{"id":44738,"date":"2021-01-11T09:21:20","date_gmt":"2021-01-11T09:21:20","guid":{"rendered":""},"modified":"2021-01-11T09:21:20","modified_gmt":"2021-01-11T09:21:20","slug":"naujienos-ir-laimejimai-diagnozuojant-ir-gydant-uminius-koronarinius-sindromus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/naujienos-ir-laimejimai-diagnozuojant-ir-gydant-uminius-koronarinius-sindromus\/44738\/","title":{"rendered":"Naujienos ir laim\u0117jimai diagnozuojant ir gydant \u016bminius koronarinius sindromus"},"content":{"rendered":"<p><b>\u016aminiai koronariniai sindromai (\u016aKS)\u00a0\u2013 gr\u0117smingos gyvybei b\u016bkl\u0117s, kai b\u016btina neatid\u0117liotina pagalba. \u016aKS gydymo s\u0117km\u0117 priklauso ne tik nuo paties pa\u017eeidimo, bet ir nuo kit\u0173 svarbi\u0173 veiksni\u0173: ligonio supratingumo, kuris turi atpa\u017einti pavojingus simptomus ir laiku kreiptis pagalbos, medik\u0173 ir slaugytoj\u0173 komandos, kuri turi laiku atvykti pas pacient\u0105, tinkamai diferencijuoti patologij\u0105, nuve\u017eti ligon\u012f \u012f specializuotos pagalbos gydymo \u012fstaig\u0105, turin\u010di\u0105 galimybi\u0173 ir kompetencij\u0173 gydyti \u016aKS.<\/b><\/p>\n<p><b>Apie tai, kaip m\u016bs\u0173 \u0161alyje vykdoma \u016aKS diagnostika ir gydymas, perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos (PKI), apie naujienas ir laim\u0117jimus kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s <i>Santaros<\/i> klinik\u0173 (VULSK) gydytoju intervenciniu kardiologu, medicinos mokslo daktaru, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 klinik\u0173 prof.\u00a0Giedriumi Davidavi\u010diumi.<\/b><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Koki\u0173 b\u016bna \u016aKS? Kokia j\u0173 patofiziologija ir klinika?<\/b><\/p>\n<p>\u016aKS apima 3 pagrindines lig\u0173 grupes. I\u0161 j\u0173 svarbiausia, nes pasi\u017eymi did\u017eiausia mir\u0161tamumo rizika, jeigu nebus laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma, yra miokardo infarktas (MI) su ST segmento pakilimu. Antra grup\u0117 lig\u0173 yra MI be ST segmento pakilimo, tre\u010dia\u00a0\u2013 nestabilioji kr\u016btin\u0117s angina (KA). Kardiologin\u0117 tarnyba, ypa\u010d intervencin\u0117 kardiologija, ir yra orientuota \u012f tai, kaip pagelb\u0117ti \u017emon\u0117ms, kuriems nustatomas \u016aKS. \u0160i\u0173 lig\u0173 aktualumas nema\u017e\u0117ja, nes mir\u0161tamumas nuo koronarini\u0173 \u0161irdies lig\u0173 vis dar yra did\u017eiausias, o labiausiai visuomen\u0119 g\u0105sdinan\u010dios onkologin\u0117s ligos yra antroje vietoje. Mir\u0161tamumo d\u0117l koronarini\u0173 \u0161irdies lig\u0173 strukt\u016broje did\u017eioji dalis tenka \u016aKS, nes anks\u010diau ar v\u0117liau ateroskleroz\u0117 pasirei\u0161kia \u016aKS.<\/p>\n<p>ST segmento pakilimas rodo, kad yra \u0161irdies vainikin\u0117s arterijos tromboz\u0117 ir reikia atkurti kraujotak\u0105 \u0161irdies kraujagysl\u0117je. ST segmento pakilimas stebimas, kai kraujotaka nutr\u016bksta d\u0117l nestabilios plok\u0161tel\u0117s \u012ftr\u016bkimo arba d\u0117l erozijos ant fibrozin\u0117s kapsul\u0117s pavir\u0161iaus. Toje vietoje formuojasi trombas, kuris obturuoja \u0161irdies vainikin\u0117s arterijos spind\u012f, vystosi \u016bmin\u0117 miokardo i\u0161emija, sutrinka \u0161irdies raumens l\u0105steli\u0173 vykdoma kontrakcin\u0117 funkcija. Laiku neatk\u016brus kraujotakos, vystosi nekroz\u0117, laikui b\u0117gant formuojasi randas, diagnozuojama i\u0161emin\u0117 kardiopatija.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Ar \u0161ios b\u016bkl\u0117s atpa\u017e\u012fstamos laiku? Su kokiomis problemomis susiduriama? <\/b><\/p>\n<p>S\u0117kming\u0105 \u016aKS gydym\u0105 lema daugelis dalyk\u0173. Tarp kardiolog\u0173 populiarus posakis, kad laikas\u00a0\u2013 tai \u0161irdies raumuo, t.