Kumuliacinis stresas\u00a0\u2013 tai psichologini\u0173, fizini\u0173, aplinkos ar chemini\u0173 stimul\u0173 per laik\u0105 sukelta protin\u0117 \u012ftampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinam\u0105j\u012f psichologin\u012f nusid\u0117v\u0117jim\u0105, turint\u012f \u012ftakos lig\u0173 i\u0161sivystymui. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali b\u016bti svarb\u016bs veiksniai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) baigtims. Nors stresas yra suvokiamas subjektyviai, ta\u010diau apra\u0161ytas stiprus ry\u0161ys tarp savaranki\u0161kai \u012fvardyto streso ir depresijos, \u017emogaus imunodeficito viruso progresavimo, miego sutrikim\u0173 ir neurotizmo\u00a0[1]. \u016aminiai stresoriai, tokie kaip artimojo mirtis ar stichin\u0117 nelaim\u0117, gali sutrikdyti \u017emogaus gyvenim\u0105, o tam tikri l\u0117tiniai stresoriai, pavyzd\u017eiui, slauga ar su darbu susij\u0119s stresas, padidina kardiovaskulinini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizik\u0105. Deja, nedaug \u017einoma apie kumuliacinio streso (\u016bmini\u0173 ir l\u0117tini\u0173 stresori\u0173 derinys) per tam tikr\u0105 laiko tarp\u0105 darom\u0105 \u012ftak\u0105 kardiovaskulinei rizikai [1, 2]. Daugelyje atlikt\u0173 tyrim\u0173 buvo tiriamas ry\u0161ys tarp atskir\u0173 stresori\u0173 (pvz., slauga, sveikata), gilinamasi, ar sveikat\u0105 veikiantys veiksniai turi \u012ftak\u0105 \u0160KL bio\u017eymenims, simptomams ir su \u0161iomis ligomis susijusioms mirtims. Taigi literat\u016bros \u0161altini\u0173, nagrin\u0117jan\u010di\u0173 s\u0105sajas tarp kumuliacinio streso ir \u0160KL i\u0161ei\u010di\u0173, ypa\u010d vidutinio am\u017eiaus ir pagyvenusi\u0173 moter\u0173 grup\u0117je, labai tr\u016bksta. Moterims su am\u017eiumi did\u0117jantis \u0160KL da\u017enis, ilgesn\u0117 gyvenimo trukm\u0117 ir negalia suteikia pagrindo stresui i\u0161sivystyti.<\/p>\n
Keliuose didel\u0117s apimties prospektyviniuose tyrimuose buvo tiriamas stresas ir jo poveikis \u0160KL. Tyrime INTERHEART dalyvavo 24\u00a0767 \u017emon\u0117s i\u0161 52 \u0161ali\u0173. Nustatyta, kad stresas, susij\u0119s su darbu, finansais, \u012fvykiais namie ir gyvenime, perpus \u016bminio miokardo infarkto (MI) rizik\u0105\u00a0[3]. Kopenhagos \u0161irdies tyrimas [4], Malmo prevencinis gyventoj\u0173 grup\u0117s [5] ir du ilgalaikiai Kanados bei Izraelio tyrimai pateikia prie\u0161taringus ry\u0161ius tarp l\u0117tinio streso lygio ir mirties nuo insulto. Be to, \u0161iuose tyrimuose dalyvavo jaunesnio am\u017eiaus moterys ar palyginti nedaug moter\u0173, nebuvo vertinamas sud\u0117tini\u0173 stresori\u0173 ilgalaikis poveikis. Tyrim\u0173, kuriuose dalyvavo daug vidutinio ar vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 [8], duomenimis, didesn\u012f stres\u0105 patirian\u010dioms moterims du kartus padid\u0117ja insulto ir \u0160KL i\u0161sivystymo rizika. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo slaugytojomis dirban\u010dios moterys, nustatyta, kad tarp 49\u00a0978 moter\u0173, patyrusi\u0173 traum\u0105 ir potrauminio streso sindromo simptomus \u0160KL rizika buvo 60\u00a0proc. didesn\u0117 [9, 10].<\/p>\n
Moter\u0173 gyvenimo trukm\u0117 yra ilgesn\u0117, be to, \u0160KL jos pradeda sirgti de\u0161imtme\u010diu v\u0117liau nei vyrai. Vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moterys da\u017enai susiduria su dvejopais vaidmenimis darbe ir namuose. Remiantis surinktais duomenimis, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0117s da\u017eniau dirba iki gerokai vyresnio am\u017eiaus arba sugr\u012f\u017eta \u012f darb\u0105 d\u0117l asmenini\u0173, finansini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173\u00a0[11, 12].<\/p>\n
