{"id":44672,"date":"2020-12-01T12:06:51","date_gmt":"2020-12-01T12:06:51","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-09-28T05:31:45","modified_gmt":"2021-09-28T07:31:45","slug":"sportines-traumos-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sporto-ir-sveikatos-naujienos\/sportines-traumos-2\/44672\/","title":{"rendered":"Sportin\u0117s traumos"},"content":{"rendered":"

Nat\u016bralu, kad sportuojant rizika patirti traum\u0105 \u2013 daug didesn\u0117. Traumos patyrimo tikimyb\u0117 priklauso nuo to, kokia sporto \u0161aka propaguojama, nors ir \u010dia galima pasigin\u010dyti. Dauguma sakys, kad dailiajame \u010diuo\u017eime ir labai sunki\u0173 svori\u0173 kilnojime traum\u0173 rizika itin didel\u0117, ta\u010diau kas paneigs, kad jos retos b\u0117gime, lengvojoje atletikoje ar netgi \u0161okiuose? Vert\u0117t\u0173 atsiminti, kad traum\u0173 rizika priklauso ne tik nuo sporto \u0161akos, bet ir nuo asmens fizinio pasirengimo, jo rezistenti\u0161kumo pa\u017eeidimams, naudojam\u0173 apsaugos priemoni\u0173, \u012frangos saugumo, sportavimo technikos suvokimo ir patirties, netgi kit\u0173 dalyvi\u0173 elgesio. Kontaktiniame sporte, pavyzd\u017eiui, futbole, traum\u0173 da\u017enis itin didelis, nes audini\u0173 pa\u017eeidimus gali sukelti ne tik kojos kryptel\u0117jimas, bet ir kito asmens veiksmai. Da\u017eniausiai sporto metu patiriami raumen\u0173 sumu\u0161imai, mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 patempimai ir kaul\u0173 l\u016b\u017eiai. Kaip vert\u0117t\u0173 elgtis patyrus bet kur\u012f i\u0161 \u0161i\u0173 nemalonum\u0173?<\/p>\n

Svarbiausia \u2013 sustoti<\/b><\/p>\n

Apie patirt\u0105 traum\u0105 prane\u0161a \u012fvairaus intensyvumo skausmas<\/a>, tinimas, pa\u017eeistos vietos paraudimas ar deformacijos, mobilumo pakitimai. Patyrus traum\u0105 svarbu sustoti ir papildomai ne\u017ealoti jau su\u017eeistos vietos. Reik\u0117t\u0173 kuo skubiau ap\u017ei\u016br\u0117ti su\u017ealot\u0105 viet\u0105. Ypatingai daug d\u0117mesio reik\u0117t\u0173 skirti \u012fsitikinimui, ar tai tik sumu\u0161imas, ar patempimas, ar s\u0105nario i\u0161nirimas ar kaulo l\u016b\u017eis. Apie sunkesnes traumas prane\u0161a itin stiprus ir a\u0161trus skausmas<\/b>, pa\u017eeistos vietos deformacijos ir nesugeb\u0117jimas pajudinti gal\u016bn\u0117s. Pa\u010dios pavojingiausios \u2013 stuburo ir galvos traumos. Joms reik\u0117t\u0173 skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f ir beveik visais atvejais nedelsiant kreiptis \u012f medikus.<\/p>\n

\u0160altis \u2013 u\u017edegimo antagonistas<\/b><\/p>\n

Bet kuriuo atveju, i\u0161skyrus atvir\u0105 l\u016b\u017e\u012f, pa\u017eeist\u0105 viet\u0105 reikia skubiai \u0161aldyti. \u0160altis \u2013 svarbiausias u\u017edegimo \u201estabdytojas\u201c \u2013 jis slopina tinim\u0105, neleid\u017eia kilti temperat\u016brai, ma\u017eina skausm\u0105 <\/b>ir l\u0117tina l\u0105steli\u0173 metabolinius procesus. \u0160altis tarsi sustabdo nemalonius procesus, vykstan\u010dius i\u0161 karto po \u012fvairios kilm\u0117s audini\u0173 pa\u017eeidimo. Pirm\u0105sias dvi – tris paras po patirtos traumos taikoma \u0161al\u010dio terapija, kurios metu ant pa\u017eeistos vietos dedami ledo kompresai. \u0160aldoma 10-15 minu\u010di\u0173, kas kelet\u0105 valand\u0173, o per par\u0105 tur\u0117t\u0173 susidaryti bent 4-8 kartai. Pirm\u0105sias valandas po traumos rekomenduojama \u0161aldyti ir da\u017eniau. Tik po kurio laiko pa\u017eeist\u0105 viet\u0105 jau galima \u0161ildyti, taip padedant pagerinti audini\u0173 kraujotak\u0105 ir jau vykstan\u010dius regeneracijos procesus.<\/p>\n

