Suvartojamo maisto kokyb\u0117 ir
\nkasdieniai mitybos \u012fpro\u010diai lemia ne tik sveikatos b\u016bkl\u0119, bet ir prisideda prie
\nrimtesni\u0173 susirgim\u0173. Tikimyb\u0117 susirgti tam tikromis v\u0117\u017eio formomis net iki 80
\nproc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos
\nveiksniai, tokie, kaip gyvenimo b\u016bdas ar genetika, vis d\u0117lto maistas yra vienas
\nreik\u0161mingiausi\u0173 veiksni\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 sveikatai. Nors daugeliui sunku patik\u0117ti
\ntokia, rodos, pernelyg paprasta, i\u0161eitimi, tinkamai sureguliavus mityb\u0105
\ntikimyb\u0117 susirgti v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117ja nuo keli\u0173 iki keliolikos kart\u0173.<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eN\u0117ra vienos vyraujan\u010dios teorijos,
\nnurodan\u010dios kaip maitintis norintiems i\u0161vengti onkologini\u0173 lig\u0173, ta\u010diau, remiantis
\nepidemiologiniais tyrimais, jei valgytume 75 proc. daugiau dar\u017eovi\u0173, i\u0161vengtume
\n10-50 proc. vir\u0161kinamojo trakto v\u0117\u017eio atvej\u0173, o m\u0117sos valgydami tik vien\u0105 kart\u0105
\nper dien\u0105 ir nedidel\u0119 porcij\u0105 \u2013 3-5 proc. storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173. Nutukimas
\nyra vienas i\u0161 onkologini\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173, o maitinantis nesveiku, riebiu
\nmaistu, nutunkama da\u017eniau, \u2013 teigia \u201eAlfa Clinic\u201c gydytoja dietolog\u0117 Eugenija
\n\u010casaityt\u0117. \u2013 Nutukusi\u0173 vyr\u0173, palyginti su asmen\u0173, kuri\u0173 svoris normalus, rizika
\nsusirgti v\u0117\u017eiu didesn\u0117 40 proc., moter\u0173 \u2013 55 proc. Nutuk\u0119 vyrai da\u017eniau serga
\nstorosios \u017earnos, prostatos, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, nutukusios moterys \u2013 kr\u016bties,
\ngimdos, kiau\u0161id\u017ei\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiu.\u201c<\/p>\n
<\/p>\n
Lietuvos Sveikatos Moksl\u0173 Universiteto
\nligonin\u0117s \u0161eimos gydytoja, dr. Ida Liseckien\u0117 pastebi, kad net ir sveikais
\nlaikomi maisto produktai nauding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 organizmui suteiks tik vartojami
\ntinkamai. \u201eTokios maistin\u0117s skaidulos, kaip pektinai ar celiulioz\u0117, randamos
\ndar\u017eov\u0117se, vaisiuose, ank\u0161tiniuose ir gr\u016bdiniuose produktuose, ma\u017eina v\u0117\u017eio
\nrizik\u0105, \u2013 sako dr. I. Liseckien\u0117. \u2013 Rie\u0161utai taip pat naudingi organizmui,
\nta\u010diau jei pajutote kartum\u0105, be gailes\u010dio juos i\u0161meskite \u2013 kartumas gali
\npersp\u0117ti apie nuoding\u0105j\u012f pel\u0117sini\u0173 grybeli\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos produkt\u0105 mikotoksin\u0105,
\nsusidarius\u012f d\u0117l netinkam\u0173 produkto laikymo s\u0105lyg\u0173. Rie\u0161utus, gr\u016bdus ar dar\u017eoves
\nreikia vartoti kasdien\u0105. Svarbu su dar\u017eov\u0117mis valgyti kuo ma\u017eiau majonezo,
\nke\u010dupo ir kit\u0173, nema\u017eai konservant\u0173 turin\u010di\u0173, ma\u017eai maisting\u0173 pada\u017e\u0173.\u201c<\/p>\n
<\/p>\n
Nors Amerikos v\u0117\u017eio tyrim\u0173 institutas
\nnurodo, kad v\u0117\u017eio prevencijai reikia valgyti vis\u0173 vaivoryk\u0161t\u0117s spalv\u0173 dar\u017eovi\u0173,
\nvien j\u0173 nepakanka \u2013 organizmui reikia ne tik angliavandeni\u0173, bet ir baltym\u0173,
\nkuri\u0173 yra \u017euvyje ir m\u0117soje. Laikra\u0161tyje \u201eThe Economic Times\u201c paskelbtame tyrime
\nra\u0161oma, kad daugiau vi\u0161tienos bei \u017euvies valgantys paaugliai v\u0117liau ma\u017eiau
\nrizikuoja susirgti gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eiu. E. \u010casaityt\u0117s teigimu, vadovaujantis
\nsveikos mitybos rekomendacijomis, \u017euv\u012f reik\u0117t\u0173 valgyti bent 2-3 kartus per
\nsavait\u0119, o vietoje riebios m\u0117sos rinktis lies\u0105 pauk\u0161tien\u0105. Liesa pauk\u0161tiena ir
\n\u017euvis yra baltym\u0173 \u0161altinis, riebesn\u0117 \u017euvis \u2013 nepakei\u010diam\u0173 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 Omega-3
\n\u0161altinis. Tik reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad pl\u0117\u0161ri\u0173 j\u016brini\u0173 \u017euv\u0173 (pvz. tuno,
\nryklio) m\u0117soje galima rasti kenksming\u0173 sunki\u0173j\u0173 metal\u0173. Ma\u017eiau der\u0117t\u0173 vartoti
