{"id":4516,"date":"2015-02-07T00:00:00","date_gmt":"2015-02-07T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-02-07T00:00:00","modified_gmt":"2015-02-07T00:00:00","slug":"zuvis-naudinga-visiems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/zuvis-naudinga-visiems\/4516\/","title":{"rendered":"\u017duvis naudinga visiems"},"content":{"rendered":"
Kuo naudinga m\u016bs\u0173 organizmui \u017euvis? Kokios \u017euvys geriausios? Ar jos
\n gali sukelti alergij\u0105? Kaip i\u0161sirinkti kokybi\u0161k\u0105 \u017euv\u012f? Apie tai
\nkalb\u0117jom\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto gydytoja
\nalergologe-pulmonologe doc. m. dr. Egle Vaitkaitiene. <\/div>\n
\u00a0<\/div>\n

\u017duvys<\/strong>\u2013
\n puikus baltym\u0173 ir energijos \u0161altinis, turintis daug vitamin\u0173 A, D, E ir
\n B1,B12, B6, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 kalio, fosforo, magnio (tris kartus
\ndaugiau nei m\u0117sa), mikroelement\u0173 (jodo, cinko, seleno). \u017duvyse esantis
\nfosforas stiprina nervus, suma\u017eina neigiam\u0105 streso poveik\u012f.<\/p>\n

<\/p>\n

Pagal riebal\u0173 kiek\u012f \u017euvys skirstomos \u012f keturias grupes:<\/strong><\/p>\n

\u2022 Liesos \u2013 iki 2 proc. riebumo (menk\u0117, lydeka, e\u0161erin\u0117s \u017euvys),
\u2022 vidutinio riebumo \u2013 nuo 2\u20136 proc. riebal\u0173 (karpin\u0117s, \u0161amas, kai kurios la\u0161i\u0161in\u0117s),
\u2022 riebios \u2013 nuo 6\u201320 proc. riebal\u0173 (daugiausia er\u0161k\u0117tini\u0173, la\u0161i\u0161ini\u0173 ir kt.),
\u2022
\n labai riebios \u2013 turin\u010dios daugiau kaip 20 proc. riebal\u0173 (ungurys,
\nn\u0117g\u0117s, stambios silk\u0117s). Mokslininkai nustat\u0117, kad kuo \u017euvis riebesn\u0117,
\ntuo ji sveikesn\u0117 \u017emogaus organizmui.
Paslaptis slypi \u017euvyje esan\u010diose
\n omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tyse. J\u0173 \u017emogaus organizmas pats negamina, tod\u0117l j\u0173
\n nuolat tr\u016bksta. Daugiausia omega-3 turi silk\u0117, skumbr\u0117, menk\u0117 ir
\nla\u0161i\u0161a.
Jei per savait\u0119 \u017euvies valgome bent du kartus (per dien\u0105 apie
\n 200 g), \u0161i\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 gauname pakankamai. Ma\u017e\u0117ja rizika susirgti v\u0117\u017eiu,
\nastma, depresija, diabetu, \u0161irdies ligomis.
Mokslininkai
\nsuskai\u010diavo, kad, valgant \u017euv\u012f bent tris kartus per m\u0117nes\u012f, insulto
\ntikimyb\u0117 suma\u017e\u0117ja 7 proc., kelis kartus per savait\u0119 \u2013 22 proc., penkis \u2013
\n net 54 proc.!<\/p>\n