Dauguma duomen\u0173 yra orientuoti \u012f \u017emoni\u0173, teikian\u010di\u0173 pagalb\u0105 kitiems, stres\u0105 ir \u0160KL i\u0161sivystymo rizik\u0105\u00a0[13, 14]. Ma\u017eiau turima informacijos apie su darbu nesusijusius l\u0117tinius stresorius ir kaip jie veikia abiej\u0173 ly\u010di\u0173 \u0160KL i\u0161sivystymo rizik\u0105. Be to, duomenys apie sen\u0117jim\u0105 ir stres\u0105, ypa\u010d vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 grup\u0117je, labai yra susij\u0119 su kitomis sritimis, protin\u0117mis ar fizin\u0117mis patologijomis [15\u201319].<\/p>\n
\u0160iuo metu vykdomas moter\u0173 sveikatos tyrimas, kurio pirmasis etapas\u00a0\u2013 duomen\u0173 surinkimas naudojant klausimyn\u0105, padedant\u012f \u012fvertinti kumuliacinio psichologinio streso poveik\u012f vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 \u0160KL rizikai. \u0160iame straipsnyje pateikiama informacija apie tyrim\u0105 paskatinusius veiksnius, jo model\u012f ir pagrindines charakteristikas.<\/p>\n<\/p>\n
Metodai<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
Tyrimo modelio ap\u017evalga<\/i><\/b><\/p>\n
Nuo 2012 met\u0173 pavasario iki 2013 met\u0173 vasaros potencialioms min\u0117to tyrimo dalyv\u0117ms buvo siun\u010diami kvietimai dalyvauti tyrime, sutikimo formos ir streso klausimynai. Moter\u0173 sveikatos tyrimas\u00a0\u2013 tai atsitiktin\u0117s imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas. Jame tirtas ma\u017e\u0173 dozi\u0173 aspirino (100\u00a0mg kas antr\u0105 dien\u0105), vitamino\u00a0E (600\u00a0VV kas antr\u0105 dien\u0105) ir beta karoteno (50\u00a0mg kitomis dienomis) vartojimas tiriant v\u0117\u017eio ir \u0160KL pirmin\u0119 prevencij\u0105 tarp 39\u00a0876 moter\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros specialis\u010di\u0173, kuri\u0173 am\u017eius >= 45 metai\u00a0[24]. 33\u00a0796 dalyv\u0117s (88\u00a0proc. i\u0161 esan\u010di\u0173 gyv\u0173) sutiko su tolesniu sveikatos steb\u0117jimu pasibaigus tyrimui\u00a0\u2013 kasmet pildyti klausimynus, skirtus \u012fvairioms v\u0117\u017eio ir \u0160KL hipotez\u0117ms \u012fvertinti. Atlikus \u0161iuos klausimynus, nustatoma daug kit\u0173 sveikatos problem\u0173, surenkama daug informacijos apie demografinius rodiklius, gyvenimo b\u016bd\u0105, medicinin\u0119 istorij\u0105, rizikos veiksnius. \u0160KL (miokardo infarktas, i\u0161eminis insultas, koronar\u0173 revaskuliarizacija ir mir\u0161tamumas) buvo nagrin\u0117jami atskirai ma\u017eiausiai dviej\u0173 gydytoj\u0173. Visoms tyrimo dalyv\u0117ms, atlikus kraujo m\u0117ginius, galima nustatyti viso genomo genotipo informacij\u0105\u00a0\u2013 tai leid\u017eia atlikti genetin\u0119 analiz\u0119, kuri gali pad\u0117ti giliau suvokti s\u0105veik\u0105 tarp psichologini\u0173 stresori\u0173, genetikos ir \u0160KL.<\/p>\n
\u0160io prospektyvinio kumuliacinio streso tyrimo pagrindas buvo tas pats streso klausimynas (pirmasis etapas\u00a0\u2013 2012\u20132013 metais) ir tolesn\u0117 steb\u0117sena (antrasis etapas\u00a0\u2013 2015\u20132016 metai). I\u0161 viso streso klausimyn\u0105 u\u017epild\u0117 25\u00a0335 moterys, nesergan\u010dios \u0160KL, tai sudar\u0117 90\u00a0proc. moter\u0173 sveikatos tyrimo imties.<\/p>\n
Moter\u0173 sveikatos tyrimo kohortos tyrimo dalyv\u0117ms buvo siun\u010diami kasme\u010diai klausimynai, kuriais rinkta demografin\u0117 ir medicinin\u0117 informacija, tokia kaip am\u017eius, hipertenzijos anamnez\u0117, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, fizinis aktyvumas. K\u016bno svoris ir 2 tipo cukrinis diabetas buvo savaranki\u0161kai pateikiama informacija kasme\u010diame rutininiame moter\u0173 sveikatos tyrimo stebimajame klausimyne. Papildoma informacija surinkta telefonu, i\u0161 u\u017epildyt\u0173 anket\u0173 ar medicinin\u0117s dokumentacijos, gautos i\u0161 gydan\u010di\u0173 gydytoj\u0173. Hipertenzija nustatyta naudojant \u0161iuos kasmetinio klausimyno kriterijus: savaranki\u0161kai \u012fvardyta (1), naujai gydytojo diagnozuota hipertenzija; (1) naujai prad\u0117ti vartoti kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantys vaistai; (4) sistolinis kraujo spaudimas \u00b1140\u00a0mm\u00a0Hg arba (4) diastolinis kraujo spaudimas \u00b190\u00a0mm\u00a0Hg [28, 29].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kumuliacinio psichologinio streso klausimynas<\/i><\/b><\/p>\n
