Stresas yra nuolatinis \u0161iuolaikinio \u017emogaus palydovas, o d\u0117l koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors da\u017enai kalbama apie psichologin\u012f ir emocin\u012f streso poveik\u012f, gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad didel\u0117 \u012ftampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar j\u0173 pa\u016bm\u0117jim\u0105. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabr\u0117\u017eia, kad didelis stresas ypa\u010d pavojingas sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, tod\u0117l jie \u012ftampai ir nerimui valdyti tur\u0117t\u0173 skirti itin didel\u012f d\u0117mes\u012f. Kartu \u0161ie \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 nenumoti ranka \u012f l\u0117tini\u0173 lig\u0173 gydym\u0105, cholesterolio kontrol\u0119 ir atsakingai laikytis medik\u0173 paskirto gydymo.<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Stresas paveikia vis\u0105 organizm\u0105<\/b><\/p>\n
P. Ordos teigimu, nors itin ry\u0161ki\u0173 tiesiogini\u0173 streso padarini\u0173 da\u017enai ir nejuntama, neretai ilgalaikis \u012ftampos poveikis pasirei\u0161kia \u012fvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis. Taip yra d\u0117l to, kad daugelis \u017emogaus organ\u0173 sistem\u0173 susidurdamos su stresu aktyvina gynybines reakcijas, kurios ilgainiui gali i\u0161balansuoti tam tikras organizmo funkcijas, paskatinti u\u017edegiminius atsakus ir kitus \u017ealingus procesus.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u201eStresas gali keisti tiek m\u016bs\u0173 psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir elgsen\u0105, tiek organizme vykstan\u010dius fiziologinius procesus. Beveik kiekvienos medicinos srities gydytojas gal\u0117t\u0173 papasakoti apie streso poveik\u012f tam tikram \u017emogaus organui ar j\u0173 sistemai, \u012ftak\u0105 \u012fvairioms ligoms. Stresas veikia vis\u0105 k\u016bn\u0105, pradedant nerv\u0173 sistema ir baigiant endokrinine, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, odos bei kitomis gyvybi\u0161kai svarbiomis sistemomis \u201c,\u00a0\u2013 sako P.\u00a0Orda.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Gydytojo teigimu, patirdamas stres\u0105 organizmas stengiasi kaip \u012fmanydamas prisitaikyti prie pasikeitusi\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir b\u016bti pasiruo\u0161\u0119s reaguoti \u012f nepalankius aplinkos veiksnius. D\u0117l to susiduriant su stresu aktyvinama hipofiz\u0117s ir antinks\u010di\u0173 sistema ir skatinama organizmui svarbi\u0173 hormon\u0173 bei kit\u0173 aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyba ir i\u0161skyrimas \u012f kraujotak\u0105. Taip pat did\u0117ja gliukokortikoid\u0173, katecholamin\u0173, augimo hormono, prolaktino sekrecija ir suma\u017e\u0117ja insulino i\u0161skyrimas. Kai \u0161ie procesai yra trumpalaikiai, jie gali pad\u0117ti apsaugoti organizm\u0105, ta\u010diau jei stresas patiriamas nuolat ir ilg\u0105 laik\u0105, jis tampa \u017ealingas.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Didel\u0117 \u012ftampa itin pavojinga sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
\u201eViena paveikiausi\u0173 streso poveikiui yra \u017emogaus \u0161irdies ir kraujotakos sistema. \u012erodyta, kad ilg\u0105 laik\u0105 patiriant stres\u0105 vystosi \u012fvairaus laipsnio vidinio kraujagysli\u0173 sluoksnio pa\u017eeidimai, o i\u0161oriniame sluoksnyje pradedamos gaminti kraujagysli\u0173 i\u0161pl\u0117tim\u0105 skatinan\u010dios ir u\u017edegimo vystym\u0105si sukelian\u010dios aktyviosios med\u017eiagos\u00a0\u2013 histaminas ir leukotrienai. Tai viena prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 patiriant stres\u0105 da\u017enai veid\u0105 i\u0161pila raudonis. Ta\u010diau i\u0161raud\u0119s veidas yra ma\u017eiausia problema. D\u0117l streso poveikio gali \u012ftr\u016bkti kraujagysl\u0117se susikaupusios cholesterolio plok\u0161tel\u0117s ir d\u0117l to \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti miokardo infarktas ar insultas. Europos kardiolog\u0173 draugija stres\u0105 savo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos gair\u0117se yra \u012fvardijusi kaip reik\u0161ming\u0105 miokardo insulto ar infarkto rizikos veiksn\u012f\u201c,\u00a0\u2013 sako P.\u00a0Orda.