La\u0161i\u0161a <\/strong><\/p>\n

Mintanti silk\u0117mis ir v\u0117\u017eiagyviais
\n ji u\u017eauga iki 1,5 m. ilgio, sveria apie 30\u201340 kg. \u0160i \u017euvis ypa\u010d
\nvertinama d\u0117l gausaus kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, cinko
\nkiekio. \u0160ios med\u017eiagos padeda sureguliuoti kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio
\nkiek\u012f kraujyje.
Pirkdami la\u0161i\u0161\u0105, atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f spalv\u0105: ry\u0161ki
\noran\u017ein\u0117 da\u017enai neatspindi tikrosios kokyb\u0117s. Pasak gydytojos Egl\u0117s
\nVaitkaitien\u0117s, sveikiau valgyti laukines nei u\u017eaugintas \u016bkiuose la\u0161i\u0161as.
\n Jos turi daugiau omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, padedan\u010di\u0173 stiprinti \u0161ird\u012f,
\ngerinti kraujotak\u0105, atmint\u012f.
\u201eTeigiama, kad \u016bkiuose auginamos la\u0161i\u0161os
\n gauna antibiotik\u0173, o gra\u017eesnei spalvai gauti naudojama da\u017eomoji
\nmed\u017eiaga kantaksantinas. Be to, jose daugiau dioksino, PCB
\n(polichlorintas bifenilas), o tai sveikatai kenksmingi nuodingi
\norganiniai junginiai\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n

Silk\u0117<\/strong><\/p>\n

Maistine
\nverte ir kokybe artima laukinei la\u0161i\u0161ai. Silk\u0117se gausu \u0161irdies
\nkraujagysl\u0117ms reikaling\u0173 omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, vitamin\u0173 D, B12,
\nseleno.
Silk\u0117 \u2013 viena riebiausi\u0173 \u017euv\u0173, jos riebalai pasisavinami
\nlengvai, j\u0173 apykaita kitokia nei gyvulini\u0173 riebal\u0173, tod\u0117l nereikia
\nbaimintis priaugti svorio. M\u0117gstantieji silk\u0117s patiekalus, teigia, kad
\nkuo silk\u0117 riebesn\u0117, tuo ji skanesn\u0117.

Sardin\u0117s<\/strong><\/p>\n

Manoma,
\nkad sardin\u0117se omega 3 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 yra tiek pat, kaip ir la\u0161i\u0161ose. Jose daug
\nkalcio, jose gele\u017eies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario, magnio,
\nseleno, B grup\u0117s vitamin\u0173, ypa\u010d B12. Tai gerina nuotaik\u0105, gliukoz\u0117s bei
\ninsulino apytak\u0105, reguliuoja kraujo spaudim\u0105.
Nors sardin\u0117s u\u017eima gana \u017eem\u0105 viet\u0105 j\u016bros produkt\u0173 grandin\u0117je, jose yra palyginti nedaug toksin\u0173 (tarp j\u0173 ir gyvsidabrio).
Sardines
\n geriau pirkite konservuotas j\u0173 pa\u010di\u0173 aliejuje, su pomidor\u0173 pada\u017eu ar
\ngarsty\u010diomis. Nepirkite augaliniame aliejuje \u2013 d\u0117l omega-6 gausos. .<\/p>\n

Skumbr\u0117<\/strong><\/p>\n

Atlanto
\n skumbr\u0117s \u2013 labai naudingos, turi daug omega 3 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir ma\u017eai aplinkos
\n ter\u0161al\u0173. \u0160i \u017euvis yra mink\u0161ta, puri, sultinga, labai tinkanti salotoms.<\/p>\n

Tunas<\/strong><\/p>\n

Jame
\n omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ma\u017eiau nei la\u0161i\u0161ose ar sardin\u0117se. Tun\u0105
\nsveikiausia valgyti \u017eali\u0105, vos pa\u0161ildyt\u0105, ar konservuot\u0105 su aliejumi
\n(i\u0161lieka omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys).
Baltam\u0117s\u0117s \u017euvys \u2013 menk\u0117s,
\nplek\u0161n\u0117s, otai, j\u016bros e\u0161eriai, starkiai ir kt. priskiriamos neriebi\u0173
\n\u017euv\u0173 kategorijai. Jos turi ma\u017eai riebal\u0173 ir kalorij\u0173, ta\u010diau daug
\nauk\u0161tos kokyb\u0117s baltym\u0173, nema\u017eai seleno, vitamin\u0173 B6, B12.<\/p>\n