Apibr\u0117\u017eimo kumuliacinis stresas<\/i> koncepcija buvo sugalvota norint apibr\u0117\u017eti stres\u0105, kuris kyla d\u0117l \u012fvairi\u0173 psichologini\u0173, socialini\u0173, fizini\u0173 ir aplinkos s\u0105lyg\u0173 derinio. Jis apima \u016bmin\u012f stres\u0105 (epizodi\u0161kai lydi negatyvius gyvenimo \u012fvykius), l\u0117tin\u012f stres\u0105 (d\u0117l nuolatini\u0173 arba reguliariai pasikartojan\u010di\u0173 i\u0161gyvenim\u0173) ir viso gyvenimo traumuojan\u010dius stresorius. Norint pamatuoti kumuliacin\u012f stres\u0105, sukurtas trumpas klausimynas, kur\u012f dauguma dalyvi\u0173 gali atsakyti per ma\u017eiau nei 15\u00a0min. [30, 31].<\/p>\n
I\u0161 Amerikie\u010di\u0173 gyvenimo b\u016bdo keitimo tyrimo buvo paimta grup\u0117 klausim\u0173 apie stres\u0105 kelian\u010dius gyvenimo \u012fvykius\u00a0[32]. \u0160iame klausimyne pateikti 4 klausimai apie traumuojan\u010dius \u012fvykius gyvenime (pvz., vaiko mirtis, fizinio u\u017epuolimo arba prievartavimo i\u0161gyvenimas, gyvybei pavojinga liga ar \u012fvykis) ir 12 punkt\u0173 apie kitus svarbius stres\u0105 kelian\u010dius gyvenimo \u012fvykius, kurie nutiko per pastaruosius 5 metus, arba negatyvius gyvenimo \u012fvykius (pvz., atleidimas i\u0161 darbo). Traumuojantys stresoriai gali tur\u0117ti vis\u0105 gyvenim\u0105 besit\u0119sianti poveik\u012f d\u0117l nepataisom\u0173 padarini\u0173, o negatyv\u016bs gyvenimo \u012fvykiai gali b\u016bti \u016bminiai, ta\u010diau laikui b\u0117gant irgi gali kisti. L\u0117tiniai arba ilgalaikiai stresoriai vertinami naudojant kelis stresori\u0173 domenus, adaptuotus i\u0161 Alamedos [33] ir Detroito tyrim\u0173\u00a0[34]. Darbe patiriamas stresas vertinamas 4 rodikliais, adaptuotais i\u0161 Karaseko ir Teorelio [35] profesinio streso tyrimo metodo: ma\u017eai savaranki\u0161kumo darbe (\u03b1=.71), nesaugumas darbe, reikalavimai darbe (\u03b1=.91). Finansinis stres\u0105 sudaro 2 dalykai (\u03b1=.68), adaptuoti i\u0161 ankstesni\u0173 darb\u0173 apie finansin\u0119 \u012ftamp\u0105 [36]. Vedybinio streso skal\u0117 (\u03b1=.67) fiksuoja d\u0117l intymi\u0173 santyki\u0173 kylant\u012f stres\u0105 \u017emon\u0117ms, kurie yra ved\u0119 arba gyvena kartu su partneriu. Kaimynyst\u0117s stresas (\u03b1=.83) fiksuoja akistat\u0105 su nusikaltimais ir smurtu kaimynyst\u0117je. Tre\u010dia grup\u0117 stresori\u0173, kuri sulaukia vis daugiau d\u0117mesio literat\u016broje ir kurios padarinys gali b\u016bti padid\u0117jusi \u0160KL rizika, yra netinkamas gydymas\u00a0[37, 38]. Stresui \u012fvertinti auksinio standarto n\u0117ra, ta\u010diau atsakingai parinktos priemon\u0117s atspindi \u017einomus domenus ir gyvenimo, kupino stresini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, tipus, atitinka dabartinius i\u0161samaus streso vertinimo standartus [34, 39, 40]. \u00a0Taip pat buvo \u012ftraukta 10 dali\u0173 juntamo streso skal\u0117\u00a0\u2013 pla\u010diai naudojama subjektyviam stresini\u0173 situacij\u0173 \u012fvertinimui\u00a0[41, 42].<\/p>\n
Trumpas kit\u0173 psichosocialini\u0173 veiksni\u0173, svarbi\u0173 \u0160KL rizikai, vertinimas buvo adaptuotas i\u0161 CCAHS. Daugelyje tyrim\u0173 pasteb\u0117ta, kad socialiniai santykiai ir socialinis palaikymas turi \u012ftakos mirtingumui, mir\u0161tamumui ir ligos prognozei\u00a0[43]. \u012edomu tai, kad dar vienas svarbus \u0160KL mir\u0161tamumo prognostinis veiksnys yra religingumas [44, 45]. Su padid\u0117jusia \u0160KL rizika dar yra siejamas negatyvus emocinis stresas, apimantis depresij\u0105, nerim\u0105, pykt\u012f ir prie\u0161i\u0161kum\u0105 [46]. Depresijos ir nerimo (psichin\u0117s sveikatos) simptomai buvo vertinti naudojant 5 punkt\u0173 psichin\u0117s sveikatos skal\u0119 SF-36 [47] ir 2 dviej\u0173 punkt\u0173 bevilti\u0161kumo skal\u0119 (\u03b1=0.53)\u00a0[48].<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