\u00a0y. kuo ilgesnis infarkto laikas, tuo platesn\u0117 ir gilesn\u0117 miokardo i\u0161emija ir nekroz\u0117. MI diagnostika ir gydymas\u00a0\u2013 ne vien tik gydytojo ir paciento kontaktas. Tai visos logistikos sistemos, sukurtos u\u017etikrinti greit\u0105 ligonio pristatym\u0105 \u012f \u0161iuolaikinius standartus atitinkan\u010di\u0105 kateterizacijos laboratorij\u0105, kurioje 24\u00a0val. per dien\u0105 ir 7 dienas per savait\u0119 (24\/7) dirba patyrusi\u0173 medik\u0173 komanda ir kurioje galima atlikti vadinam\u0105j\u0105 pirmin\u0119 perkutanin\u0119 koronarin\u0119 intervencij\u0105 (pPKI). Greita diagnostika, neatid\u0117liojamas kraujotakos atk\u016brimas infarkt\u0105 suk\u0117lusioje arterijoje, apsauga nuo kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 pasikartojimo yra pagrindiniai tikslai, kuri\u0173 siekiama gydant \u016aKS.<\/p>\n<p>Europos kardiolog\u0173 draugijos i\u0161leistos MI su ST segmento pakilimu gydymo gair\u0117se rekomenduojama atlikti miokardo reperfuzij\u0105 per trumpesn\u012f nei 120\u00a0min. laik\u0105 (laikas skai\u010diuojamas nuo elektrokardiogramos (EKG) u\u017era\u0161ymo iki baliono i\u0161p\u016btimo vadinamojoje infarktin\u0117je arterijoje).<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>\u0160iandien yra i\u0161grynintas ir rekomenduotinas laikas, per kur\u012f privalu suteikti pagalb\u0105 patyrusiesiems \u016aKS. Pra\u0161ome pakomentuoti pla\u010diau.<\/b><\/p>\n<p>Gyvybi\u0161kai svarbaus laiko (nuo diagnostin\u0117s EKG iki reperfuzijos) patyrus \u016aKS sudedamosios dalys yra:<\/p>\n<p>1.<b> Laikas nuo skausmo prad\u017eios iki EKG.<br \/><\/b>2. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paciento perve\u017eimas \u012f specializuot\u0105 centr\u0105 (ligonin\u0119, kurioje galima atlikti PKI): <b>laikas nuo diagnostin\u0117s EKG iki ligonin\u0117s dur\u0173<\/b>.<br \/>3.<b> Laikas nuo ligonin\u0117s dur\u0173 iki baliono i\u0161p\u016btimo<\/b>.<\/p>\n<p>Ligonis, kuris jau\u010dia diskomfort\u0105 kr\u016btin\u0117je, turi neatid\u0117lioti ir laiku kreiptis pagalbos. Laikas\u00a0nuo skausmo prad\u017eios iki GMP i\u0161kvietimo ar atvykimo iki ligonin\u0117s yra susij\u0119s su paties ligonio elgesiu ir supratimu, kaip greitai reikia kreiptis pagalbos. \u0160\u012f laik\u0105 galima sutrumpinti \u0161vie\u010diant visuomen\u0119, ai\u0161kinant MI simptomus, informuojant, kad kuo anks\u010diau bus atlikta PKI ar tromboliz\u0117, tuo ma\u017eiau \u0161irdies raumens l\u0105steli\u0173 nukent\u0117s. Neretai \u017emon\u0117s, kuriems \u012fvyksta MI, ken\u010dia skausm\u0105 namuose tik\u0117damiesi, kad jis praeis, nes, pavyzd\u017eiui, skauda skrand\u012f. Net ir gydytojai kartais klaidingai priskiria \u0161\u012f skausm\u0105 vir\u0161kinimo ar kit\u0173 organ\u0173 ligoms.<\/p>\n<p>Da\u017enai ligoniai skambina pagalbos telefonu, kvie\u010dia GMP arba patys atvyksta \u012f artimiausi\u0105 gydymo \u012fstaig\u0105. \u0160iems ligoniams gydymo \u012fstaigoje turi degti \u017ealia \u0161viesa, t.\u00a0y. jie neturi laukti eil\u0117je, o EKG tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017era\u0161oma per 10\u00a0min. Toliau, remiantis EKG, ligoniai diferencijuojami. U\u017etenka tipi\u0161ko diskomforto kr\u016btin\u0117je apib\u016bdinimo ir matomo ST pakilimo EKG, kad b\u016bt\u0173 nustatyta MI su ST pakilimu diagnoz\u0117. \u0160iuo atveju b\u016bt\u0173 klaida laukti miokardo pa\u017eeidimo \u017eymen\u0173 (didelio jautrumo troponinas) testo rezultato, nes tai atitolina gydym\u0105. Per kitas &lt;120\u00a0min. ligoniui turi b\u016bti atkurta kraujotaka infarktin\u0117je arterijoje, implantuojant stent\u0105. Jei laikas iki numatomos PKI bus ilgesnis, reik\u0117t\u0173 atlikti fibrinoliz\u0119. Taigi reikia nepamir\u0161ti, kad jei numatomas perve\u017eimo laikas yra ilgesnis nei 90\u00a0min., tur\u0117tume pagalvoti apie fibrinoliz\u0119 (farmakoinvazin\u0117 taktika: intravenin\u0117 fibrinoliz\u0117\u00a0+\u00a0perve\u017eimas \u012f PKI centr\u0105, siekiant atlikti koronarografij\u0105 ir stento implantavim\u0105 infarktin\u0117je arterijoje).