{"id":44656,"date":"2020-11-24T17:08:45","date_gmt":"2020-11-24T17:08:45","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-11-24T17:08:45","modified_gmt":"2020-11-24T17:08:45","slug":"vaiku-onkologija-vaisingumo-issaugojimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/vaiku-onkologija-vaisingumo-issaugojimas\/44656\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 onkologija: vaisingumo i\u0161saugojimas"},"content":{"rendered":"<p>D\u0117l medicinos technologij\u0173 prover\u017eio daugiau vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 agresyviomis v\u0117\u017eio formomis, \u0161iandien i\u0161gyvena gerokai ilgiau. Tiesa, gydymo metodai palieka savo p\u0117dsak\u0105 reprodukcin\u0117je sistemoje. Vaisingumo i\u0161saugojimas onkologijoje yra medicinos \u0161aka, atsiradusi d\u0117l poreikio spr\u0119sti v\u0117\u017e\u012f i\u0161gyvenusi\u0173 asmen\u0173 problemas, i\u0161kilusias d\u0117l suma\u017e\u0117jusio ar i\u0161nykusio vaisingumo. \u0160ioje srityje nuolat atliekami biomedicininiai tyrimai, kuriami nauji pagalbos b\u016bdai ir metodai, padedantys i\u0161saugoti onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 geb\u0117jim\u0105 tur\u0117ti biologini\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n<p>I\u0161sivys\u010diusiose pasaulio \u0161alyse bendrasis 5 met\u0173 vaik\u0173 i\u0161gyvenamumas po persirgtos onkologin\u0117s ligos yra apie 80\u00a0proc.\u00a0[1]. Apytikslis i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 skai\u010dius Europoje yra nuo 300\u00a0t\u016bkst. iki 500\u00a0t\u016bkst. Europoje kasmet onkologin\u0117 liga diagnozuojama 15\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 12\u00a0t\u016bkst. pasveiksta. Chemoterapija ir radioterapija sukelia komplikacij\u0173, v\u0117lyv\u0173j\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173. J\u0173 gali i\u0161sivystyti dar gydymo metu, i\u0161 karto po jo arba i\u0161likti kaip l\u0117tin\u0117 b\u016bkl\u0117. \u0160iems rei\u0161kiniams priskiriama daugyb\u0117 skirting\u0173 b\u016bkli\u0173, susijusi\u0173 su neurokognityvine, skeleto, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, inkst\u0173, kepen\u0173, endokrinine ir reprodukcine sistemomis. Literat\u016bros duomenimis, d\u0117l skirto gydymo 60\u201370\u00a0proc. vaik\u0173, i\u0161gyvenusi\u0173 onkologin\u0119 lig\u0105, i\u0161sivysto bent vienos sistemos pa\u017eeidimas\u00a0[2].<\/p>\n<p>2017\u00a0met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Vilniuje vyko Europos vaik\u0173 ir paaugli\u0173 ginekolog\u0173 kongresas <i>EURAPAG\u00a02017<\/i> (angl.\u00a0<i>European Association of Pediatric and Adolescent Gynecology<\/i>). Jo metu doc.\u00a0\u017dana Bumbulien\u0117 pristat\u0117 prane\u0161im\u0105 apie v\u0117lyvuosius nepageidaujamus chemoterapijos rei\u0161kinius mergai\u010di\u0173 reprodukcinei sistemai. Did\u017eiausi\u0105 j\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105 (&gt;80\u00a0proc.) turi pacient\u0117s, gydytos viso k\u016bno ap\u0161vita, lokaliu dubens spinduliniu gydymu, alkilinan\u010diais preparatais (Hogdkino limfoma) [3], gydant metastazines Ewingo arba mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 sarkomas, atliekant kondicionuojam\u0105j\u0105 chemoterapij\u0105 prie\u0161 kamienini\u0173 kraujodaros