Ar kada nors susim\u0105st\u0117te, kok\u012f maist\u0105 mums si\u016blo? Kai parduotuv\u0117je
\nnusiperkame pieno, kurio galiojimo laikas pus\u0117 met\u0173, arba kai turguje \u012fsigyjame
\n\u017evilgan\u010di\u0173 obuoli\u0173, kuri\u0173 negrau\u017eia kirm\u0117l\u0117s, tur\u0117t\u0173 kilti klausimas, kas gi
\n\u010dia ne taip?<\/p>\n
Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu paai\u0161k\u0117jo \u0161tai toks faktas:
\nde\u0161imtmetis europietis berniukas per vien\u0105 dien\u0105 su maistu gali gauti net iki
\n128 \u012fvairi\u0173 chemini\u0173 jungini\u0173 metabolit\u0173. Net 42 i\u0161 j\u0173 patenka \u012f klasifikacij\u0105
\n\u201egrei\u010diausiai kancerogenai\u201c, 5 \u201etikrai kancerogenai\u201c ir dar 37 kaip galintys
\nsukelti endokrinin\u0117s sistemos funkcij\u0173 sutrikimus.<\/p>\n
Kaip jie gal\u0117jo patekti \u012f organizm\u0105? Ogi daugum\u0105 j\u0173 galima surasti maiste.
\nO kaip jie patenka \u012f maisto produktus? Pasirodo, aplink mus yra daugyb\u0117
\npavojing\u0173 med\u017eiag\u0173. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, plastikiniai langai, plastiko pakuot\u0117s,
\n\u017eaislai, PVC (polivinilchloridas), i\u0161 kurio jie gaminami, yra vienas i\u0161
\npavojing\u0173 jungini\u0173 \u0161altini\u0173. Ir jeigu plastikiniai langai tik neseniai atsirado
\nm\u016bs\u0173 buityje, tai polivinilchlorido pakuot\u0117s arba vaik\u0173 \u017eaislai supa mus nuo
\nma\u017eens.<\/p>\n
Plastifikatoriai, ftalatai sudaro iki 5% PVC mas\u0117s. Ftalatai naudojami
\nbeveik visur: medicinos gaminiuose (kateteriuose, kraujo transportavimui
\nskirtose talpose), \u017eaisluose, visose \u012fmanomose pakuot\u0117se, plastikin\u0117se
\nkortel\u0117se, kilim\u0173 ir sien\u0173 dangoje, vamzd\u017ei\u0173, gumini\u0173 \u017earn\u0173, automobili\u0173
\npavir\u0161i\u0173, lang\u0173 r\u0117m\u0173, lietvamzd\u017ei\u0173, vonios u\u017euolaid\u0173, tepal\u0173, valymo priemoni\u0173
\nir kosmetikos (nag\u0173 lako, plauk\u0173 lako, \u0161amp\u016bn\u0173, antiperspirant\u0173), apsaugos nuo
\nsaul\u0117s priemoni\u0173 sud\u0117tyje.<\/p>\n
Be ftalat\u0173, PVC yra sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 drusk\u0173, dioksin\u0173. Tai globalieji
\nekotoksikantai, turintys stipr\u0173 mutagenin\u012f, imunodepresantin\u012f, kancerogenin\u012f,
\nteratogenin\u012f ir embriotoksin\u012f poveik\u012f. Jie sunkiai skaidomi ir kaupiasi \u017emogaus
\norganizme, kaip ir visoje planetos biosferoje, ore, vandenyje, maiste. Mirtinos
\ndoz\u0117s dydis siekia iki 10-6 gram\u0173 vienam kilogramui gyvo svorio, kas yra i\u0161
\nesm\u0117s ma\u017eiau nei analogi\u0161kas kai kuri\u0173 karyboje naudojam\u0173 nuoding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173
\nkiekis! Dioksinas TCDD yra pagrindin\u0117 sudedamoji Orange Agent sprogmens
\nnaudojamo Vietname, dalis. Vietname iki \u0161iol veikia reabilitacijos centrai,
\nskirti pad\u0117ti nukent\u0117jusiems nuo \u0161ios nuodingos med\u017eiagos. Ar j\u016bs manote, kad
\n\u0161iuo metu situacija pager\u0117jo?<\/p>\n
Dioksinai \u2013 mirtini nuodai. Pasak mokslinink\u0173, nepavojingos dioksin\u0173 doz\u0117s
\nn\u0117ra.<\/p>\n
O kaip i\u0161vardintieji produktai patenka \u012f m\u016bs\u0173 organizm\u0105? Viena prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013
\ngamtoje vykstantys tokie nat\u016bral\u016bs procesai kaip mi\u0161k\u0173 gaisrai, ugnikalni\u0173
\ni\u0161siver\u017eimai, antra \u2013 \u012fvairiausios buityje atsitinkan\u010dios situacijos.