<\/p>\n<p>Lietuvoje sukurta klasteri\u0173 sistema, kuri orientuota \u012f ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 \u016bminiu MI su ST segmento pakilimu, patekim\u0105 \u012f regionin\u012f centr\u0105, kuriame galima atlikti \u0161ias proced\u016bras. \u0160iuolaikinis \u016bminio MI su ST segmento pakilimu gydymas (kai nuo skausmo kr\u016btin\u0117je prad\u017eios nepra\u0117jo 12\u201324\u00a0val.) paremtas pirmin\u0117s PKI atlikimu. Daugiau kaip 90\u00a0proc. vis\u0173 \u0161ios ligos atvej\u0173 atliekama pirmin\u0117 PKI.<\/p>\n<p>Neseniai atlikta Pranc\u016bz\u0173 nacionalinio registro analiz\u0117 parod\u0117, kad laikas, per kur\u012f atliekama pirmin\u0117 PKI nuo simptom\u0173 prad\u017eios, yra labai svarbus ir susij\u0119s su geresniu i\u0161gyvenamumu. Jei pPKI atlikta \u2264120\u00a0min., 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas siekia 88,2\u00a0proc. Jei pPKI atlikta v\u0117liau kaip per 120\u00a0min., i\u0161gyvenamumas ma\u017e\u0117ja iki 79,5\u00a0(Danchin, et al. European Heart Journal, February 2020; Volume 41; Issue 7:14). \u0160ie autoriai \u012frod\u0117, kad farmakoinvazin\u0117 taktika nenusileid\u017eia pirmin\u0117s PKI rezultatams ir gali b\u016bti alternatyva tais atvejais, kai n\u0117ra galimybi\u0173 laiku atlikti pPKI. Verta pasteb\u0117ti, kad tik pusei tyrime dalyvavusi\u0173 ligoni\u0173 pagalba buvo suteikta per ma\u017eiau kaip 120\u00a0min. Svarbu pamin\u0117ti ir kitus veiksnius, kurie prisideda prie galimo proced\u016bros atlikimo v\u0117lavimo ir kuriuos turi \u012fvertinti sprendim\u0105 priimantis gydytojas ar GMP komandos medikas. Tai\u00a0\u2013 atstumas iki specializuoto centro, galimos sp\u016bstys, GMP komandos geb\u0117jimas atpa\u017einti lig\u0105 ir ligonio atve\u017eimas tiesiai \u012f centr\u0105, o ne \u012f ligonin\u0119, neturin\u010di\u0105 \u0161irdies kateterizacijos laboratorijos. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je organizuojant \u0161ios sistemos darb\u0105 dalyvauja \u016bmin\u012f MI su ST segmento pakilimu atpa\u017einti apmokyti GMP medikai, specializuotos slaugytojos (angl.\u00a0<i>chest pain nurses<\/i>), kurie atve\u017ea ligon\u012f \u012f artimiausi\u0105 specializuot\u0105 centr\u0105. Atliekamas reguliarus auditas, vertinantis sistemos efektyvum\u0105 ir pateikiamos rekomendacijos susidariusioms problemoms spr\u0119sti.<\/p>\n<p>Ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 \u016aKS, kurie patenka \u012f VULSK Kardiologijos ir angiologijos centr\u0105, gydymas remiasi sukurta strukt\u016bra bei sistema, kuri atsirado s\u0117kmingai \u012fgyvendinus Ryt\u0173 Lietuvos kardiologijos projekt\u0105 (vadovas prof. Aleksandras\u00a0Laucevi\u010dius).<\/p>\n<p>Tre\u010dia laiko sudedamoji dalis\u00a0\u2013 tai laikas nuo paciento patekimo \u012f ligonin\u0119 iki PKI ar kitos proced\u016bros atlikimo. Geras rodiklis\u00a0\u2013 apie 45\u00a0min., t.\u00a0y. per tiek laiko nuo ligonio patekimo \u012f ligonin\u0119 turi b\u016bti implantuojamas ir i\u0161p\u016bstas balion\u0117lis infarkt\u0105 suk\u0117lusioje \u0161irdies vainikin\u0117je arterijoje. Taupant laik\u0105, ligonis tur\u0117t\u0173 patekti \u012f zondavim\u0173 operacin\u0119, aplenkdamas pri\u0117mimo kambar\u012f. Deja, d\u0117l nusistov\u0117jusi\u0173 taisykli\u0173 taip n\u0117ra, tod\u0117l pri\u0117mimo skyriuje papildomai sugai\u0161tamos brangios minut\u0117s.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Aptar\u0117me problemas, susijusias su did\u017eiausi\u0105 mir\u0161tamum\u0105 sukelian\u010dia patologija\u00a0\u2013 MI su ST segmento pakilimu. Kokia pad\u0117tis diagnozuojant ir gydant kitas \u016aKS ligas, pavyzd\u017eiui, MI be ST segmento pakilimo, nestabili\u0105j\u0105 KA?<\/b><\/p>\n<p>Mir\u0161tamumas d\u0117l MI be ST segmento pakilimo irgi yra gana didelis, reikalaujantis skubaus gydymo, tik \u0161iuo atveju intervencinio kardiologo pagalba gali b\u016bti suteikta per ilgesn\u012f laik\u0105.<\/p>\n<p>Dauguma ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 MI be ST segmento pakilimo, gydomi atliekant PKI. Ma\u017eesn\u0117 j\u0173 dalis, kuriems nustatomi daugybiniai pa\u017eeidimai \u0161irdies vainikin\u0117se arterijose ir ypa\u010d sergantieji cukriniu diabetu, patenka pas \u0161irdies chirurgus, kurie atlieka aortos vainikini\u0173 arterij\u0173 operacij\u0105.