{"id":4602,"date":"2012-04-01T01:00:00","date_gmt":"2012-04-01T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2012-04-01T01:00:00","modified_gmt":"2012-04-01T01:00:00","slug":"ka-turime-zinoti-apie-angliavandenius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ka-turime-zinoti-apie-angliavandenius\/4602\/","title":{"rendered":"K\u0105 turime \u017einoti apie angliavandenius"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify\">K\u0105 turime \u017einoti<br \/>\napie angliavandenius<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Angliavandeniai,<br \/>\nveikiantys kaip energin\u0117 med\u017eiaga ir esantys sud\u0117tingesni\u0173 organini\u0173 jungini\u0173<br \/>\ndalis, b\u016btini visiems gyviems organizmams. Paprastuosius angliavandenius sudaro<br \/>\nanglies, vandenilio ir deguonies atomai, ta\u010diau daug svarbi\u0173 angliavandeni\u0173,<br \/>\nvienas toki\u0173 \u2212 deoksiriboz\u0117, kuri yra visose augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 l\u0105stel\u0117se,<br \/>\nneatitinka \u0161ios taisykl\u0117s. <\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Angliavandeni\u0173 skirstymas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Angliavandeniai<br \/>\npagal strukt\u016br\u0105 skirstomi \u012f tris dalis. Monosacharidai \u2212 papras\u010diausios sud\u0117ties<br \/>\nangliavandeniai, da\u017eniausiai esantys bespalviai, kristalin\u0117s sud\u0117ties ir tirp\u016bs<br \/>\nvandenyje. Kai kurie j\u0173 \u2212 sald\u016bs. Gamtoje vieni labiausiai paplitusi\u0173 sacharid\u0173<br \/>\nyra b\u016btent monosacharidai: gliukoz\u0117, fruktoz\u0117. Pastar\u0173j\u0173 galima aptikti<br \/>\nsaldumynuose, baltojoje duonoje, vaisiuose. Juose randami cukr\u016bs, kurie lengvai<br \/>\nver\u010diami \u012f gliukoz\u0119, kuri \u012fsiurbiama \u012f krauj\u0105 grei\u010diau, nei sunaudojama i\u0161 \u0161i\u0173<br \/>\nangliavandeni\u0173 gaunama energija. Pavyzd\u017eiui, i\u0161 spurgos ar vynuogi\u0173 gauta<br \/>\ngliukoz\u0117 jau po pusvaland\u017eio bus \u017emogaus smegenyse ir raumenyse.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Disacharidai sudaryti<br \/>\ni\u0161 dviej\u0173 monosacharid\u0173 vienod\u0173 arba skirting\u0173 molekuli\u0173. Disacharid\u0173 randama<br \/>\ncukruje ir piene, jie taip pat sald\u016bs.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Tretieji,<br \/>\npolisacharidiniai angliavandeniai sudaryti i\u0161 daug monosacharid\u0173 molekuli\u0173. Jie<br \/>\nn\u0117ra sald\u016bs, netirpsta vandenyje, randami visuose \u012fmanomuose gr\u016bduose,<br \/>\ndar\u017eov\u0117se, duonoje bei makaronuose i\u0161 kiet\u0173j\u0173 kvie\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Angliavandeni\u0173 maistin\u0117 vert\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Teori\u0161kai \u017emogui<br \/>\nangliavandeniai n\u0117ra b\u016btini, nes m\u016bs\u0173 organizmas sudarytas taip, kad baltymai gali<br \/>\nb\u016bti ver\u010diami angliavandeniais. Pavyzd\u017eiui, viena Rusijos teritorijoje<br \/>\ngyvenanti negausi tautel\u0117 angliavandeni\u0173 beveik nevartoja: 85% j\u0173 maisto sudaro<br \/>\nbaltymai, 5% \u2212 riebalai. Vis tik angliavandeni\u0173 pliusas \u2212 j\u0173 \u012fsisavinimui<br \/>\nreikia ma\u017eiau vandens palyginus su riebal\u0173 ar baltym\u0173 \u012fsisavinimu, tod\u0117l<br \/>\nangliavandeniai i\u0161lieka svarbiu energijos \u0161altiniu. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Verta pabr\u0117\u017eti, kad<br \/>\nilgai vartojant maist\u0105, kuriame angliavandeni\u0173 yra ma\u017eai arba n\u0117ra visai<br \/>\npastebimi ilgalaikiai neigiami \u017emogaus organizmo poky\u010diai. Smegenys \u012fsisavinti<br \/>\ngali tik angliavandenius, o su maistu gaunam\u0173 baltym\u0173 gali neu\u017etekti<br \/>\nangliavandeni\u0173 gamybai. Be to, vartojant tik baltymin\u012f maist\u0105, angliavandeniai<br \/>\npradedami gaminti tik i\u0161 aminor\u016bk\u0161\u010di\u0173, \u0161io proceso metu pasigamina daug amonio,<br \/>\nkuris yra paver\u010diamas \u012f \u0161lapal\u0105. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Angliavandeniai organizme<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">\u017dmogaus<br \/>\norganizmas tiesiogiai pasisavinti geba tik gliukoz\u0119 ir fruktoz\u0119, kurie randami<br \/>\naugal\u0173 sultyse ir kai kuriuose vaisiuose. Daugelis kit\u0173 angliavandeni\u0173 turi<br \/>\nb\u016bti suskaidyti iki monosacharid\u0173. Sud\u0117tingesni angliavandeniai skyla \u012f<br \/>\ngliukoz\u0119, kuri yra \u012fsiurbiama \u012f krauj\u0105. Gliukoz\u0117s kiekis kraujyje yra pastovus,<br \/>\njei yra perteklius, jis virsta gyv\u016bniniu krakmolu (glikogenu), kuris kaupiasi<br \/>\nkepenyse ir raumenyse. Jei gliukoz\u0117s organizme pradeda tr\u016bkti, jos atskeliama<br \/>\ni\u0161 glikogeno \u2212 jis yra kaupiamas kaip maisto atsarga.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Po ilg\u0173<br \/>\nmokslinink\u0173 gin\u010d\u0173 koki\u0173 ir kiek m\u016bs\u0173 organizmui angliavandeni\u0173 reikia, kad b\u016bt\u0173<br \/>\nbalansas buvo nustatyta, kad paprast\u0173j\u0173 ir sud\u0117ting\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 santykis<br \/>\n\u017emogaus mitybos racione tur\u0117t\u0173 b\u016bti apytiksliai 1:3. I\u0161 angliavandeni\u0173 \u017emogus<br \/>\ntur\u0117t\u0173 gauti 50\u221260% kalorij\u0173: \u017eemiausia riba besilaikantiems dietos,<br \/>\nauk\u0161\u010diausia \u2212 norintiems priaugti mas\u0117s. \u017dinoma, tiems, kuri\u0173 gyvenimas yra<br \/>\naktyvus, kurie dirba sunk\u0173 protin\u012f ar fizin\u012f darb\u0105 angliavandeni\u0173 reik\u0117t\u0173 vartoti<br \/>\ndaug daugiau nei tiems, kuri\u0173 u\u017eimtumas n\u0117ra didelis.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Gerieji ir blogieji angliavandeniai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Ne visi<br \/>\nangliavandeniai yra vienodi \u2212 gerieji angliavandeniai apr\u016bpina \u017emogaus<br \/>\norganizm\u0105 energija, naudingais ingredentais, be kuri\u0173 smegen\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173<br \/>\nveikla b\u016bt\u0173 prastesn\u0117, \u017emogus atrodo geriau ir sveikiau. Blogieji<br \/>\nangliavandeniai gadina sveikat\u0105 ir augina kilogramus \u2212 j\u0173 vartojim\u0105 reik\u0117t\u0173<br \/>\nsmarkiai reguliuoti, o geriausiai visai atsisakyti. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">L\u0117tieji<br \/>\nangliavandeniai \u017earnyne skyla pakankamai ilgai, i\u0161skirta gliukoz\u0117 per 1\u22124<br \/>\nvalandas patenka \u012f krauj\u0105 ir palaipsniui apr\u016bpina organizm\u0105 energija (\u0161tai<br \/>\nkod\u0117l visi dietologai net \u012fraud\u0119 ai\u0161kina apie visaver\u010di\u0173 pusry\u010di\u0173 naud\u0105 \u017emogaus<br \/>\norganizmui). Sunkieji angliavandeniai \u201esudeginami\u201c nesp\u0117j\u0119 tapti riebalais. J\u0173<br \/>\nmaistin\u0117 vert\u0117 yra auk\u0161tesn\u0117 ir naudos m\u016bs\u0173 organizmas gauna kur kas daugiau<br \/>\nnei i\u0161 monosacharidini\u0173 angliavandeni\u0173. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><strong>Angliavandeniai blogiukai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Daugiausiai<br \/>\ntoki\u0173 yra paprastuosiuose angliavandeniuose \u2212 monosachariduose. \u012esisavinti jie<br \/>\nlengvai tampa riebalais, kurie gadina fig\u016br\u0105. Vartojant daug paprast\u0173j\u0173<br \/>\nangliavandeni\u0173 did\u0117ja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, vystosi<br \/>\nhipertonija ir ateroskleroz\u0117, o kraujagysl\u0117s pradeda kim\u0161tis ir netenka<br \/>\nelastingumo. Blogieji angliavandeniai sukelia staig\u0173 insulino i\u0161siskyrim\u0105, o<br \/>\ntai \u017ealoja kas\u0105 ir veda cukralig\u0117s, \u0161irdies, kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei vir\u0161svorio<br \/>\nar net nutukimo link.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Kad ir kaip<br \/>\ndietologai peikt\u0173 greituosius angliavandenius \u2212 j\u0173 visi\u0161kai atsisakyti<br \/>\nnereik\u0117t\u0173. Greita gliukoz\u0117s porcija kartais b\u016bna reikalinga m\u016bs\u0173 smegenims.<br \/>\nSmegenys sudaro tik 2\u22124% \u017emogaus k\u016bno mas\u0117s, bet sunaudoja net iki 25% visos<br \/>\nm\u016bs\u0173 organizmui reikiamos energijos kiekio. Greitieji angliavandeniai<br \/>\nreikalingi tam, kad \u017emogaus centrin\u0117 nerv\u0173 sistema funkcionuot\u0173 normaliai. <\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Be monosacharid\u0173<br \/>\nne\u012fmanoma apsieiti hipoglikemijos metu \u2212 kai staigiai krenta cukraus kiekis<br \/>\nkraujyje. Nors daugelis mano, kad tai gali atsitikti tik cukriniu diabetu<br \/>\nsergantiems \u017emon\u0117s, bet patyrus stres\u0105, pervargus ar kintant atmosferos sl\u0117giui<br \/>\ncukraus kiekis staigiai pakisti gali ir visi\u0161kai sveikam \u017emogui. Tokiu atveju<br \/>\ngelbsti gabal\u0117lis cukraus ar \u0161okolado. Polisacharidiniai angliavandeniai tokios<br \/>\n\u201egreitosios pagalbos\u201c \u017emogui nesuteikt\u0173.<\/p>\n<div style=\"text-align:justify\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Angliavandeniai, veikiantys kaip energin\u0117 med\u017eiaga ir esantys sud\u0117tingesni\u0173 organini\u0173 jungini\u0173 dalis, b\u016btini visiems gyviems organizmams.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4603,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4602","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4602","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4602"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4602\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4603"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4602"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4602"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4602"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4602"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4602"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}