\u0160KL i\u0161eitys<\/i><\/b><\/p>\n
\u0160iame tyrime analizuotos \u0160KL baigtys. Duomenys apie nemirtinas i\u0161eitis surinkti i\u0161 tiriam\u0173j\u0173 savaranki\u0161kai atsakyt\u0173 klausimyn\u0173, lai\u0161k\u0173 ar pokalbi\u0173 telefonu. Duomenys apie mir\u010di\u0173 prie\u017eastis surinkti i\u0161 \u0161eimos nari\u0173, medicinin\u0117s dokumentacijos. Ne mirtinas MI patvirtintas naudojant standartizuotus kriterijus [51], o ne mirtimi pasibaig\u0119s insultas apibr\u0117\u017etas kaip tipinis neurologinis deficitas ar staigus, greitai prasid\u0117j\u0119s, trunkantis >24\u00a0val. cerebrovaskulinis \u012fvykis. Kompiuterin\u0117s tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai naudoti hemoraginio ir i\u0161eminio insulto diferenciacijai. Koronar\u0173 revaskuliarizacija (koronarini\u0173 arterij\u0173 \u0161untavimas, perkutanin\u0117 angioplastika) patvirtinta per\u017ei\u016br\u0117jus chirurginius ir angiografij\u0173 duomenis.<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/p>\n
Tyrimo tikslai<\/i><\/b><\/p>\n
Pagrindiniai tyrimo tikslai:<\/p>\n
Papildomi tikslai: \u012fvertinti, kaip kumuliaciniai stresoriai kinta priklausomai nuo socialinio ir ekonominio statuso, kaip jie veikia veiksnius, susijusius su sveikata (pvz., r\u016bkymas, fizinis aktyvumas), kaip kumuliacinis stresas veikia psichologin\u012f status\u0105 (pvz., depresij\u0105 ir nerim\u0105) ir socialinius ry\u0161ius, kaip \u0161ie veiksniai veikia \u0160KL i\u0161eitis. Galiausiai tiriamojoje analiz\u0117je planuojama atrasti potencialius genus, susijusius su \u012ftaka psichologiniam stresui [52].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Bendroji tyrimo analiz\u0117<\/i><\/b><\/p>\n
Atliekant tiriam\u0105j\u0105 analiz\u0119, buvo nagrin\u0117jamos daugybini\u0173 streso veiksni\u0173 \u012fveikimo, kumuliacinio streso priemoni\u0173 k\u016brimo rodikli\u0173 statistin\u0117s vert\u0117s. Tyrimo metodika ap\u0117m\u0117 daugelio veiksni\u0173 analiz\u0119, si\u016blom\u0173 sutrumpint\u0173 apibendrint\u0173 priemoni\u0173 i\u0161tyrim\u0105, skali\u0173 patikimumo \u012fvertinim\u0105 naudojant \u017einomos grup\u0117s analizes (pvz., \u017emoni\u0173 streso bal\u0173 palyginimas tarp auk\u0161\u010diausio ir \u017eemiausio ugdymo kvartili\u0173). Apklausa apima subjektyviai suvokto streso skal\u0119 (SSSS) [42], pla\u010diai naudojam\u0105 stresui \u012fvertinti (nustatomas situacijos streso lygio subjektyvus \u012fvertinimas). Regresijos analiz\u0117 parod\u0117, \u00a0ar \u012fvardyti stresoriai numatyti subjektyviai suvokiamo streso skal\u0117je. Daugiakrypt\u0117 linijin\u0117 regresija tyr\u0117 ry\u0161\u012f tarp individualaus ir kumuliacinio savaranki\u0161kai \u012fvardyto streso su kardiovaskulin\u0117s sistemos sveikatos matavimais (pvz., kraujosp\u016bd\u017eiu) ir i\u0161eitimis (pvz., MI ir i\u0161eminis insultas). Apibendrintas streso vertinimas buvo sukurtas \u012fvairioms sritims naudojant 2 pagrindines metodologijas. Buvo nustatyta individuali\u0173 sri\u010di\u0173, kurios apima specifines su stresu susijusias patirtis, svarba siekiant priskirti tam tikr\u0105 skai\u010di\u0173 klausim\u0173. Tiriamoji analiz\u0117 atlikta norint \u012fvertinti kiekvieno kintamojo pasiskirstym\u0105, nustatyti pj\u016bvio ta\u0161kus ir pan. \u012erodyta, kad negatyvus streso poveikis yra pastebimiausias tarp patirian\u010di\u0173 l\u0117tin\u012f, kumuliacin\u012f ir \u016bmin\u012f stres\u0105 pacient\u0173 [53]. Taigi didel\u0117 riba, kaip pj\u016bvio ta\u0161kas, leis nustatyti stresoriaus sunkum\u0105 ir polink\u012f kauptis [54].<\/p>\n
Kadangi duomenys rinkti dviem etapais (2012\u20132013 ir 2015\u20132016 metais), pagrindin\u0117 \u0161ios analiz\u0117s u\u017eduotis yra i\u0161tirti, kokiu mastu streso ir sveikatos ry\u0161ys priklauso nuo ilgalaik\u0117s didel\u0117s \u012ftampos. Dalyviai buvo suskirstyti pagal j\u0173 streso lyg\u012f 2 laiko intervalais:<\/p>\n