<\/p>\n<p>Atlikdami zondavim\u0105 skubos tvarka ir atkurdami kraujotak\u0105 pa\u017eeistose arterijose per 2\u201372\u00a0val. nuo atvykimo \u012f ligonin\u0119, jeigu tai yra MI be ST segmento palikimo arba nestabilioji KA, stengiam\u0117s apsaugoti ligon\u012f nuo komplikacij\u0173, susijusi\u0173 su miokardo i\u0161emija, suma\u017einti MI apimt\u012f, u\u017ekirsti keli\u0105 ligos progresavimui.<\/p>\n<p>Nestabilioji KA nuo MI be ST segmento pakilimo skiriasi laboratorine diagnostika, kuri per pastaruosius metus labai pager\u0117jo, nes atsirado didelio jautrumo troponino tyrimas. \u0160is kraujo tyrimas ai\u0161kiai parodo, ar yra \u0161irdies raumens pa\u017eeidimas, ar ne. Jeigu yra\u00a0\u2013 diagnozuojamas MI. Jeigu raumens pa\u017eeidimo n\u0117ra, bet klinika tipi\u0161ka MI, diagnozuojama nestabilioji KA. Skausmo kr\u016btin\u0117je diferencin\u0117je diagnostikoje pla\u010diai naudojamas 2 troponin\u0173 testas: atvykus ir po 3\u00a0val. Ligonis saugiau gali b\u016bti i\u0161ra\u0161ytas \u012f namus, jei abu m\u0117giniai neigiami. Da\u017enai prie\u0161 i\u0161ra\u0161ant \u0161iuos ligonius atliekamas neinvazinis kr\u016bvio m\u0117ginio testas arba vainikini\u0173 arterij\u0173 kompiuterin\u0117 tomografin\u0117 angiografija.<\/p>\n<p><b><i>\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n<p><b>Ar \u012fsteigus specializuotus insulto ir MI gydymo centrus \u016aKS diagnostika ir gydymas pareg\u0117jo? Kokia \u0161iandien sergamumo ir mir\u0161tamumo nuo MI pad\u0117tis Lietuvoje? Kokie PKI mastai?<\/b><\/p>\n<p>Pad\u0117tis ger\u0117ja, ta\u010diau medicinos pagalbos prieinamumo aktualumas i\u0161lieka. Did\u017eiuosiuose miestuose\u00a0\u2013 Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, kuriuose i\u0161vystyta intervencin\u0117 kardiologin\u0117 pagalba, hospitalinis mir\u0161tamumas siekia 12\u201313,5\u00a0proc. (2017 metais).<\/p>\n<p>2017 metais Lietuvoje buvo hospitalizuota 6\u00a0119 ligoni\u0173, kuriems diagnozuotas \u016bminis MI. Pirmin\u0117 PKI atlikta 2\u00a0600, fibrinoliz\u0117\u00a0\u2013 320 ligoni\u0173. Nor\u0117dami vertinti klasterio veikl\u0105, galime rasti pavyzd\u017ei\u0173, kad kai kuriose gydymo \u012fstaigose mir\u0161tamumas nuo MI suma\u017e\u0117jo nuo 25 iki 7\u20138\u00a0proc.<\/p>\n<p>Vilniaus klasteris suteikia pagalb\u0105 119\u00a0t\u016bkst. miesto ir aplinkini\u0173 rajon\u0173 gyventoj\u0173. Jame per metus atliekama ma\u017edaug 2\u00a0200 PKI, i\u0161 kuri\u0173 ligoni\u0173, patyrusi\u0173 MI su ST segmento pakilimu, yra apie 600\u2013800. Kiekvien\u0105 dien\u0105 \u012f \u0161\u012f centr\u0105 atvyksta ir i\u0161 jo i\u0161vyksta po kelet\u0105 ligoni\u0173, kuriems diagnozuotas \u016aKS, atlikta PKI ir rekomenduota antrin\u0117 prevencija. Manau, kad d\u0117l stacionarini\u0173 lov\u0173 stokos dalis ligoni\u0173, kuriems diagnozuotas MI be ST segmento pakilimo ar nestabilioji KA, nepatenka \u012f m\u016bs\u0173 centr\u0105.<\/p>\n<p>Nema\u017eai laiko teko dirbti intervenciniu kardiologu Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, kurioje \u0161iai problemai spr\u0119sti skiriamas didelis d\u0117mesys. \u0160i\u0173 ligoni\u0173 sraut\u0105 koordinuoja tam paruo\u0161tos specializuotos slaugytojos ir koordinator\u0117s, kurios r\u016bpinasi, kad ligonis laiku patekt\u0173 \u012f PKI centr\u0105, suplanuoja tolesnius ambulatorinius vizitus d\u0117l reabilitacijos programos ir paskirto medikamentinio gydymo kontrol\u0117s.<\/p>\n<p>Mano subjektyvia nuomone, dar neturime tikslios statistikos, rodan\u010dios, kiek i\u0161 viso nustatoma MI su ST segmento pakilimu, kiek laiko praeina nuo skausmo prad\u017eios, ar GMP komanda atpa\u017e\u012fsta lig\u0105 ir nuve\u017ea pacient\u0105 \u012f PKI centr\u0105, kokiai daliai ligoni\u0173 brangus laikas buvo sugai\u0161tas u\u017esukant \u012f ligonin\u0119, neturin\u010di\u0105 galimybi\u0173 atlikti revaskuliarizacij\u0105. Lieka neai\u0161ku, koks perve\u017eimo laikas vyrauja nuo diagnostin\u0117s EKG iki reperfuzijos. Norint trumpinti lovadienio laik\u0105, reik\u0117t\u0173 atsisakyti stacionarin\u0117s kardiologin\u0117s reabilitacijos paslaugos, kuri daugelyje Europos \u0161ali\u0173 organizuota dienos stacionaro principu. Taip sutaupytas l\u0117\u0161as b\u016bt\u0173 galima panaudoti kitur. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti suformuluoti ai\u0161k\u016bs su \u016aKS susijusio mir\u0161tamumo ma\u017einimo tikslai, kuri\u0173 tur\u0117tume siekti.<\/p>\n<p><b><i>\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n<p><b>Intervencin\u0117 kardiologija\u00a0\u2013 skubioji pagalba i\u0161tikus \u016aKS. Po \u0161ios pa\u017eangios pagalbos suteikimo ligonio prie\u017ei\u016bra nenutr\u016bksta. Kas svarbu i\u0161ra\u0161ant ligon\u012f i\u0161 PKI centro? Kas sudaro antrin\u0119 prevencij\u0105?<\/b><\/p>\n<p>Atlikus PKI, aktyvi ligonio prie\u017ei\u016bra tik prasideda. Nereikia pamir\u0161ti, kad ateroskleroz\u0117 yra l\u0117tin\u0117 sistemin\u0117 u\u017edegimin\u0117 liga, pa\u017eeid\u017eianti \u017emogaus arterin\u0119 sistem\u0105. Implantuodami stent\u0105, kurio ilgis siekia 20\u201330\u00a0mm, u\u017edengiame tik nedidel\u0119 dal\u012f \u0161irdies vainikin\u0117s arterijos, kurios ilgis gali siekti daugiau kaip 110\u2013130\u00a0mm.<\/p>\n<p>Nor\u0117\u010diau pamin\u0117ti, kad i\u0161emini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizik\u0105 ma\u017eina paskirti antiagregantai, kurie ligoniui, patyrusiam \u016aKS, da\u017eniausiai skiriami 12 m\u0117nesi\u0173. Neseniai baigtas klinikinis tyrimas TWILIGHT parod\u0117, kad didel\u0117s rizikos ligoniams (\u016aKS, ligoniai, sergantys MI su ST segmento pakilimu ne\u012ftraukti \u012f \u0161\u012f tyrim\u0105) po atliktos PKI po 3 m\u0117nesi\u0173 galima nutraukti aspirin\u0105 ir palikti vien\u0105 tikagrelor\u0105 apsaugai nuo i\u0161emijos. Taip suma\u017einama kraujavimo rizika.<\/p>\n<p>Trumpai apie ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) cholesterolio kontrol\u0119 skiriant naujos klas\u0117s vaist\u0105 9 tipo proproteino konvertaz\u0117s subtilizino\u00a0\/\u00a0keksino (PCSK9) inhibitori\u0173. Jo rekomenduojama skirti, jeigu kraujo lipid\u0173 nepavyksta suvaldyti skiriant dideles dozes statin\u0173, t.\u00a0y. MTL cholesterolis i\u0161lieka didesnis negu 1,4\u20131,5\u00a0mmol\/l. Yra duomen\u0173, kad didel\u0117mis statin\u0173 doz\u0117mis \u0161ias MTL cholesterolio ribas pavyksta pasiekti tik 20\u00a0proc. \u017emoni\u0173. Net ir prid\u0117jus kit\u0105 vaist\u0105\u00a0\u2013 ezetimib\u0105, siektinas MTL cholesterolis stebimas tik 28\u00a0proc. atvej\u0173. Tada kitas \u017eingsnis tur\u0117t\u0173 b\u016bti PCSK9 skyrimas. Tai labai efektyvus medikamentas, kuris dar labiau suma\u017eina kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105. Deja, jis n\u0117ra kompensuojamas, tod\u0117l m\u016bs\u0173 kasdien\u0117je praktikoje netaikomas. PCSK9 vaisto suk\u016brimas\u00a0\u2013 revoliucinis laim\u0117jimas, kur\u012f galima palyginti su 2002 metais pasirod\u017eiusiais vaistus i\u0161skirian\u010diais stentais. \u0160iandien rutinin\u0117je praktikoje PCSK9 n\u0117ra, bet didel\u0117s rizikos ligoniams atskiru konsiliumu hipercholestemijai gydyti jis gali b\u016bti paskirtas. Net ir tokiose ekonomi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse kaip Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 jo neskiriama rutini\u0161kai d\u0117l dideli\u0173 s\u0105naud\u0173.<\/p>\n<p>\u017dmogus, kuriam nustatytas \u016aKS, priklauso didel\u0117s kardiovaskulin\u0117s rizikos grupei. Tod\u0117l svarbu i\u0161ai\u0161kinti rizikos veiksni\u0173 korekcijos svarb\u0105. R\u016bkalius tur\u0117t\u0173 mesti r\u016bkyti. B\u016btina stengtis normalizuoti kraujo spaudim\u0105, kontroliuoti cukrin\u012f diabet\u0105, dislipidemij\u0105, tinkamai gydyti kitas gretutines ligas, b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems. Visos \u0161ios priemon\u0117s ne ma\u017eiau svarbios nei PKI atkurtas kraujagysl\u0117s spindis ir kraujotaka.