l\u0105steli\u0173 transplantacij\u0105. Spindulinio gydymo poveikis endokrininei ir reprodukcinei sistemai priklauso nuo vaiko am\u017eiaus, naviko lokalizacijos ir radioterapijos doz\u0117s. Lokalus dubens spindulinis gydymas laikomas reik\u0161mingu kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumo rizikos veiksniu. Manoma, kad didesn\u0117 nei 2\u00a0Gy radiacijos doz\u0117 sunaikina apie pus\u0119 \u017emogaus ovocit\u0173. Chemoterapijos poveikis kiau\u0161id\u0117ms priklauso nuo konkretaus antinavikinio vaisto, j\u0173 skai\u010diaus gydymo schemoje ir akumuliacin\u0117s doz\u0117s. Pagal gonadotoksin\u012f poveik\u012f i\u0161skiriamos 4 rizikos grup\u0117s: ma\u017eos rizikos (vinkristinas, metotreksatas, merkaptopurinas, bleomicinas, 5-fluorouracilas, vinblastinas), vidutin\u0117s rizikos (cisplatina, karboplatina, ciklofosfamidas &lt;9\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>, ifosfamidas &lt;60\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>, lomustinas &lt;360\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>), didel\u0117s rizikos (ciklofosfamidas &gt;9\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>, ifosfamidas &gt;60\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>, prokarbazinas, lomustinas &gt;360\u00a0g\/m<sup>2<\/sup>, karmustinas), ypa\u010d didel\u0117s rizikos (kondicionavimas prie\u0161 alogenin\u0119 ar autologin\u0119 kamienini\u0173 kraujodaros l\u0105steli\u0173 transplantacij\u0105). Kiau\u0161id\u017ei\u0173 pa\u017eeidimas pasirei\u0161kia nevaisingumu ir sustojusia hormon\u0173 produkcija.<\/p>\n<p>Prie\u0161laikinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 nepakankamumas gali b\u016bti \u016bminis arba v\u0117lyvasis (prie\u0161laikin\u0117 menopauz\u0117). \u016aminis nepakankamumas pasirei\u0161kia anksti (pagrindiniai rizikos veiksniai yra vyresnis am\u017eius diagnoz\u0117s metu, dubens ap\u0161vita &gt;10\u00a0Gy ir didel\u0117s alkilinan\u010di\u0173 citostatik\u0173 doz\u0117s), jis yra lengvai nusp\u0117jamas ir da\u017enai b\u016bna laikinas. Tokios pacient\u0117s yra idealios kandidat\u0117s atlikti vaisingumo i\u0161saugojimo proced\u016bras diagnoz\u0117s nustatymo metu. Prie\u0161laikin\u0117 menopauz\u0117 i\u0161sivysto pra\u0117jus daugiau nei 5 metams po diagnoz\u0117s (pagrindiniai rizikos veiksniai yra dubens ap\u0161vita, bet kuris alkilinantis citostatikas). Jos prad\u017ei\u0105 sunku nusp\u0117ti. Dauguma moter\u0173, gydyt\u0173 d\u0117l onkologin\u0117s ligos, i\u0161saugo vaisingum\u0105, bet gerokai trumpesniam laikui. Norint \u012fvertinti kiau\u0161id\u017ei\u0173 rezerv\u0105, atliekami tyrimai, pavyzd\u017eiui, serumo antimiulerinio hormono nustatymas ir transvaginalinis ultragarsinis kiau\u0161id\u017ei\u0173 t\u016brio ir folikul\u0173 skai\u010diaus nustatymas [4]. Prane\u0161ime docent\u0117 akcentavo, kad svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f nulemiant ateities pediatrinio onkologinio paciento vaisingum\u0105 atlieka gydytojas ir t\u0117vai, kurie priima sprendim\u0105. Nevaisingumo rizika turi b\u016bti \u012fvertinta dar prie\u0161 pradedant gydyti onkologin\u0119 lig\u0105. Pacient\u0117 ir t\u0117vai turi b\u016bti informuoti apie \u0161iuolaikines vaisingumo i\u0161saugojimo galimybes.<\/p>\n<p>Doc.