Kad nekamuot\u0173 skausmas<\/b><\/p>\n

Silpnam ir vidutiniam skausmui<\/b> mal\u0161inti tinkami nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo, pavyzd\u017eiui, deksketoprofenas<\/b> (\u0161ios veiksmingos vaistin\u0117s med\u017eiagos savo sud\u0117tyje turi vaistinis preparatas Dolmen<\/b>), ibuprofenas, naproksenas ir kiti. Galima naudoti ir i\u0161ori\u0161kai vartojamus gelius, tepalus, pleistrus, ta\u010diau tik tokiu atveju, jei n\u0117ra joki\u0173 atvir\u0173 pa\u017eeidim\u0173, \u017eaizd\u0173 ir pana\u0161iai. Da\u017eniausiai i\u0161ori\u0161kai vartojamuose vaistiniuose preparatuose yra ibuprofeno, diklofenako, ketoprofeno, mentolio ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173, slopinan\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105 ir padedan\u010di\u0173 suma\u017einti patiriam\u0105 diskomfort\u0105. Kraujosruvas ir patinimus suma\u017einti padeda geliai su heparino natrio druska. D\u0117l bet kokio vaisto vartojimo b\u016btina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.<\/p>\n

Ramyb\u0117 \u2013 labai svarbi<\/b><\/p>\n

Pa\u017eeist\u0105 viet\u0105 reikia saugoti, tausoti, stengtis papildomai nejudint ir nedirginti. Priklausomai nuo traumos pob\u016bd\u017eio, tam tikr\u0105 laik\u0105 gali tekti ne\u0161ioti specialius \u012ftvarus ar d\u0117v\u0117ti elastinius bintus bei atsisakyti sportin\u0117s veiklos, nes nepakankamai sugijus audiniams gresia pakartotin\u0117s traumos ar daug l\u0117tesnis, komplikuotas pa\u017eeistos vietos gijimas. Tinim\u0105 ma\u017eina gal\u016bni\u0173 pak\u0117limas \u2013 taip jose kaupiasi ma\u017eiau skys\u010di\u0173.<\/p>\n

Steb\u0117jimas \u2013 pus\u0117 darbo<\/b><\/p>\n

Pasitaiko atvej\u0173, kad d\u0117l patirto streso ir didelio i\u0161skirto adrenalino kiekio kur\u012f laik\u0105 asmuo nesuvokia, kad jo trauma yra daug sunkesn\u0117, nei pasirod\u0117 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btina ilgiau ir akyliau steb\u0117ti pa\u017eeist\u0105 viet\u0105. Pavojaus signalai yra \u012fvairios deformacijos, itin a\u0161trus skausmas<\/a>\u00a0ir greitas tinimas bei nesugeb\u0117jimas pajudinti gal\u016bn\u0117s. Kartais gal\u016bn\u0117 gali b\u016bti ir pajudinama, ta\u010diau judesio metu jau\u010diamas sunkiai pakeliamas, tiesiog \u201eduriantis\u201c skausmas arba judesio amplitud\u0117 b\u016bna \u017eenkliai suma\u017e\u0117jusi. Atviri l\u016b\u017eiai yra itin pavojingi, nes kyla nukraujavimo ar infekcijos rizika, ta\u010diau jie bent jau \u201eneu\u017esimaskav\u0119\u201c, kaip gali nutikti s\u0105nario i\u0161nirimo ar vidinio l\u016b\u017eio atvejais… Tokiais \u010dia pamin\u0117tais atvejais reik\u0117t\u0173 nedelsiant kreiptis \u012f gydytojus ir atlikti i\u0161samesnius tyrimus. Beje, jei kyla bet koki\u0173 abejoni\u0173, visuomet geriau pasitikrinti i\u0161 karto, nei v\u0117liau patirti laiku nesuteikto gydymo pasekmes, kurios gali b\u016bti itin skaud\u017eios.<\/p>\n

\u0160altinis |Pasveik.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nat\u016bralu, kad sportuojant rizika patirti traum\u0105 \u2013 daug didesn\u0117. Traumos patyrimo tikimyb\u0117 priklauso nuo to, kokia sporto \u0161aka propaguojama, nors ir \u010dia galima pasigin\u010dyti. Dauguma sakys, kad dailiajame \u010diuo\u017eime ir labai sunki\u0173 svori\u0173 kilnojime traum\u0173 rizika itin didel\u0117, ta\u010diau kas paneigs, kad jos retos b\u0117gime, lengvojoje atletikoje ar netgi \u0161okiuose? Vert\u0117t\u0173 atsiminti, kad traum\u0173 rizika priklauso ne tik nuo sporto \u0161akos, bet ir nuo asmens fizinio pasirengimo, jo rezistenti\u0161kumo pa\u017eeidimams, naudojam\u0173 apsaugos priemoni\u0173, \u012frangos saugumo, sportavimo technikos suvokimo ir patirties, netgi kit\u0173 dalyvi\u0173 elgesio. Kontaktiniame sporte, pavyzd\u017eiui, futbole, traum\u0173 da\u017enis itin didelis, nes audini\u0173 pa\u017eeidimus gali sukelti ne tik kojos kryptel\u0117jimas, bet ir kito asmens veiksmai. Da\u017eniausiai sporto metu patiriami raumen\u0173 sumu\u0161imai, mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 patempimai ir kaul\u0173 l\u016b\u017eiai. Kaip vert\u0117t\u0173 elgtis patyrus bet kur\u012f i\u0161 \u0161i\u0173 nemalonum\u0173?<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44673,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27319],"tags":[126,326],"site":[],"post_item_type":[28491],"class_list":["post-44672","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas-ir-sveikata","tag-saltis","tag-tinimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44672","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44672"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44672\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44673"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44672"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44672"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44672"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44672"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44672"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}