dalis. Saldesni obuoliai gali pakeisti balt\u0105j\u012f cukr\u0173 pyraguose ar blynuose. Obuoli\u0173 sultys tinka antsvorio turintiems asmenims. Vis d\u0117lto jiems geriau rinktis \u0161vie\u017ei\u0105 obuol\u012f nei stiklin\u0119 sul\u010di\u0173, jei tik yra pasirinkimo galimyb\u0117.<\/p>\n
\u0160altinis | pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sena u\u017esienio patarl\u0117 sako, kad vienas obuolys per dien\u0105 padeda i\u0161vengti gydytojo arba bent jau nutolinti apsilankym\u0105. Kod\u0117l? Ogi tod\u0117l, kad obuoliai \u2013 itin naudingi vaisiai, kuriuos dietologai be atvangos liaupsina ir kiekvienam per dien\u0105 rekomenduoja suvalgyti bent po kelis raudonskruos\u010dius. Pageidautina, kad jie b\u016bt\u0173 pirkti ne prekybos centre, o\u00a0 parsive\u017eti i\u0161 kaimo arba bent jau \u012fsigyti i\u0161 patikim\u0173 augintoj\u0173.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44651,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[3324,71],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-44650","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-flavonoidai","tag-pektinai","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44650","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44650"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44650\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44651"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44650"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44650"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}