{"id":4604,"date":"2012-04-01T01:00:00","date_gmt":"2012-04-01T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-27T11:15:20","modified_gmt":"2017-10-27T11:15:20","slug":"sveika-mityba-sveikos-kraujagysles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sveika-mityba-sveikos-kraujagysles\/4604\/","title":{"rendered":"Sveika mityba \u2013 sveikos kraujagysl\u0117s"},"content":{"rendered":"

Sveika mityba \u2013 sveikos kraujagysl\u0117s <\/p>\n

Ar \u017einojote, kad daugelis \u017emoni\u0173 mir\u0161ta ne nuo senatv\u0117s, o nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173? Tai Lietuvos ir daugelio kit\u0173 valstybi\u0173, kuri\u0173 tradiciniai patiekalai gaminami i\u0161 \u201esunkaus\u201c maisto prakeiksmas. Ankstyva ateroskleroz\u0117, hipertenzija, diabetas, nutukimas ir dar daugelis kit\u0173 negalavim\u0173 gali tapti kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 b\u0117da jei nesusigriebsim r\u016bpintis savo sveikata tol, kol dar turim galimyb\u0119 j\u0105 i\u0161saugoti. Sveika mityba \u2212 pirmas \u017eingsnis sveik\u0173 kraujagysli\u0173 link.<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Sveika mityba, kam ji reikalinga?<\/strong><\/p>\n

\u0160is dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 junginys toli gra\u017eu n\u0117ra sugalvotas tam, kad b\u016bt\u0173 tik dar vienas fenomenaliai didelis \u201e\u017ealiosios mados\u201c ingredientas. Kiekvieno paprasto \u017emogaus gyvenime sveika mityba tur\u0117t\u0173 u\u017eimti pagrindin\u0119 viet\u0105 r\u016bpinantis savo k\u016bnu. B\u016btent nuo maisto priklauso \u017emogaus savijauta, i\u0161vaizda, nuotaika \u2212 norint, kad visi \u0161ie po\u017eymiai \u0161viest\u0173 100 proc. gra\u017eiausiomis spalvomis reikia prad\u0117ti nuo pa\u010di\u0173 pagrind\u0173 \u2212 maisto.<\/p>\n

Sveika mityba jokiu b\u016bdu n\u0117ra dietos ar drasti\u0161kas susilaikymas nuo ka\u017ekokios r\u016b\u0161ies maisto. Netgi atvirk\u0161\u010diai \u2212 sveikai besimaitinantis \u017emogus, tur\u0117t\u0173 pamir\u0161ti \u017eod\u017eio \u201edieta\u201c reik\u0161m\u0119. Juk \u017eod\u017eio \u201emityba\u201c konotacija savaime yra teigiama \u2212 ji rei\u0161kia organizmo poreik\u012f apsir\u016bpinti visomis reikalingomis maisto med\u017eiagomis, o tam, kad tai b\u016bt\u0173 daroma teisingai, reikia laikytis keli\u0173 paprast\u0173 taisykli\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Kas yra kas<\/strong><\/p>\n

Kasdieniame \u017emogaus maisto racione turi b\u016bti subalansuotas riebal\u0173, angliavandeni\u0173, baltym\u0173, vitamin\u0173, mikroelement\u0173 ir skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis. Vis tik, \u0161iuolaikiniai \u017emon\u0117s ypa\u010d daug vartoja cholesterolio, riebaus ir kaloringo maisto. Cholesterolis ir sotieji riebalai \u2212 did\u017eiausias kraujagysli\u0173 prie\u0161as, ta\u010diau ma\u017eas dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 vartojimas taip pat kenkia. Tam, kad tur\u0117tum\u0117te sveikas kaujagysles privalote per\u017ei\u016br\u0117ti savo mitybos \u012fpro\u010dius. Grei\u010diausiai pamatysite, kad valgote per rieb\u0173 maist\u0105, o dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 ant j\u016bs\u0173 stalo guli daug re\u010diau.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 t\u0117vai ir seneliai taip pat negal\u0117jo pasigirti ypa\u010d sveika mityba, ta\u010diau valgydami gana riebius patiekalus kartu su jais jie suvartodavo ir kalnus dar\u017eovi\u0173, o jose esantys antioksidantai neleisdavo ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 kauptis riebalams. Vis daugiau \u017emoni\u0173 gyvulinius riebalus kei\u010dia aliejumi, bet ir pastarojo vartoja per daug.<\/p>\n