\u00a0Egl\u0117 Drejerien\u0117<b> <\/b>kalb\u0117jo apie klinikin\u0119 antimiulerinio hormono naud\u0105 vertinant kiau\u0161id\u017ei\u0173 rezerv\u0105 paaugl\u0117ms mergait\u0117ms. Antimiulerinis hormonas gaminamas kiau\u0161id\u017ei\u0173 folikul\u0173 granulosa l\u0105stel\u0117se, literat\u016broje apra\u0161omas kaip tiksliausias i\u0161 hormonini\u0173 tyrim\u0173 rezervui nustatyti\u00a0[5]. Antimiulerinio hormono koncentracija kraujyje ciklo metu nekinta, tod\u0117l jis gali b\u016bti vertinamas bet kuri\u0105 ciklo dien\u0105. Yra nustatytas stiprus ry\u0161ys tarp antimiulerinio hormono koncentracijos ir antralini\u0173 folikul\u0173 skai\u010diaus. Moterims \u0161io hormono koncentracija kraujo serume laipsni\u0161kai ma\u017e\u0117ja vis\u0105 reprodukcin\u012f gyvenimo period\u0105, kol tampa nebei\u0161matuojama po menopauz\u0117s. \u0160io laboratorinio tyrimo vaidmuo onkologijoje i\u0161lieka mokslini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 objektu. I\u0161gyvenusios onkologin\u0119 lig\u0105 pacient\u0117s, kuri\u0173 menstruacinis ciklas yra reguliarus, turi ma\u017eesn\u0119 serumo antimiulerinio hormono koncentracij\u0105, palyginti su bendraam\u017e\u0117mis kontrolin\u0117je grup\u0117je. Tyrimo metodo jautrumas ir stabilumas \u0161ioje populiacijoje per vis\u0105 menstruacin\u012f cikl\u0105 yra patrauklus vaisingumo vertinimo atrankinis \u017eymuo.<\/p>\n<p>Jacquesas Donnezas ir Marie Madeleine Dolmans i\u0161 Belgijos kalb\u0117jo apie kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio u\u017e\u0161aldymo ir retransplantacijos technologij\u0173 galimybes. \u0160iuo metu pasaulyje taikomi embrion\u0173, ovocit\u0173 ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio \u0161aldymo metodai\u00a0[6]. Vis d\u0117lto yra keletas apribojim\u0173, susijusi\u0173 su ovocit\u0173 arba embrion\u0173 krioprezervacija. Tyrimai rodo, kad norint sulaukti bent vieno s\u0117kmingo n\u0117\u0161tumo taikant min\u0117tus metodus b\u016btinas ma\u017eiausiai 20 ovocit\u0173 skai\u010dius. Moterims, sergan\u010dioms onkologine liga, \u0161is skai\u010dius sunkiai pasiekiamas. Norint maksimaliai padidinti pastojimo tikimyb\u0119, gretinamos 2 technologijos\u00a0\u2013 tai kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio krioprezervacija ir apvaisinimas <i>in vitro.<\/i><\/p>\n<p>Ta\u010diau mergait\u0117ms ir paaugl\u0117ms, kurioms onkoterapija turi b\u016bti pradedama nedelsiant, o prie\u0161laikinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 i\u0161sekimo rizika yra didel\u0117, rekomenduojamas kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio u\u017e\u0161aldymas. Kiau\u0161id\u0117s audinio \u0161aldymas\u00a0\u2013 tai vienintel\u0117 viltis i\u0161saugoti vaisingum\u0105 mergaitei iki lytinio brendimo ir i\u0161eitis paauglei, kuri negali laukti kiau\u0161id\u017ei\u0173 stimuliacijos. Kiau\u0161id\u0117s audinys paimamas atliekant laparoskopij\u0105, \u0161aldomas ir reimplantuojamas pacientei remisijos faz\u0117je. Papildomas privalumas\u00a0\u2013 i\u0161saugoto kiau\u0161id\u0117s audinio galimyb\u0117 sintezuoti hormonus.