\u00a0\u00a0<\/p>\n
Tyrimo analiz\u0117<\/i><\/b><\/p>\n
Buvo pateiktos pradinio tyrimo charakteristikos ir palygintas j\u0173 pasiskirstymas pagal kumuliacinio streso rezultatus, kurie buvo \u012fvertinti naudojant arba chi kvadrato, Cochrano Mantelio-Haenszelio test\u0105 arba kintam\u0173j\u0173 analiz\u0119. Pateikiant naujus kumuliacinio streso rezultatus ir pla\u010diai naudojamos Coheno juntamo streso skal\u0117s [42] pasiskirstym\u0105, stresas buvo suskirstytas \u012f kvartilius. Buvo pateikti kumuliacinio streso rezultatai, kurie apima 8 sritis (stres\u0105, patiriam\u0105 darbe; d\u0117l darbo ir \u0161eimos s\u0105veikos patiriam\u0105 stres\u0105; d\u0117l finansin\u0117s pad\u0117ties patiriam\u0105 stres\u0105; traumuojan\u010dius \u012fvykius; negatyvius \u012fvykius gyvenime; kasdien\u0119 diskriminacij\u0105; santyki\u0173 sukeliam\u0105 stres\u0105; kaimynyst\u0117je esan\u010dius stresorius). Kiekviena \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 sudaro skirtingas klausim\u0173 skai\u010dius. Kiekvienai sri\u010diai individualiai buvo paskirsta svarba priklausomai nuo klausim\u0173 skai\u010diaus, tada sritys susumuotos norint gauti galutin\u012f bendr\u0105 streso \u012fvertinimo rezultat\u0105. \u016aminis stresas apima negatyvius gyvenimo \u012fvykius (\u012fvykiai, nutik\u0119 per pastaruosius 5 metus) ir traumuojan\u010dius gyvenimo \u012fvykius (\u012fvyk\u0119 bet kuriuo metu). L\u0117tinis stresas apima stres\u0105 darbe, d\u0117l darbo ir \u0161eimos s\u0105veikos patiriam\u0105 stres\u0105, stres\u0105 d\u0117l finansin\u0117s pad\u0117ties, kasdien\u0119 diskriminacij\u0105, stres\u0105 d\u0117l santyki\u0173 ir kaimynyst\u0117s stres\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Rezultatai<\/b><\/p>\n
\u0160iame straipsnyje pateikiami pradiniai pirmojo tyrimo etapo rezultatai (2012\u20132013 metai). Vidutinis tiriam\u0173j\u0173 am\u017eius buvo 72,2+\/\u2013 6,04 metai. Tiriamosios, kurios prane\u0161\u0117 apie didesn\u012f patiriamo streso lyg\u012f, buvo jaunesn\u0117s, afroamerikiet\u0117s, da\u017eniau i\u0161siskyrusios ar nutraukusios ilgalaikius santykius, re\u010diau\u00a0\u2013 na\u0161l\u0117s. Galimi \u0160KL rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, r\u016bkymas, depresija ir nerimas, buvo labiau paplit\u0119 tarp t\u0173 tiriam\u0173j\u0173, kurios patyr\u0117 didel\u012f stres\u0105. Pasteb\u0117ta reik\u0161minga teigiama koreliacija tarp vis\u0173 sri\u010di\u0173. Did\u017eiausios koreliacijos steb\u0117tos tarp kumuliacinio ir darbe patiriamo streso (r=0,55), d\u0117l darbo ir \u0161eimos s\u0105veikos patiriamo streso (r=0,53), negatyvi\u0173 gyvenimo \u012fvyki\u0173, nutikusi\u0173 per pastaruosius 5 metus (r=0,49), nuolat patiriamos diskriminacijos (r=0,50). Koreliacija tarp SSSS ir kumuliacinio streso buvo 0,37.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Diskusija<\/b><\/p>\n
\u0160iame l\u0117tinio kumuliacinio psichologinio streso bei kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moterims tyrime kumuliacinio ir juntamo streso skal\u0117s rezultatai nesmarkiai koreliavo. Koreliacija tarp kiekvienos streso srities ir kumuliacinio streso (i\u0161skyrus individualius rezultatus) yra stipresn\u0117 nei tarp Coheno subjektyviai suvokiamo streso skal\u0117s rezultat\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad kumuliacinis stresas apima informacij\u0105, kuri n\u0117ra gerai reprezentuojama Coheno subjektyviai suvokiamo streso skal\u0117je. Surinkti duomenys rodo, kad \u0161ioje gerai fenotipuotoje vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 kohortoje dauguma moter\u0173 surinko ma\u017e\u0105 ta\u0161k\u0173 skai\u010di\u0173 individualiose skal\u0117se. Ankstesn\u0117se \u0161ios kohortos analiz\u0117se buvo pasteb\u0117ta, kad didelis ir aktyvus stresas darbe buvo susij\u0119s su didesne \u0160KL rizika [55]. Papildomai, juodoji ras\u0117 ir elgesio veiksniai (pvz., r\u016bkymas) buvo da\u017eniau susij\u0119 su padid\u0117jusiu kumuliaciniu stresu.<\/p>\n