\n

Ligos<\/strong><\/p>\n

Per didelis riebal\u0173 ir per ma\u017eas dar\u017eovi\u0173 vartojimas turi did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 sergamumui. Kaip jau min\u0117ta, Lietuvos sergamumo ir mirtingumo s\u0105ra\u0161e dominuoja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, d\u0117l antsvorio daug\u0117ja s\u0105nari\u0173 traum\u0173, \u017emogus, per ma\u017eai suvartojantis dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, negauna pakankamo vitamin\u0173 ir mineral\u0173 kiekio, ko pasekoje susilpn\u0117jusi imunin\u0117 sistema lengviau pasiduoda infekcin\u0117ms ligoms.<\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad sveikai maitinantis \u017emoni\u0173 sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis suma\u017e\u0117t\u0173 80 proc., antrojo tipo diabetu ma\u017eiau sirgt\u0173 90 proc. \u017emoni\u0173, o onkologini\u0173 susirgim\u0173 suma\u017e\u0117t\u0173 net 30 proc. Mokslininkai teigia, kad \u017emogaus sveikat\u0105 lemiant\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105 net 50 proc. sudaro mityba. Sveikatai \u012ftak\u0105 paveldimumas daro 20 proc., o medicinin\u0117 pagalba tik 10 proc., aplinkos u\u017eter\u0161tumas sveikat\u0105 lemia 20 proc., ai\u0161kiai matome, kad lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai daro mityba.<\/p>\n

Su maistu gaunami vitaminai, mineralai lemia ne tik sveikat\u0105, bet ir nag\u0173, odos ir plauk\u0173 b\u016bkl\u0119 \u2212 taigi r\u016bpinat\u0117s ne tik savo sveikata, bet ir gro\u017eiu.<\/p>\n