<\/p>\n<p>Kirsi Jahnukainen i\u0161 Suomijos prane\u0161ime buvo kalbama apie mergai\u010di\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio kokybines savybes taikant krioprezervacij\u0105 ir retransplantacij\u0105 sulaukus reprodukcinio am\u017eiaus. Nesubrend\u0119 ovocitai, netaikant hormonin\u0117s stimuliacijos, gali b\u016bti paimami labai jaunoms mergait\u0117ms ir v\u0117liau subrandinti <i>in vitro<\/i> [6]. Anks\u010diau daryta prielaida, kad taikant \u0161\u012f metod\u0105 padid\u0117ja rizika kartu retransplantuoti ir navikines l\u0105steles i\u0161 kiau\u0161id\u017ei\u0173 kortikalinio audinio, ta\u010diau \u0161iuo metu \u0161i teorija n\u0117ra \u012frodyta ar visi\u0161kai paneigta. Prane\u0161imo autor\u0117s su kolegomis atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad norint u\u017etikrinti geresn\u012f kiau\u0161id\u017ei\u0173 folikul\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 <i>in vitro<\/i>, jei \u012fmanoma, vaisingumo i\u0161saugojimo technologija turi b\u016bti prad\u0117ta taikyti dar prie\u0161 pradedant gydym\u0105 alkilinan\u010diais citostatikais. Be to, prie\u0161ingai nei tik\u0117tasi, jaunesni\u0173 mergai\u010di\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 m\u0117giniai pasi\u017eymi ma\u017eesniu gyvybingumu ir blogesniu folikul\u0173 brendimu.<\/p>\n<p>Dr.\u00a0\u017divil\u0117 Gudlevi\u010dien\u0117 pristat\u0117 \u0161iuo metu Lietuvoje taikomus vaisingumo i\u0161saugojimo metodus. Nuo 2016 met\u0173 patvirtinus Dirbtinio apvaisinimo \u012fstatym\u0105, prad\u0117ta taikyti ovocit\u0173, kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio ir embrion\u0173 \u0161aldymo metodai. Pirmoji kiau\u0161id\u017ei\u0173 \u0161aldymo proced\u016bra atlikta 16 met\u0173 mergaitei, kuriai diagnozuota Ewingo sarkoma. Kitoms 2 pacient\u0117ms pritaikytas trigubas sud\u0117tinis vaisingumo i\u0161saugojimo metodas: atlikta kiau\u0161id\u017ei\u0173 audinio ir ovocit\u0173 krioprezervacija ir kartu taikytas kiau\u0161id\u017ei\u0173 supresinis gydymas <i>Ganirelix<sup>\u00ae<\/sup> <\/i>(gonadotropin\u0105 atpalaiduojan\u010dio hormono antagonistas) preparatu.<\/p>\n<p>Dr. Jelena Rascon pristat\u0117 biomedicininio tyrimo, kurio tikslas \u012fvertinti vaikyst\u0117je onkologine liga sirgusi\u0173 suaugusi\u0173 asmen\u0173 reprodukcin\u0117s sistemos pad\u0117t\u012f Lietuvoje, rezultatus. Atlikus anketin\u0119 apklaus\u0105, atsiliep\u0117 19 moter\u0173. J\u0173 am\u017eiaus vidurkis\u00a0\u2013 25 metai (jauniausia\u00a0\u2013 19 met\u0173, vyriausia\u00a0\u2013 31 met\u0173). Menarch\u0117s prad\u017eios vidurkis\u00a0\u2013 14 met\u0173, v\u0117liausia prad\u017eia\u00a0\u2013 17 met\u0173. \u0160iuo metu 63\u00a0proc. yra i\u0161tek\u0117jusios arba turi partner\u012f. Vaik\u0173 pavyko susilaukti 6 respondent\u0117ms (i\u0161 viso 7 gyvi gim\u0119 naujagimiai). Prane\u0161ta apie 2 n\u0117\u0161tumo nutraukimus d\u0117l nemedicinini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Likusios apklausos metu respondent\u0117s neplanavo susilaukti vaik\u0173 ir naudojo kontraceptines priemones. Vaik\u0173 gestacinis am\u017eius svyravo nuo 40 iki 42 savai\u010di\u0173, gimimo svoris\u00a0\u2013 nuo 2\u00a0930 iki 3\u00a0890\u00a0g. Responden\u010di\u0173 lytinio aktyvumo vidurkis\u00a0\u2013 1\u00a0k.\/sav. Seksualinio potraukio (libido) sav\u0119s \u012fvertinimo de\u0161imtbal\u0117je skal\u0117je vidurkis buvo 7 balai. Nereguliariomis m\u0117nesin\u0117mis skund\u0117si 30\u00a0proc. responden\u010di\u0173.