<\/p>\n<p>Deja, neretai \u017emogus, anks\u010diau patyr\u0119s MI, po keleri\u0173 met\u0173 v\u0117l atvyksta sirgdamas ta pa\u010dia liga, nes per t\u0105 laik\u0105 nelabai steng\u0117si koreguoti rizikos veiksnius. Neretai matome, kad ligonis lankosi pas gydytojus, ta\u010diau gydymo tikslai i\u0161lieka nepasiekti.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Kaip tobul\u0117jo intervencin\u0117 kardiologija, PKI? Nuo ko priklauso PKI rezultatai?<\/b><\/p>\n<p>PKI, skirt\u0173 sergantiesiems \u016aKS, proced\u016bros atlikimo metodika jau daugel\u012f met\u0173 nesikei\u010dia. Kei\u010diasi ir tobul\u0117ja stentai, vaistai, kuriais jie padengti, bet pati proced\u016bros atlikimo technika i\u0161lieka ta pati. Per pastaruosius kelet\u0105 met\u0173 pasikeit\u0117 arterijos punkcijos vieta. Nusta\u010dius, kad kraujavimo rizik\u0105 galima suma\u017einti atliekant proced\u016br\u0105 per rankos arterij\u0105, prakti\u0161kai visos intervencijos koronare atliekamos per \u0161i\u0105 prieig\u0105 (seniau naudota <i>a. femoralis<\/i>). Tai aktualu ligoniams, sergantiems \u016aKS, kai kraujavim\u0105 sukelia antiagregant\u0173 nutraukimas ir padid\u0117ja mirties rizika.<\/p>\n<p>Lietuvoje naudojamos priemon\u0117s, skirtos atkurti kraujotak\u0105 \u0161irdies vainikin\u0117se arterijose, \u0161iandien i\u0161 ties\u0173 yra modernios ir niekuo nesiskiria nuo naudojam\u0173 pa\u017eangiose Europos gydymo \u012fstaigose. Tai\u00a0\u2013 \u012fvair\u016bs balion\u0117liai kraujagyslei i\u0161pl\u0117sti, priemon\u0117s, kuriomis galime \u012fvertinti morfologin\u0119 plok\u0161tel\u0117s strukt\u016br\u0105, i\u0161matuoti kraujotakos rezervin\u0119 frakcij\u0105, pamatyti \u012fply\u0161usi\u0105 aterosklerotin\u0119 plok\u0161tel\u0119, didel\u0117 pasi\u016bla \u012fvairi\u0173 vaistus i\u0161skirian\u010di\u0173 stent\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f implantuojam\u0173 stent\u0173 sudaro vaistus i\u0161skiriantys stentai, kuriais restenoz\u0117s da\u017enis tapo ma\u017eesnis nei 5\u00a0proc. Stentai gali i\u0161skirti antiproliferacinius vaistus, jie skiriasi pagal j\u0173 dengimo vaistais b\u016bd\u0105, polimer\u0105 (kaip vaistas jungiasi su stento nareliais), kt. Stentai gali b\u016bti pagaminti i\u0161 skirting\u0173 med\u017eiag\u0173 (ner\u016bdijan\u010dio plieno, kobalto ir chromo, titano, kt.). J\u0173 gamybai pla\u010diai naudojamos nanotechnologijos, kurios leid\u017eia ma\u017einti nareli\u0173 stor\u012f, kurti vis tobulesnius stentus. Special\u016bs i\u0161 kietesn\u0117s med\u017eiagos pagaminti balion\u0117liai gali atlaikyti didesn\u012f sl\u0117g\u012f ir i\u0161laikant nustatyt\u0105 diametr\u0105.<\/p>\n<p>Galima prisiminti intervencin\u0117s kardiologijos i\u0161takas ir pirmuosius balionus bei stentus, kai A. Gruntzigas 1977 metais pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161pl\u0117t\u0117 balion\u0105 kateter\u012f priekin\u0117je nusileid\u017eian\u010dioje \u0161akoje ir prad\u0117jo intervencin\u0117s kardiologijos er\u0105. Lietuvoje pirmasis \u0161\u012f metod\u0105 pritaik\u0117 doc. Eugenijus\u00a0Kosinskas. Taip prasid\u0117jo balionini\u0173 kateteri\u0173 era. Netrukus paai\u0161k\u0117jo, kad ir koks b\u016bt\u0173 geras kraujagysl\u0117s i\u0161pl\u0117timo balionu efektas, laikui b\u0117gant d\u0117l elastini\u0173 kraujagysl\u0117s sienel\u0117s j\u0117g\u0173 jos spindis suma\u017e\u0117ja. Blogesnis variantas, kad nema\u017eai daliai ligoni\u0173 d\u0117l baliono i\u0161p\u016btimo atsisluoksniuodavo vidinis kraujagysl\u0117s sluoksnis. Blogiausia, kad gydytojai negal\u0117jo \u017einoti, kok\u012f rezultat\u0105 pavyks gauti po baliono i\u0161p\u016btimo. Rezultat\u0105 l\u0117m\u0117 ir nema\u017eas s\u0117km\u0117s momentas.<\/p>\n<p>Tada buvo prad\u0117tos taikyti \u012fvairios gydymo metodikos, kurios tur\u0117jo u\u017etikrinti geresnius rezultatus. Buvo si\u016bloma i\u0161p\u016bst\u0105 balion\u0105 palaikyti 3\u00a0min., 5\u201315\u00a0min., o ne tik 10\u00a0sek. Jeigu nepavykdavo i\u0161laikyti 3\u00a0min., buvo bandoma dar kart\u0105. Ligonis neretai jausdavo skausm\u0105, nes buvo trikdoma kraujotaka. 