\n

6 taisykl\u0117s sveikos mitybos link<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Tam, kad organizmas gaut\u0173 visas reikalingas med\u017eiagas, privaloma valgyti kuo \u012fvairesn\u012f maist\u0105<\/strong> \u2212 n\u0117 vienas maisto produktas neturi absoliu\u010diai vis\u0173 reikaling\u0173 maisto med\u017eiag\u0173. Nereikia pamir\u0161ti, kad \u017emogus privalo gauti ir augalini\u0173, ir gyv\u016bnini\u0173 maisto produkt\u0173 tam, kad patenkint\u0173 visus organizmo poreikius. Vegetarai, nevartojantys gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s produkt\u0173, j\u0173 tr\u016bkum\u0105 tur\u0117t\u0173 kompensuoti maistu, kuriame yra pana\u0161ios sud\u0117ties med\u017eiag\u0173 \u2212 \u017euvimi, rie\u0161utais, juoda duona.<\/li>\n<\/ol>\n
      \n
    1. Maist\u0105 rinkit\u0117s atsakingai<\/strong>. Viename grame riebal\u0173 yra devynos kalorijos \u2212 du kartus daugiau nei baltymuose ar angliavandeniuose, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties nuo riebaus maisto svoris auga greitai. Sveikai besimaitinantys \u017emon\u0117s angliavandenius tur\u0117t\u0173 vartoti taip pat saikingai kaip ir riebalus, nes angliavandeniai turi savyb\u0119 greitai atiduoti energij\u0105, ta\u010diau patys savyje jie neturi joki\u0173 svarbi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173: cukrus, medus, ledai, pyragai, tortai, saldumynai. \u017dinoma, alkoholio vartojim\u0105 taip pat reik\u0117t\u0173 riboti. Jei maitinsit\u0117s taip, kad j\u016bs\u0173 racion\u0105 80 proc. sudaryt\u0173 sveiki produktai (liesa m\u0117sa, vaisiai, dar\u017eov\u0117s, nerieb\u016bs pieno produktai, gr\u016bdiniai augalai, kruopos, kiti nerieb\u016bs maisto produktai), gal\u0117site leisti sau 20 proc. valgyti tai, k\u0105 m\u0117gstate, net jei tuose produktuose b\u016bt\u0173 riebal\u0173 ar maisto. Nepamir\u0161kite vandens \u2212 kasdien i\u0161 \u017emogaus organizmo yra pa\u0161alina iki 2,5 litro vandens, tod\u0117l \u0161\u012f tr\u016bkum\u0105 atstatyti b\u016btina, kitu atveju gali prasid\u0117ti vir\u0161kinimo problemos, odos sausumas. Arbata, kava ar sultys vandens nepakeis, nes vanduo \u2212 puikus oksidintas, padedantis pa\u0161alinti i\u0161 organizmo nereikalingas med\u017eiagas ir gerinantis vir\u0161kinim\u0105. Stenkit\u0117s visuomet tur\u0117ti su savimi buteliuk\u0105 vandens ir nuolatinis gurk\u0161nojimas taps \u012fpro\u010diu, kurio net nepasteb\u0117site.<\/li>\n<\/ol>\n
        \n
      1. Susitvarkykite mitybos re\u017eim\u0105. <\/strong>Mitybos re\u017eimas \u2212 valgym\u0173 skai\u010dius ir kiekvieno valgymo laikas per par\u0105 bei racionalus maisto paskirstymas kiekvinam maitinimuisi. \u017dinoma, idealiausias maitinimasis \u2212 da\u017enas valgymas po nedaug, ta\u010diau \u0161iuolaikiniam dirban\u010diam \u017emogui tai daryti pakankamai sunku. Papras\u010diausias b\u016bdas bent minimaliai susitvarkyti mitybos re\u017eim\u0105 \u2212 maitintis bent tris kartus per par\u0105 pana\u0161iu metu, t.y. valgyti pusry\u010dius, pietus ir vakarien\u0119. Papildomai galite u\u017ekand\u017eiauti tarp \u0161i\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 valgym\u0173. Pripratin\u0119 savo organizm\u0105 gauti maisto pana\u0161iu metu laikui b\u0117gant pagerinsite savo vir\u0161kinimo sistemos veikl\u0105 ir pagreitinsite med\u017eiag\u0173 apykait\u0105. Nereguliarus valgymas kelis kartus per par\u0105 yra kenksmingas \u2212 organizmas pradeda jausti maisto tr\u016bkum\u0105, papildomai i\u0161skiria skrand\u017eio sultis, kurios gadina vir\u0161kinimo trakt\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties retai valgantys \u017emon\u0117s da\u017eniau serga \u012fvairiomis skrand\u017eio ir \u017earnyno ligomis. Dietologai ir kiti specialistai nesutaria, kada paskutin\u012f kart\u0105 valgyti paroje yra sveikiausia. \u201eNevalgymas po \u0161e\u0161i\u0173\u201c ne visuomet pasiteisina \u2212 viskas priklauso nuo \u017emogaus aktyvumo, \u0117jimo miegoti laiko, valgymo \u012fpro\u010di\u0173.<\/li>\n<\/ol>\n
          \n
        1. I\u0161laikykite tinkam\u0105 riebal\u0173, baltym\u0173, angliavandeni\u0173, vitamin\u0173 ir mineral\u0173 santyk\u012f.<\/strong> Maisto med\u017eiag\u0173 poreikis priklauso nuo \u017emogaus am\u017eiaus, lyties, fizinio aktyvumo, darbo pob\u016bd\u017eio \u2212 balansuoti maistu reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f visus \u0161iuos faktorius. Valgant \u201esuderint\u0105 maist\u0105\u201c jis grei\u010diau vir\u0161kinamas \u2212 taip jo ma\u017eiau u\u017esilieka m\u016bs\u0173 k\u016bne, taip pat derinant maist\u0105 galima atsikratyti kai kuri\u0173 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173: sunkumo skrandyje, pilvo p\u016btimo, r\u0117mens skausmo, duj\u0173 kaupimosi. Daugelis m\u016bs\u0173 prat\u0119 m\u0117s\u0105 valgyti su bulv\u0117mis, sumu\u0161tin\u012f darytis ant duonos tepant sviest\u0105 ir u\u017ededant kelis gabal\u0117lius de\u0161ros, ta\u010diau beveik niekas nesusim\u0105sto, kad j\u0173 maistin\u0117 sud\u0117tis skiriasi, tod\u0117l m\u016bs\u0173 organizmas nepaj\u0117gia j\u0173 vis\u0173 suvir\u0161kinti d\u0117l sud\u0117ting\u0173 derini\u0173, tod\u0117l atsiranda vir\u0161kinimo problemos, laikui b\u0117gant \u2212 svorio augimas. Dietologai si\u016blo maisto produktus vartoti atskirai nuo kito maisto, vaisius valgyti 30 min. prie\u0161 ar valand\u0105 po valgio, vietoj bulvi\u0173 garnyro prie m\u0117sos, rinktis dar\u017eoves, var\u0161k\u0119 gardinti ne uogiene ar cukrumi, o prieskonin\u0117mis \u017eolel\u0117mis. Da\u017enas kiekvieno piet\u0173 priedas \u2212 \u012fvair\u016bs g\u0117rimai, juos rekomenduojama gerti tik prie\u0161 valg\u012f ar valand\u0105 po valgio, o valgymo metu \u2212 tik labai nedidel\u012f kiek\u012f.<\/li>\n<\/ol>\n
            \n
          1. I\u0161siugdykite saiko jausm\u0105.<\/strong> Patarl\u0117 \u201eKas per daug, tas nesveika\u201c ypa\u010d tinka valgymo \u012fpro\u010diams. Paracelcijus yra pasak\u0119s \u201eNuodus nuo vaist\u0173 skiria tik doz\u0117\u201c. Kad ir kaip \u017emogui reikia maisting\u0173 med\u017eiag\u0173, j\u0173 perteklius daro neigiam\u0105 poveik\u012f \u017emogaus sveikatai. Alkio jausmas i\u0161nyksta pra\u0117jus 10\u221215 min. nuo valgymo prad\u017eios, tod\u0117l atsis\u0117dus valgyti susikim\u0161ti vis\u0105 l\u0117k\u0161t\u0119 per kelias minutes yra ne tik nevertinga, bet ir nenaudinga.<\/li>\n<\/ol>\n
              \n
            1. Palaikykite normal\u0173 k\u016bno svor\u012f. <\/strong>Per ma\u017eas ar per didelis svoris lemia skirting\u0105 \u012f organizm\u0105 patenkan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 apdorojim\u0105, tod\u0117l tinkamas svoris gerina organizmo darb\u0105. Be to,\u00a0netinkamas svoris<\/a> i\u0161\u0161aukia atitinkamas ligas. Vir\u0161svoris kelia ateroskleroz\u0117s, cukrinio diabeto rizik\u0105, nepakankamas svoris gali i\u0161\u0161aukti anoreksij\u0105 ar bulimij\u0105. Apytikr\u012f tinkam\u0105 k\u016bno svor\u012f galim\u0105 apskai\u010diuoti pagal k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI).<\/li>\n<\/ol>\n