<\/p>\n<p><b>Gyd. Mantas Jurkonis<\/b><b><\/b><\/p>\n<p><b>Druskinink\u0173 ligonin\u0117<\/b><\/p>\n<p><b><\/b><\/p>\n<p><b> <\/b><\/p>\n<p><b>Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n<p>1. Hudson JN, Stanley NB, Nahata L, Bowman-Curci M, Quinn GP. New Promising Strategies in Oncofertility. Expert Rev Qual Life Cancer Care. 2017;2(2):67-78. doi: 10.1080\/23809000.2017.1308808. Epub 2017 Mar 28. PubMed PMID: 28959743; PubMed Central PMCID: PMC5612405.<\/p>\n<p>2. Frobisher C, Glaser A, Levitt GA, Cutter DJ, Winter DL, Lancashire ER, Oeffinger KC, Guha J, Kelly J, Reulen RC, Hawkins MM. Risk stratification of childhood cancer survivors necessary for evidence-based clinical long-term follow-up. Br J Cancer. 2017 Oct 24. doi: 10.1038\/bjc.2017.347. [Epub ahead of print] PubMed PMID: 29065109.<\/p>\n<p>3. Whitehead E, et al. The effect of combination chemotherapy on ovarian function in women treated for Hodgkin\u2019s disease. Cancer. 1983;52:988\u201393.<\/p>\n<p>4. Johnston RJ, Wallace WH. Normal ovarian function and assessment of ovarian reserve in the survivor of childhood cancer. Pediatr Blood Cancer. 2009 Aug;53(2):296-302. doi: 10.1002\/pbc.22012. Review. PubMed PMID: 19514070.<\/p>\n<p>5. Santoro N. Using Antim\u00fcllerian Hormone to Predict Fertility. JAMA. 2017 Oct 10;318(14):1333-1334. doi: 10.1001\/jama.2017.14954. PubMed PMID: 29049571.<\/p>\n<p>6. Asadi Azarbaijani B, Sheikhi M, Oskam IC, Nurmio M, Laine T, Tinkanen H, M\u00e4kinen S, Tanbo TG, Hovatta O, Jahnukainen K. Effect of Previous Chemotherapy on the Quality of Cryopreserved Human Ovarian Tissue In Vitro. PLoS One. 2015 Jul 30;10(7):e0133985. doi: 10.1371\/journal.pone.0133985. eCollection 2015. PubMed PMID: 26226487; PubMed Central PMCID: PMC4520548.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>D\u0117l medicinos technologij\u0173 prover\u017eio daugiau vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 agresyviomis v\u0117\u017eio formomis, \u0161iandien i\u0161gyvena gerokai ilgiau. Tiesa, gydymo metodai palieka savo p\u0117dsak\u0105 reprodukcin\u0117je sistemoje. Vaisingumo i\u0161saugojimas onkologijoje yra medicinos \u0161aka, atsiradusi d\u0117l poreikio spr\u0119sti v\u0117\u017e\u012f i\u0161gyvenusi\u0173 asmen\u0173 problemas, i\u0161kilusias d\u0117l suma\u017e\u0117jusio ar i\u0161nykusio vaisingumo.\u00a0\u0160ioje srityje nuolat atliekami biomedicininiai tyrimai, kuriami nauji pagalbos b\u016bdai ir metodai, padedantys i\u0161saugoti onkologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 geb\u0117jim\u0105 tur\u0117ti biologini\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44657,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[26258,12722,26214,6902,8095,26300],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-44656","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-tukst","tag-chemotherapy","tag-childhood","tag-kiausides","tag-menopauze","tag-pubmed"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44656"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44656\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44656"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44656"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44656"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}