\u017duv\u0173 taukai<\/strong><\/p>\n

Jei
\n nelabai m\u0117gstate \u017euv\u012f, vartokite \u017euvies taukus. Juose esan\u010dios
\nmed\u017eiagos padeda gerinti smegen\u0173 veikl\u0105, reg\u0117jim\u0105, stiprinti imunin\u0119
\nsistem\u0105, ma\u017einti kraujo spaudim\u0105. Sud\u0117tyje esantys vitaminai A, D ypa\u010d
\nnaudingi n\u0117\u0161\u010dioms moterims, k\u016bdikiams, vyresniojo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. \u017duv\u0173
\ntaukai suteikia gro\u017eio ir stiprumo plaukams, odai, nagams, kaulams. <\/p>\n

Tar\u0161a nuodingomis med\u017eiagomis<\/strong><\/p>\n

Baltijos
\n vanden\u0173 silk\u0117se rasta toksini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 dioksino ir PCB. 2007 m.
\nEuropos komisijos Baltijos darbo grup\u0117s ataskaitoje d\u0117l chlorint\u0173j\u0173
\norganini\u0173 jungini\u0173 Baltijos regiono \u017euvyse teigiama, jog leistinas \u0161i\u0173
\nter\u0161al\u0173 kiekis \u012fvairiose \u0161alyse yra skirtingas. Pavyzd\u017eiui, Danijoje
\nyra tokie apribojimai la\u0161i\u0161ai: jeigu sveria iki 2 kg \u2013 prekiaujama be
\napribojim\u0173, jei 2\u20135 kg, pateikiama nu\u0117mus od\u0105 ir kaulus, daugiau nei 5
\nkg \u2013 prekiauti draud\u017eiama. Lietuvos atstovai paai\u0161kino, kad Lietuvoje
\nBaltijos j\u016bros la\u0161i\u0161\u0173 tyrim\u0173 d\u0117l dioksino nebuvo atlikta, nes sugaunami
\nlabai nedideli kiekiai (2 tonos per metus). Ekspertai mano, kad Baltijos
\n j\u016bros \u017euvims b\u016btina parengti atitinkamas lenteles su duomenimis d\u0117l
\nPCB, dioksino ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173 leistino kiekio.
I\u0161 Azijos atve\u017eta
\n\u017euvis tilapija priskiriama ekologi\u0161kai prastai grupei, tod\u0117l saugiai j\u0105
\nvalgyti rekomenduojama ne da\u017eniau kaip 4 kartus per m\u0117nes\u012f. <\/p>\n

Alergija \u017euviai<\/strong><\/p>\n

Alergija
\n \u017euviai ir \u017euvies produktams pagal da\u017enum\u0105 yra ketvirtoje vietoje. Pasak
\n alergolog\u0117s E. Vaitkaitien\u0117s, da\u017eniausiai alergij\u0105 sukelia menk\u0117,
\ntunas, skumbr\u0117, \u0161amas. \u201eJeigu esate jautrus kurioms nors \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ims,
\ngalite rinktis kitokias. Pavyzd\u017eiui, jei esate jautrus la\u0161i\u0161ai, galima
\nalergijos rizika kitos r\u016b\u0161ies \u017euviai yra tik apie 50 proc. ,\u201c \u2013 teigia
\nalergolog\u0117.
Alergija \u017euviai pasirei\u0161kia klasikiniais maisto alergijos
\n simptomais: aki\u0173 ir nosies gleivini\u0173 sudirginimu, rykl\u0117s dilg\u010diojimu,
\nastma, dilg\u0117line, pilvo skausmais, pykinimu ir v\u0117mimu, anafilaksine
\nreakcija.
\u2022 Alergijos tikimyb\u0119 suma\u017einsite, jei \u017euv\u012f kepsite ar tro\u0161kinsite 1000C temperat\u016broje ne trumpiau nei 10 minu\u010di\u0173.
\u2022 Kai kurie \u017emon\u0117s yra jautr\u016bs \u0161vie\u017eios ir kepamos \u017euvies kvapui, – tai gali pasireik\u0161ti net bronchin\u0117s astmos priepuoliu!
\u2022 Apdorojant \u017euv\u012f, gali pasireik\u0161ti kontaktin\u0117 alergin\u0117 reakcija.
\u2022
\n Atsargiai valgykite la\u0161i\u0161ini\u0173 \u017euv\u0173 ikrus, jei vartojate \u0161irdies vaistus
\n (beta blokatorius, angiotenzino receptori\u0173 antagonistus).