1986\u20131987 metais pagaminami pirmieji koronariniai stentai, kurie suma\u017eino \u016bmini\u0173 okliuzij\u0173 ir restenozi\u0173 da\u017en\u012f. Pirmieji gydymo stentais rezultatai paskelbti 1993 metais (klinikiniai tyrimai BENESTENT ir STRESS). Pirmieji stentai buvo metaliniai, be vaist\u0173. Tur\u0117damas tokius \u012frankius, intervencinis kardiologas jau tampa dr\u0105sesnis, nes gali gydyti ry\u0161kesnius, sunkiau koreguojamus pa\u017eeidimus, pavyzd\u017eiui, kai stenoz\u0117 yra su kalciu, kai yra didelio laipsnio ar ilgas susiaur\u0117jimas. Proced\u016bra trump\u0117ja, rezultatas tampa nusp\u0117jamas. Tai yra intervencinis kardiologas imasi gydyti pa\u017eeidimus, apie kuriuos anks\u010diau, tur\u0117damas tik balionin\u0119 technik\u0105, n\u0117 negal\u0117jo pagalvoti, ir po truput\u012f \u017eengia \u012f 3 koronar\u0173 teritorij\u0105, gydydamas ligonius, kurie seniau b\u016bdavo siun\u010diami chirurgams. 2002 metais pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161bandomi vaistus i\u0161skiriantys stentai, kurie suma\u017eino restenoz\u0117s da\u017en\u012f iki 5\u00a0proc. Tai galima laikyti revoliuciniu laim\u0117jimu intervencin\u0117je kardiologijoje.<\/p>\n<p>\u0160ios pa\u017eangios technologijos i\u0161 ties\u0173 pagerino ir \u016aKS gydym\u0105. Suk\u016brus vaistus i\u0161skirian\u010dius stentus, pasigirdo nuomoni\u0173, kad \u0161irdies chirurg\u0173 nebereik\u0117s.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><b>Kokios naujienos kalbant apie PKI? Kokios pa\u017eangios gydymo strategijos taikomos sergantiesiems \u016aKS?<\/b><\/p>\n<p>Naujien\u0173 yra renkantis gydymo taktik\u0105. Viena naujovi\u0173, kuri nurodoma tarptautin\u0117se rekomendacijose, kad gydymo taktikos parinkimas ligoniams, sergantiems 3 arterij\u0173 liga, turi b\u016bti aptariamas \u0160irdies taryboje, kuri\u0105 sudaro \u0161irdies chirurgai, kardiologai ir intervenciniai kardiologai. Taip siekiama, kad kiekvienu konkre\u010diu atveju b\u016bt\u0173 parinktas optimaliausias ir veiksmingiausias gydymo b\u016bdas.<\/p>\n<p>Svarstoma ne tik apie geriausi\u0105 pasirinkim\u0105, bet ir atsi\u017evelgiama \u012f 5 met\u0173 laikotarp\u012f. \u0160irdies taryboje svarstoma gydymo taktika ir ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 nestabili\u0105ja KA, ar kuriems nustatytas MI be ST segmento pakilimo, ir n\u0117ra skausmo kr\u016btin\u0117je. Tai yra pacientai, kurie gali laukti, kuri\u0173 EKG n\u0117ra pakitim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 \u016bmin\u0119 i\u0161emij\u0105. Dalis \u0161i\u0173 pacient\u0173 gali patekti pas \u0161irdies chirurgus, pavyzd\u017eiui, jeigu nustatoma 3 vainikini\u0173 arterij\u0173 liga ir cukrinis diabetas. Tokiu atveju aortos vainikini\u0173 jung\u010di\u0173 operacija yra prana\u0161esn\u0117, palyginti su stentavimu. Prana\u0161umas stebimas, nes yra ma\u017eesnis ne tik pakartotini\u0173 proced\u016br\u0173, MI, hospitalizacij\u0173 da\u017enis, bet ir mir\u010di\u0173 skai\u010dius. Tai yra tie parametrai, kuriais remiantis ir parenkamas gydymas.<\/p>\n<p>\u0160iuo metu kei\u010diasi MI su ST pakilimu gydymo taktika ligoniams, kuriems nustatyta ry\u0161ki patologija 3 \u0161irdies vainikin\u0117se arterijose. Anks\u010diau PKI taikydavome MI suk\u0117lusioje arterijos teritorijoje, o likusios stenoz\u0117s da\u017enai b\u016bdavo paliekamos gydyti medikamentais. K\u0105 tik pasibaig\u0119s didelis daugiacentrinis klinikinis tyrimas <i>Complete<\/i> (Mehta SR, et al. N Engl J Med, 2019), kuriame aktyviai dalyvavo ir m\u016bs\u0173 kolegos vilnie\u010diai (gyd. V.\u00a0Abraitis, gyd.\u00a0T.\u00a0Ivanauskien\u0117), parod\u0117, kad visi\u0161ka revaskuliarizacija atlikta vidutini\u0161kai per 3 savaites suma\u017eina mir\u0161tamum\u0105 ir\u00a0\/\u00a0ar nauj\u0173 MI skai\u010di\u0173, palyginti su medikamentiniu gydymu (2,7\u00a0proc. <i>vs.