\nDioksinai susidaro susijungus chlorui ir organin\u0117ms med\u017eiagoms. Pavyzd\u017eiui,
\nbalinant drabu\u017eius \u012fvyksta chloro turin\u010dio baliklio ir organini\u0173 med\u017eiag\u0173
\ndaleli\u0173 reakcija. Po to tirpalas patenka \u012f dirv\u0105, i\u0161 jos \u012f augalus, gyv\u016bn\u0173
\npa\u0161ar\u0105 ir taip toliau. \u017dmon\u0117s patys sau kasa duob\u0119.<\/p>\n
Ar yra kokia nors i\u0161eitis?<\/p>\n
Visa m\u016bs\u0173 aplinka skatina vartotoji\u0161kum\u0105. Automobili\u0173 gamintojai kas pus\u0119
\nmet\u0173 pristato nauj\u0105 model\u012f, elektronikos gamintojai prad\u017eiugina naujov\u0117mis mus
\ndar da\u017eniau. Nors tarp seno ir naujo telefono modelio beveik jokio skirtumo,
\nbet naujausius tuoj pat i\u0161perka \u012fsigyt\u0173 prie\u0161 kelis m\u0117nesius ir dar nesp\u0117jusi\u0173
\npasenti modeli\u0173 savininkai. \u0160i problema jau tapo globali ir reikalauja i\u0161 m\u016bs\u0173
\npakeisti gyvenimo filosofij\u0105. Ta\u010diau po\u017ei\u016br\u012f pakeisti ne taip paprasta, o
\ns\u0117d\u0117ti rankas sud\u0117jus ir \u017ei\u016br\u0117ti, kaip l\u0117tai nuodija mus ir m\u016bs\u0173 vaikus, mes
\nnegalime. O k\u0105 gi mes galime? \u017dinoma, turime stengtis surasti produktus, kuri\u0173
\ngamyba yra kontroliuojama, ie\u0161koti ekologi\u0161kuose regionuose u\u017eaugint\u0173 augal\u0173,
\nnaudoti vandens valymo filtrus, pad\u0117ti savo organizmui grei\u010diau nukenksminti ir
\npa\u0161alinti \u012f j\u012f i\u0161 i\u0161or\u0117s patekusius toksinus.<\/p>\n
Rekomenduojamos priemones, kurios pad\u0117s pagerinti l\u0105steli\u0173 membran\u0173
\nfunkcijas ir pagreitins egzotoksin\u0173 neutralizavim\u0105 i\u0161 kepen\u0173 bei pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 organizmo.
\nTai Omega-3 riebiosios r\u016bg\u0161tys ir antioksidantai. Pla\u010diai naudojami ir
\nhepatoprotektoriai, padidinantys kepen\u0173 l\u0105steli\u0173 \u2013 hepatocit\u0173 \u2013 gyvybingum\u0105.
\nDalis egzotoksin\u0173 gali b\u016bti pa\u0161alinta i\u0161 organizmo per \u017earnyn\u0105, sustiprinus jo
\nmotorik\u0105 ir panaudojus kai kuri\u0173 sorbent\u0173 (pavyzd\u017eiui, dumbli\u0173, s\u0117kl\u0173,
\ngyslo\u010dio, lin\u0173 s\u0117men\u0173) savybes. Maistas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pilnavertis ir \u012fvairus,
\ntaip bus suma\u017einta rizika, kad \u012f organizm\u0105 pateks per didelis kiekis ter\u0161al\u0173.
\nKepenims bus lengviau \u012fveikti nedideles \u012fvairi\u0173 egzotoksin\u0173 dozes, negu vien\u0105
\ndidel\u0119 vieno toksino doz\u0119. Taip pat rekomenduojama gerti daugiau i\u0161valyto
\nvandens, nes tuomet suma\u017einama toksin\u0173 koncentracija organizme. R\u016bpindamiesi
\ngamta, tuo pa\u010diu r\u016bpinat\u0117s ir savo sveikata. O \u0161is straipsnis \u2013 tai dar vienas
\nbandymas pasvarstyti apie tai, kiek ir k\u0105 mes vartojame.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar kada nors susim\u0105st\u0117te, kok\u012f maist\u0105 mums si\u016blo? Kai parduotuv\u0117je nusiperkame pieno, kurio galiojimo laikas pus\u0117 met\u0173, arba kai turguje \u012fsigyjame \u017evilgan\u010di\u0173 obuoli\u0173, kuri\u0173 negrau\u017eia kirm\u0117l\u0117s, tur\u0117t\u0173 kilti klausimas, kas gi \u010dia ne taip?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4485,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4484","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4484","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4484"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4484\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4485"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4484"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4484"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4484"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4484"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4484"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}