Kaip i\u0161sirinkti kokybi\u0161k\u0105 \u017euv\u012f? <\/strong><\/p>\n

Lietuvoje
\n labiausiai m\u0117gstamos j\u016br\u0173 lydekos ir j\u0173 fil\u0117. Ne\u0161aldytos \u017euvys yra
\npa\u010dios vertingiausios, jos i\u0161lieka \u0161vie\u017eios 11\u201312 par\u0173, laikomos iki 0\u00ba
\n C temperat\u016broje. \u0160vie\u017eia \u017euvis turi savit\u0105 skon\u012f, jos nereikia gardinti
\n druska ar pipirais. O \u0161aldytai \u017euviai reikia \u012fvairi\u0173 prieskoni\u0173.
Jei \u017euvis \u0161aldyta, kepkite j\u0105 neat\u0161ildyt\u0105 (nes atitirpdant i\u0161b\u0117ga sultys) orkait\u0117je.
R\u016bkyta \u017euvis tur\u0117t\u0173 b\u016bti vienodos spalvos \u2013 nuo auksin\u0117s iki rudos, neperd\u017ei\u016bvusi.
\u201eNepirkite
\n \u017euvies i\u0161 \u0161aldymo \u012frengini\u0173, piln\u0173 \u0161erk\u0161no ir sniego. Tai rei\u0161kia, kad
\n\u017euvis \u0161aldoma nepakankamai, tod\u0117l galite nusipirkti nekokybi\u0161kos.
\n\u0160aldytuvo termometras tur\u0117t\u0173 rodyti 18\u00ba C \u0161al\u010dio. \u0160aldyta \u017euvis padengta
\n ledu, o pakuot\u0117 nepa\u017eeista. \u0160vie\u017eia \u017euvis turi b\u016bti b\u016bdingo atspalvio,
\npadengta plonu gleivi\u0173 sluoksniu. \u017dvynai \u2013 tvirtai prikib\u0119 prie k\u016bno ir
\nblizg\u0117ti, \u017eiaunos \u2013 rausvos, o akys \u2013 skaidrios, ne\u012fdubusios\u201c, \u2013 pataria
\n gydytoja alergolog\u0117.
At\u0161aldyta \u017euvis turi b\u016bti vientisos odos, be
\nsumu\u0161im\u0173, pilvo ertm\u0117 \u2013 nei\u0161sip\u016btusi. Turi jaustis \u0161vie\u017eios \u017euvies
\nkvapas, be joki\u0173 gedimo po\u017eymi\u0173.
\u201eNiekada nekepkite \u017euvies ant
\ndidel\u0117s ugnies keptuv\u0117je ir aliejuje \u2013 tai grynas nuodas. Geriausia
\nkepti orkait\u0117je, suvyniojus \u012f folij\u0105, prid\u0117jus \u012fvairi\u0173 dar\u017eovi\u0173. Galima
\ntro\u0161kinti gar\u0173 puode\u201c, \u2013- pataria E. Vaitkaitien\u0117. <\/p>\n

\u012edomu<\/strong><\/p>\n

\u2022
\n \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 ir vandenyn\u0173 pakran\u010di\u0173 gyventojai valgo daug \u017euvies,
\ntod\u0117l re\u010diau serga \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, odos ligomis, reumatoidiniu
\nartritu, j\u0173 stipresnis imunitetas, ma\u017eiau alergini\u0173 reakcij\u0173.
\u2022 Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie 15 kg \u017euvies, japonas \u2013 75 kg. <\/p>\n

\"\u017duvis<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kuo naudinga m\u016bs\u0173 organizmui \u017euvis? Kokios \u017euvys geriausios? Ar jos gali sukelti alergij\u0105? Kaip i\u0161sirinkti kokybi\u0161k\u0105 \u017euv\u012f? Apie tai kalb\u0117jom\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto gydytoja alergologe-pulmonologe doc. m. dr. Egle Vaitkaitiene.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4517,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4516","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4516","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4516"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4516\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4517"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4516"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4516"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}