Dauguma duomen\u0173 apie psichologin\u012f stres\u0105 ir sveikat\u0105 orientuoti \u012f atskiras patiriamo streso, tokio kaip slauga ir darbe patiriamas stresas, sritis, kurios labai padidina rizik\u0105 susirgti \u0160KL\u00a0[3, 9, 10, 55]. Putermano ir koleg\u0173 atlikti papildomi tyrimai rodo, kad trumpalaikiai dideli stresoriai sukelia leukocit\u0173 telomer\u0173 sutrump\u0117jim\u0105. \u0160is pasteb\u0117jimas, kur\u012f lemia su sveikata susij\u0119s elgesys (pvz., miego kokyb\u0117, laisvalaikio fizinis aktyvumas ir mityba [56]), kelia \u012fdomius klausimus apie l\u0117tinio streso sukeliamus biologinius ir elgesio poveikius ilgaam\u017ei\u0161kumui. Kadangi ankstesniuose tyrimuose ma\u017eiau d\u0117mesio skirta skirting\u0173 streso sri\u010di\u0173 sud\u0117tiniam komponent\u0173 \u012fvertinimui b\u0117gant laikui, \u0161io tyrimo duomenys u\u017epildo \u0161i\u0105 tr\u016bkstamos informacijos apie moteris (ir vyrus) sprag\u0105 ir atskleid\u017eia, kaip \u012fvair\u016bs streso aspektai veikia \u0160KL i\u0161eitis. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 joks individas ar populiacija n\u0117ra veikiami tik vieno tipo stresoriaus. \u012evairaus tipo stresoriai, tokie kaip traumuojantys \u012fvykiai [3, 9, 10], kasdien\u0117 diskriminacija [31, 34,\u00a0 39], nepageidaujami sveikatos padariniai [46, 57], lemia \u016bm\u0173 ir l\u0117tin\u012f psichologin\u012f distres\u0105 [9, 46, 57]. Ar \u0161ie stresori\u0173 tipai atskirai yra labiau reik\u0161mingi \u0160KL i\u0161eitims nei sud\u0117tinis stresas ar kumuliaciniai skirting\u0173 stresori\u0173 \u012fvertinimai, kol kas n\u0117ra \u017einoma. \u0160is projektas orientuotas \u012f vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moteris, populiacij\u0105, kuri i\u0161lieka reliatyviai blogai reprezentuojama prospektyviniuose stresini\u0173 gyvenimo patir\u010di\u0173 ir j\u0173 ry\u0161io su \u0160KL tyrimuose. Tikimasi, kad atlikto psichologinio streso tyrimo rezultatai pateiks naujos klinikin\u0117s informacijos, kuri leist\u0173 formuoti elgesio ir terapijos priemones, skirtas stresui ma\u017einti.<\/p>\n
Nors biologiniai telomero duomenys rodo, kad tiesioginis DNR pa\u017eeidimas yra susij\u0119s su tam tikrais l\u0117tiniais psichologiniais stresoriais [56], ta\u010diau genetikos ir jos ry\u0161i\u0173 su socialiniais sveikatos veiksniais, tokiais kaip i\u0161silavinimas, pajamos, kaimynin\u0117 aplinka, vaidmuo i\u0161lieka ne\u017einoma.<\/p>\n
Tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117 buvo sudaryta i\u0161 vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus moter\u0173, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialis\u010di\u0173, tod\u0117l kitos populiacijos grupes apibendrinti sunku. Akivaizdu, kad streso poveikis \u0160KL i\u0161eitims labiau pasirei\u0161kia tarp gyventoj\u0173, turin\u010di\u0173 didesn\u0119 profesin\u0119 ir edukacin\u0119 kait\u0105. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f tiriam\u0173j\u0173 sudar\u0117 baltaod\u0117s moterys, apie 440 afroamerikie\u010di\u0173, 256 ispan\u0117s ir 313 azijiet\u0117s, tod\u0117l galima kelti hipotezes remiantis skirtingomis ras\u0117mis ir tautyb\u0117mis. Pagrindin\u0117 informacija apie demografinius ir klinikinius duomenis, \u012ftraukiant svor\u012f, 2 tipo diabet\u0105, kraujosp\u016bd\u012f, buvo pa\u010di\u0173 moter\u0173 savaranki\u0161kai pateikta informacija. Nustatyta, kad savaranki\u0161kai moter\u0173 pateiktos informacijos apie svorio koreliacij\u0105 su pamatuotu svoriu (r=0,96) yra itin didel\u0117 [25], savaranki\u0161kai nurodyto 2 tipo cukrinio diabeto prognostin\u0117 vert\u0117 naudojant Amerikos diabeto asociacijos kriterijus buvo 91\u00a0proc. [26, 27],o savaranki\u0161kai pamin\u0117tos hipertenzijos validacija su gydytojo diagnozuota hipertenzijos diagnoze buvo 96\u00a0proc. [29].<\/p>\n