\nraudonos m\u0117sos (avienos ar kiaulienos) ir atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f m\u0117sos gaminimo
\nb\u016bd\u0105. Kepant m\u0117s\u0105, po kiekvienos porcijos reik\u0117t\u0173 keisti aliej\u0173, nes naudojant
\nt\u0105 pat\u012f, po kurio laiko jame susidaro kancerogenin\u0117s med\u017eiagos. Taip pat,
\nkepimui negalima naudoti aliejaus, ant kurio etiket\u0117s n\u0117ra u\u017era\u0161o, kad jis
\ntinkamas kepimui, nes pakaitinus tok\u012f aliej\u0173, riebalai oksiduojasi, susidaro
\npavojingi junginiai \u2013 peroksidai, o \u0161ie yra v\u0117\u017e\u012f sukeliantys kancerogenai. Vietoje
\nkeptuv\u0117s galime rinktis kepim\u0105 grilyje, ant groteli\u0173, lau\u017eo kept\u0105 m\u0117s\u0105, tik
\nsvarbu jos neprideginti arba pridegusias vietas pa\u0161alinti, kadangi b\u016btent ten
\nkaupiasi kenksmingos med\u017eiagos. Vis d\u0117lto, pasak gydytoj\u0173, m\u0117s\u0105 sveikiausia
\nvirti ar tro\u0161kinti, tod\u0117l taip termi\u0161kai apdorota m\u0117sa patariama m\u0117gautis
\nda\u017eniau nei kepta.<\/p>\n
<\/p>\n
Gydytoja E. \u010casaityt\u0117
\npastebi, kad \u012fvairiausi teiginiai apie vien\u0105 ar kit\u0105 maisto produkt\u0105, saugant\u012f
\nnuo onkologini\u0173 lig\u0173, yra itin populiar\u016bs. \u017dmogui gali atrodyti, kad labai
\npaprasta \u012f savo valgiara\u0161t\u012f \u012ftraukti ar atvirk\u0161\u010diai \u2013 i\u0161 jo pa\u0161alinti kok\u012f nors
\nvienos r\u016b\u0161ies maist\u0105 ir \u012fsivaizduoti, kad \u012fvyks stebuklas. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173, nei
\nvienas konkretus produktas nepad\u0117s i\u0161vengti sunkios ligos. Nuo lig\u0173 apsisaugoti
\npad\u0117s subalansuota mityba ir visos su maistu gaunamos naudingosios med\u017eiagos. Tiek
\nbadavimas, tiek \u017ealiavalgi\u0173 dieta, E. \u010casaityt\u0117s manymu, ne tik nepadeda
\ni\u0161vengti v\u0117\u017eio ar j\u012f gydyti, bet ir sukelia didel\u0119 mitybos nepakankamumo
\ngr\u0117sm\u0119, o tai savaime gali tapti netgi mirties prie\u017eastimi.<\/p>\n
<\/p>\n
Tuo tarpu gydytoja I. Liseckien\u0117
\natkreipia d\u0117mes\u012f, kad klaidingos
\ninformacijos, kaip i\u0161vengti v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 gausu, tad si\u016blo pasitik\u0117ti ta
\ninformacija, kuri\u0105 patvirtina visuomen\u0117s sveikatos specialistai ar medikai.
\nGydytoja si\u016blo vengti neai\u0161kios kilm\u0117s papild\u0173, kuriais neretai prekiaujama
\nturgaviet\u0117je ar tam tikr\u0173 , firm\u0173
\nkonsultant\u0173 \u2013 nors ra\u0161oma, kad jie ma\u017eina v\u0117\u017eio rizik\u0105, i\u0161 ties\u0173 negalima
\nu\u017etikrinti j\u0173 sud\u0117ties ir saugumo organizmui. Besistengian\u010diam apsisaugoti nuo
\nv\u0117\u017eio stebuklai nepad\u0117s, galioja jau patvirtinta formul\u0117: sveika mityba,
\naktyvus gyvenimo b\u016bdas, \u0161vari aplinka bei savalaik\u0117 sveikatos b\u016bkl\u0117s patikra. Kiekvienas
\n\u017emogus atsakingas u\u017e save, tad daugiausia nuo po\u017ei\u016brio bei gyvensenos b\u016bdo
\npriklauso sveikatos b\u016bkl\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Suvartojamo maisto kokyb\u0117 ir kasdieniai mitybos \u012fpro\u010diai lemia ne tik sveikatos b\u016bkl\u0119, bet ir prisideda prie rimtesni\u0173 susirgim\u0173. Tikimyb\u0117 susirgti tam tikromis v\u0117\u017eio formomis net iki 80 proc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai, tokie, kaip gyvenimo b\u016bdas ar genetika, vis d\u0117lto maistas yra vienas reik\u0161mingiausi\u0173 veiksni\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 sveikatai. Nors daugeliui sunku patik\u0117ti tokia, rodos, pernelyg paprasta, i\u0161eitimi, tinkamai sureguliavus mityb\u0105 tikimyb\u0117 susirgti v\u0117\u017eiu suma\u017e\u0117ja nuo keli\u0173 iki keliolikos kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4538,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4537","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4537","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4537"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4537\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4538"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4537"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4537"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4537"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4537"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4537"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}