              KMI<\/a>\u00a0ir jo apskai\u010diavimas<\/strong><\/p>\n

              Norint apskai\u010diuoti KMI reikia k\u016bno svor\u012f (kilogramais) dalinti i\u0161 \u016bgio (metrais) paversto kvadratu: kg\/m2 <\/sup>= KMI<\/strong>.<\/p>\n

              KMI ma\u017eiau nei 18,5 \u2212 k\u016bno svoris per ma\u017eas<\/em>, \u017emogus patenka \u012f rizikos grup\u0119 t\u0173, kurie gali sirgti ligomis d\u0117l nepakankamo k\u016bno svorio.<\/p>\n

              KMI nuo 18,5 iki 24,99 \u2212 k\u016bno svoris yra normalus<\/em>, tok\u012f svor\u012f rekomenduojama ir palaikyti. Idealiausia k\u016bno mas\u0117, kai KMI lygus 22.<\/p>\n

              KMI nuo 25 iki 29,99 \u2212 ne\u017eymus vir\u0161svoris<\/em>, yra tikimyb\u0117 susirgti tam tikromis su vir\u0161svoriu susijusiomis ligomis, rekomenduojama susir\u016bpinti savo mityba ir svoriu.<\/p>\n

              KMI daugiau nei 30 \u2212 nutukimas<\/em>, tok\u012f KMI turintys \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 tuoj pat keisti savo mitybos \u012fpro\u010dius yra didel\u0117 rizika susirgti med\u017eiag\u0173 apykaitos, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, vir\u0161kinimo ir kitomis ligomis. Tok\u012f auk\u0161t\u0105 KMI turintiems asmenims patariama kreiptis \u012f profesionalus tam, kad \u0161ie sudaryt\u0173 speicial\u0173 valgiara\u0161t\u012f ir mitybos re\u017eim\u0105.<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

              Ar \u017einojote, kad daugelis \u017emoni\u0173 mir\u0161ta ne nuo senatv\u0117s, o nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4605,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[39,157,6006,1041,1294],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4604","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-dieta","tag-nutukimas","tag-sveikata","tag-svoris","tag-virssvoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4604","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4604"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4604\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4605"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4604"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4604"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4604"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4604"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4604"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}