Psichologinio streso poveikis sveikatai yra i\u0161samiai i\u0161tirtas, ta\u010diau nedaug \u017einoma apie kumuliacin\u012f skirting\u0173 stresori\u0173 poveik\u012f sveikatai. Esmini\u0173 \u017eini\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 pagerinti sveikatos strategijas, suma\u017eint\u0173 streso na\u0161t\u0105, lig\u0173 i\u0161eitis, apie l\u0117tin\u012f psichologin\u012f stres\u0105 vis dar tr\u016bksta.\u00a0\u00a0<\/p>\n
Gyd. Ugn\u0117 Zlatkut\u0117<\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/b><\/p>\n
<\/b><\/p>\n
Literat\u016bra:<\/b><\/p>\n
1. Cohen S, Janicki-Deverts D, Miller GE. Psychological stress and disease. JAMA 2007;298(14):1685-7.
2. Leor J, Kloner RA. The Northridge earthquake as a trigger for acute myocardial infarction. Am J Cardiol 1996;77(14):1230-2.
3. Rosengren A, Hawken S, \u00d4unpuu S, et al. Association of psychosocial risk factors with risk of acute myocardial infarction in 11119 cases and 13648 controls from 52 countries (the INTERHEART study): case-control study. Lancet 2004;364(9438): 953-62.
4. Nielsen NR, Kristensen TS, Schnohr P, et al. Perceived stress and cause-specific mortality among men and women: Results from a prospective cohort study. Am J Epidemiol 2008;168(5):481-91.
5. \u00d6hlin B, Nilsson PM, Nilsson J\u00c5, et al. Chronic psychosocial stress predicts long-term cardiovascular morbidity and mortality in middle-aged men. Eur Heart J 2004;25(10):867-73.
6. Moore L, Meyer F, Perusse M, et al. Psychological stress and incidence of ischaemic heart disease. Int J Epidemiol 1999;28(4):652-8.
7. Tanne D, Goldbourt U, Medalie JH. Perceived family difficulties and prediction of 23-year stroke mortality among middle-aged men. Cerebrovasc Dis 2004;18(4):277-82.
8. Brezinka V, Kittel F. Psychosocial factors of coronary heart disease in women: a review. Soc Sci Med 1996;42(10):1351-65.
9. Orth-Gomer K, Chesney MA. In: Desmond GJ, Wenger NK, eds. Social stress\/strain and heart disease in women, in Women and heart disease. London: Martin Dunitz; 1997. p. 407-20.
10. Sumner JA, Kubzansky LD, Elkind MSV, et al. Trauma Exposure and Posttraumatic Stress Disorder Symptoms Predict Onset of Cardiovascular Events in Women. Circulation 2015;132(4):251-9.
11. Auerbach DI, Buerhaus PI, Staiger DO. Registered nurses are delaying retirement, a shift that has contributed to recent growth in the nurse workforce. Health Aff 2014;33(8):1474-80.
12. Armstrong-Stassen M, Staats S. Gender differences in how retirees perceive factors influencing unretirement. Int J Aging Hum Dev 2012;75(1):45-69.
13. Lee S, Colditz GA, Berkman LF, et al. Caregiving and risk of coronary heart disease in U.S. women: a prospective study. Am J Prev Med 2003;24(2):113-9.
14. Capistrant BD, Moon JR, Berkman LF, et al. Current and long-term spousal caregiving and onset of cardiovascular disease. J Epidemiol Community Health 2012;66(10):jech-2011.
15. Matud MP. Gender differences in stress and coping styles. Personal Individ Differ 2004;37:1401-15.
16. Diehl M, Hay EL. Risk and resilience factors in coping with daily stress in adulthood: the role of age, self-concept incoherence, and personal control. Dev Psychol 2010;46(5):1132-46.
17. Stone AA, Schwartz JE, Broderick JE, et al. A snapshot of the age distribution of psychological well-being in the United States. Proc Natl Acad Sci 2010;107(22):9985-90.
18. Cohen S, Janicki-Deverts D. Who’s stressed? Distributions of psychological stress in the United States in probability samples from 1983, 2006, and 2009. J Appl Soc Psychol 2012;42(6):1320-34.
19. Osmanovic-Thunstr\u00f6m A, Mossello E, \u00c5kerstedt T, et al. Do levels of perceived stress increase with increasing age after age 65? A population-based study. Age Ageing 2015;44:828-34.