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kardiologo teigimu, stresas taip pat didina cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje, kraujosp\u016bd\u012f, puls\u0105, deguonies suvartojim\u0105, tod\u0117l didelis stresas i\u0161ties gali b\u016bti itin pavojingas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis sergantiems ligoniams. Stresas taip pat gali lemti \u0161i\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105 ir progresavim\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u201eMoksliniai duomenys rodo, kad darbe ar namie patiriamas stresas rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis ar patirti insult\u0105 padidina iki pusantro karto. Dar pavojingesnis yra \u016bminis stresas. Pavyzd\u017eiui, atlikti tyrimai rodo, kad per pirm\u0105sias 24\u00a0valandas po artimo \u017emogaus netekties, kai paprastai patiriamas itin didelis stresas, miokardo infarkto tikimyb\u0117, palyginti su bendr\u0105ja populiacija, padid\u0117ja net 21 kart\u0105. V\u0117lgi did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 d\u0117l neigiam\u0173 streso padarini\u0173 patiria tie \u017emon\u0117s, kurie jau serga tam tikromis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis\u201c,\u00a0\u2013 pabr\u0117\u017eia P.\u00a0Orda.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apleidus l\u0117tines ligas\u00a0\u2013 stresas dar gr\u0117smingesnis<\/b><\/p>\n
P.\u00a0Orda primena, kad pagal sergamumo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei mirtingumo nuo j\u0173 rodiklius Lietuva yra tarp blogiausiai atrodan\u010di\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173. Viena prie\u017eas\u010di\u0173\u00a0\u2013 prasta cholesterolio lygio kraujyje kontrol\u0117. Lietuva yra viena i\u0161 ES \u0161ali\u0173, kur blogiausiai kontroliuojama cholesterolio koncentracija jau sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis.<\/p>\n
Suvaldyti stres\u0105 nelengva, bet \u012fmanoma<\/b><\/p>\n
Gydytojo teigimu, streso suvaldymas (taip pat visavert\u0117 mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas, darbo ir poilsio re\u017eimo pusiausvyra, cholesterolio lygio kraujyje ma\u017einimas) yra vienas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 prevencijos b\u016bd\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u201eBe abejo, \u0161iandienos pasaulyje suvaldyti stres\u0105 ar jo i\u0161vengti gali b\u016bti nelengva. Visgi \u012fd\u0117jus pastang\u0173 tai padaryti \u012fmanoma. Vis\u0173 pirma, svarbu identifikuoti pagrindines streso prie\u017eastis ir pagal galimybes m\u0117ginti jas pa\u0161alinti. Pravartu susidaryti streso ma\u017einimo priemoni\u0173 plan\u0105 ir jo laikytis. \u0160iandien moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad efektyviai suvaldyti stres\u0105 padeda tokios priemon\u0117s kaip autogenin\u0117s treniruot\u0117s, meditacija, raumen\u0173 atpalaidavimo pratimai, joga, tam tikri kv\u0117pavimo pratimai, taip pat individuali psichologin\u0117 pagalba. Patiriant didel\u0119 \u012ftamp\u0105 verta tai i\u0161m\u0117ginti\u201c,\u00a0\u2013 sako P.\u00a0Orda.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kardiologo teigimu, norint \u012fveikti stres\u0105 taip pat labai svarbu laikytis sveikos gyvensenos princip\u0173: u\u017etikrinti reguliar\u0173 savo fizin\u012f aktyvum\u0105, subalansuot\u0105 mityb\u0105, atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, skirti pakankamai laiko poilsiui. Taip pat labai svarbu neapleisti lig\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u012ftampos sukelti padariniai gali b\u016bti dar rimtesni, laikytis gydytoj\u0173 rekomendacij\u0173 ir vartoti j\u0173 paskirtus vaistus. P.\u00a0Ordos teigimu, tai ypa\u010d svarbu \u0161iandien, kai d\u0117l pandemijos daugelis \u017emoni\u0173 patiria dar daugiau nerimo ir streso nei \u012fprastai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Stresas yra nuolatinis \u0161iuolaikinio \u017emogaus palydovas, o d\u0117l koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors da\u017enai kalbama apie psichologin\u012f ir emocin\u012f streso poveik\u012f, gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad didel\u0117 \u012ftampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar j\u0173 pa\u016bm\u0117jim\u0105. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabr\u0117\u017eia, kad didelis stresas ypa\u010d pavojingas sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, tod\u0117l jie \u012ftampai ir nerimui valdyti tur\u0117t\u0173 skirti itin didel\u012f d\u0117mes\u012f. Kartu \u0161ie \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 nenumoti ranka \u012f l\u0117tini\u0173 lig\u0173 gydym\u0105, cholesterolio kontrol\u0119 ir atsakingai laikytis medik\u0173 paskirto gydymo.<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44671,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[29,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-44670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-pratimai","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44670\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44670"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44670"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}