<\/i> 3,7\u00a0proc.) per 3 met\u0173 stebim\u0105j\u012f laikotarp\u012f. Verta pamin\u0117ti, kad tyrime dalyvavusiems ligoniams buvo skirtas \u0161iuolaikinius standartus atitinkantis medikamentinis gydymas (aspirinas\u00a0+\u00a0tikagreloras\u00a0+\u00a0BB\u00a0+\u00a0AKFI\u00a0\/\u00a0ARB\u00a0+ statinas).<\/p>\n<p>\u0160ios taktikos stengiam\u0117s laikytis ir mes, nors \u0161iuo atveju kyla nesusipratim\u0173 d\u0117l paslaugos \u012fkainio. Pagal \u0161i\u0173 dien\u0173 tvark\u0105, ligoni\u0173 kasos apmoka u\u017e vien\u0105 PKI proced\u016br\u0105, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek stent\u0173 ir per kiek kart\u0173 buvo implantuota.<\/p>\n<p><b><i>\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n<p><b>Koki\u0173 naujien\u0173 laukiama netolimoje ateityje? Kokios naujos id\u0117jos bus \u012fgyvendintos netolimoje ateityje?<\/b><\/p>\n<p>Kaip min\u0117ta, sergan\u010di\u0173j\u0173 \u016aKS gydymas susij\u0119s su kompleksine pagalba ir prie\u017ei\u016bra. \u0160ioje logistikoje dalyvauja daug suinteresuot\u0173 asmen\u0173\u00a0\u2013 pacientas, apmokytas paramedik\u0173 personalas, apmokytos slaugytojos, gydytojai kardiologai. Tikiuosi, kad tur\u0117sime centralizuot\u0105 registr\u0105 ir gal\u0117sime matyti atokiuosius rezultatus. Kol ne\u017einome rezultat\u0173, ne\u017einome, ir kuri\u0105 gydymo ar logistikos grand\u012f reikia gerinti.<\/p>\n<p>\u0160iandien daugiausiai naujien\u0173 intervencin\u0117je kardiologijoje yra susijusios ne intervencijomis \u0161irdies vainikin\u0117se arterijose, bet gydant strukt\u016brines \u0161irdies ligas (vo\u017etuv\u0173 ligas, pertvar\u0173 defektus, i\u0161sipl\u0117tusias \u0161irdies kameras ir pan.). Rutina tapo perkateterinis aortos vo\u017etuvo implantavimas ligoniui, sergan\u010diam aortos vo\u017etuvo stenoze. Labai laukiamas efektyvus mitralinis vo\u017etuvas, kur\u012f bus galima implantuoti per kateter\u012f, i\u0161vengiant didel\u0117s apimties operacijos.<\/p>\n<p><b><i>\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n<p><b><i>D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f<\/i><\/b><\/p>\n<p><i>Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u016aminiai koronariniai sindromai (\u016aKS)\u00a0\u2013 gr\u0117smingos gyvybei b\u016bkl\u0117s, kai b\u016btina neatid\u0117liotina pagalba. \u016aKS gydymo s\u0117km\u0117 priklauso ne tik nuo paties pa\u017eeidimo, bet ir nuo kit\u0173 svarbi\u0173 veiksni\u0173: ligonio supratingumo, kuris turi atpa\u017einti pavojingus simptomus ir laiku kreiptis pagalbos, medik\u0173 ir slaugytoj\u0173 komandos, kuri turi laiku atvykti pas pacient\u0105, tinkamai diferencijuoti patologij\u0105, nuve\u017eti ligon\u012f \u012f specializuotos pagalbos gydymo \u012fstaig\u0105, turin\u010di\u0105 galimybi\u0173 ir kompetencij\u0173 gydyti \u016aKS.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":44739,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[24505,76,689,205,93,8066,234,353,711,137,26996,1780,710,569,6950,26279,653,26998,26997,138],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-44738","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-proc","tag-ateroskleroze","tag-diagnostika","tag-gydytojai","tag-infarktas","tag-kardiologija","tag-klinika","tag-komanda","tag-kraujagysles","tag-ligonis","tag-logistikos","tag-nekroze","tag-ploksteles","tag-proceduros","tag-rizika","tag-siandien","tag-siekia","tag-stentai","tag-tai","tag-vaistai","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44738","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=44738"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/44738\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/44739"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=44738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=44738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=44738"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=44738"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=44738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}