20. McEwen BS. Protective and damaging effects of stress mediators. N Engl J Med 1998;338(3):171-9.
21. Backholer K, Peters SA, Bots SH, et al. Sex differences in the relationship between socioeconomic status and cardiovascular disease: a systematic review and meta-analysis. J Epidemiol Community Health 2017;71:550-7.
22. Andr\u00e9-Petersson L, Engstr\u00f6m G, Hedblad B, et al. Social support at work and the risk of myocardial infarction and stroke in women and men. Soc Sci Med 2007;64(4):830-41.
23. Carlsson AC, Starrin B, Gigante B, et al. Financial stress in late adulthood and diverse risks of incident cardiovascular disease and all-cause mortality in women and men. BMC Public Health 2014;14(1):17.
24. Buring JE, Hennekens CH. The Women’s Health Study: rationale and background. J Myocardial Ischemia 1992;4(3):30-40.
25. Willett W, Stampfer MJ, Bain C, et al. Cigarette smoking, relative weight, and menopause. Am J Epidemiol 1983;117(6):651-8.
26. Rhodes ET, Laffel LM, Gonzalez TV, et al. Accuracy of administrative coding for type 2 Diabetes in children, adolescents, and young adults. Diabetes Care 2007;30(9):e98. [author reply e99].
27. Liu S, Lee IM, Song Y, et al. Vitamin E and risk of type 2 Diabetes in the Women’s Health Study randomized controlled trial. Diabetes 2006;55(10):2856-62.
28. Wang L, Manson JE, Buring JE, et al. Meat intake and the risk of hypertension in middle-aged and older women. J Hypertens 2008;26(2):215-22.
29. Sesso HD, Cook NR, Buring JE, et al. Alcohol consumption and the risk of hypertension in women and men. Hypertension 2008;51(4):1080-7.
30. Sternthal MJ, Slopen N, Williams DR. Racial disparities in health. Du Bois Rev 2011;8(01):95-113.
31. Williams DR, Neighbors HW, Jackson JS. Racial\/ethnic discrimination and health: findings from community studies. Am J Public Health 2003;93(2):200-8.
32. Lantz PM, House JS, Mero RP, et al. Stress, life events, and socioeconomic disparities in health: Results from the Americans’ changing lives study. J Health Soc Behav 2005;46(3):274-88.
33. Yen IH, Kaplan GA. Neighborhood social environment and risk of death: multilevel evidence from the Alameda County Study. Am J Epidemiol 1999;149(10):898-907.
34. Williams DR, Yu Y, Jackson JS, et al. Racial Differences in Physical and Mental Health: Socio-economic Status, Stress and Discrimination. J Health Psychol 1997;2(3):335-51.
35. Karasek R, Theorell T. Healthy work: stress, productivity, and the reconstruction of working life. New York, NY: Basic Books. 1990.
36. Pearlin LI, Schooler C. Structure of coping. J Health Soc Behav 1978;19(1):2-21.
37. De Vogli R, Brunner E, Marmot MG. Unfairness and the social gradient of metabolic syndrome in the Whitehall II Study. J Psychosom Res 2007;63(4):413-9.
38. De Vogli R, Ferrie JE, Chandola T, et al. Unfairness and health: evidence from the Whitehall II Study. J Epidemiol Community Health 2007;61(6):513-8<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kumuliacinis stresas\u00a0\u2013 tai psichologini\u0173, fizini\u0173, aplinkos ar chemini\u0173 stimul\u0173 per laik\u0105 sukelta protin\u0117 \u012ftampa ar psichologinis atsakas, kuris lemia vadinam\u0105j\u012f psichologin\u012f nusid\u0117v\u0117jim\u0105, turint\u012f \u012ftakos lig\u0173 i\u0161sivystymui. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, stresoriai ir elgesio modeliai gali b\u016bti svarb\u016bs veiksniai \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 baigtims.\u00a0Nors stresas yra suvokiamas subjektyviai, ta\u010diau apra\u0161ytas stiprus ry\u0161ys tarp savaranki\u0161kai \u012fvardyto streso ir depresijos, \u017emogaus imunodeficito viruso progresavimo, miego sutrikim\u0173 ir neurotizmo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44721,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26614,8885,26472,10772,6733,400,571,267,20950,26467,595,411,431,141,1120,25496,728,10677,1142,157,10823,11820,26471,18988,5607,125,651,25591,26466,991,6006,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-44720","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-adulthood","tag-analize","tag-behav","tag-cause","tag-dauguma","tag-diabetas","tag-diabetes","tag-diagnozuota","tag-differences","tag-gender","tag-genetikos","tag-health","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-klausimynas","tag-klausimyne","tag-koreliacija","tag-metai","tag-mirtis","tag-nutukimas","tag-onset","tag-personal","tag-psychol","tag-public","tag-revaskuliarizacija","tag-rukymas","tag-slauga","tag-social","tag-socioeconomic","tag-stresas","tag-sveikata","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44720","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44720"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44720\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44721"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44720"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44720"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44720"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44720"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44720"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}