{"id":4652,"date":"2011-12-21T00:00:00","date_gmt":"2011-12-21T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-12-21T00:00:00","modified_gmt":"2011-12-21T00:00:00","slug":"zuvis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/zuvis\/4652\/","title":{"rendered":"\u017duvis"},"content":{"rendered":"

\u017dUVIS<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Tikriausiai visi \u017einome, kad \u017euvyje gausu mineralini\u0173
\nmed\u017eiag\u0173 ir tai vienas i\u0161 pagrindini\u0173 maisto produkt\u0173 turintis daug baltym\u0173.
\n\u017duvis savo vitaminais pralenkia m\u0117s\u0105, joje gausu vitamin\u0173 A, B, D, C, PP, E. Ir
\n\u017einoma, svarbiausia prie\u017eastis, kod\u0117l m\u016bs\u0173 maisto racione privalo b\u016bti \u017euvis \u2013
\nomega-3 esan\u010dios r\u016bg\u0161tys.<\/p>\n

Yra dvi \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ys: riebiosios ir neriebiosios. \u0160ios
\nr\u016b\u0161ys tarpusavyje skiriasi tuo, kad \u017euvys riebalus kaupia ne tik kepenyse, bet
\nir kitose k\u016bno vietose. \u017duvyje gali b\u016bti nu 0,2 iki 25 procent\u0173 riebal\u0173. \u017duvis
\nneturi daug cholesterolio ir turi daug omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. \u0160ias r\u016bg\u0161tis
\ngamina dumbliai, kuriais misdamos \u017euvys kaupia savo riebaliniame audinyje.
\nNorint gauti daugiau omega-3 riebal\u0173, reik\u0117t\u0173 rinktis riebi\u0105sias \u017euvis: la\u0161i\u0161a,
\nskumbr\u0117, tunas, up\u0117takis, sardin\u0117, silk\u0117, kard\u017euv\u0117, ungurys. Neriebiosioms
\npriskiriamos \u0161ios: otas, menk\u0117, j\u016bros e\u0161erys, kar\u0161is. <\/p>\n

<\/p>\n

Omega-3
\nriebal\u0173 r\u016bg\u0161tys<\/strong><\/p>\n

Moksli\u0161kai \u012frodyta, jog \u017emon\u0117s valgydami \u017euvies
\nproduktus, kuriuose daug omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, i\u0161vengia tromb\u0173 susidarymo
\nkraujagysl\u0117se. Kraujas tampa skystesnis, tod\u0117l lengv\u0117ja \u0161irdies darbas,
\nsusinormalizuoja kraujosp\u016bdis. Valgydami \u017euv\u012f suma\u017einsite cholesterolio kiek\u012f
\nkraujyje. \u0160ios r\u016bg\u0161tys dar veikia kaip u\u017edegimo slopintojo, tai rei\u0161kia, kad
\nvalgydami \u017euv\u012f i\u0161vengsite \u012fvairi\u0173 organizmo u\u017edegim\u0173. Omega-3 ma\u017eina s\u0105nari\u0173
\nskausmus, daro juos elastingesnius. Verta \u017einoti, kad \u0161i\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173
\n\u017emogaus organizmas negamina, tod\u0117l j\u0173 galime gauti tik su maistu. <\/p>\n

<\/p>\n

Vitaminai
\nesantys \u017euvyje<\/strong><\/p>\n

Didel\u012f kalcio kiek\u012f galima gauti per \u017euvies kaulus.
\nSakysite, kad jie nevalgomi? Smulki\u0173 ar konservuot\u0173 \u017euv\u0173 kaulai yra gana
\nmink\u0161ti, lengvai sukramtomi ir vir\u0161kinami. Taip pat \u017euvyje gausu gele\u017eies,
\nfosforo, kalio, vario, seleno, o j\u016brin\u0117se \u017euvyse \u2013 jodo. Jei esate i\u0161 t\u0173
\n\u017emoni\u0173, kuriems reikia reguliuoti druskos kiek\u012f maiste, pietums rinkit\u0117s \u017euv\u012f,
\nnes joje ma\u017eai natrio, o ir druskos pagardinimui reikia nedaug. <\/p>\n

\u017duvyje esantis vitaminas A reikalingas reg\u0117jimui gerinti,
\ngra\u017eiai odai ir plaukams. Vitaminas D padeda augti kaulams ir palaikyti
\nnormali\u0105 j\u0173 strukt\u016br\u0105. \u017duvyje esantis vitaminas B reikalingas normaliai nerv\u0173
\nsistemos veiklai palaikyti<\/p>\n

<\/p>\n

\u017duvies norma
\n\u017emogui<\/strong><\/p>\n

\u017duvis netur\u0117t\u0173 b\u016bti valgoma kiekvien\u0105 diena, ta\u010diau
\nrekomenduojama jos valgyti bent du kartus per savait\u0119. Galima pa\u012fvairinti ir
\nrinktis riebi\u0105 ir neriebi\u0105 \u017euv\u012f maisto ruo\u0161imui. <\/p>\n

Nor\u0117dami gauti omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir nepadauginti
\nriebaluose galin\u010di\u0173 b\u016bti i\u0161tirpusi\u0173 nuoding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio, n\u0117\u0161\u010dioms,
\nmaitinan\u010dioms kr\u016btimi ar ketinan\u010dioms pastoti moterims rekomenduojama suvalgyti
\niki dviej\u0173 porcij\u0173 riebiosios \u017euvies per savait\u0119. Vaikams, vyrams,
\nnesilaukian\u010dioms moterims patariama suvalgyti 1\u20134 porcijas riebiosios \u017euvies
\nper savait\u0119 (viena porcija apie 140 g \u017euvies). Valgyti kard\u017euv\u0119 moterims, kurios
\nketina pastoti, yra n\u0117\u0161\u010dios ar maitina kr\u016btimi bei vaikams nerekomenduojama.
\nVisiems kitiems \u2013 iki 200 g \u0161ios \u017euvies per savait\u0119. 
\n                      Jei ruo\u0161iama \u017euvis
\nauginta neu\u017eter\u0161tuose vandenyse ir priklauso neriebi\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161iai, jos galima
\nvalgyti daugiau nei kelis kartus per savait\u0119.<\/p>\n

<\/p>\n

Patarimai
\ngaminant<\/strong><\/p>\n

\u00b7        
\nJei nusipirkote
\nu\u017e\u0161aldyt\u0105 \u017euv\u012f, tirpinkite j\u0105 kambario temperat\u016broje 8-24 valandas.<\/p>\n

\u00b7        
\nGamindami \u017euv\u012f,
\nnenaudokite daug riebal\u0173, geriau j\u0105 virkite ar kepkite ant groteli\u0173. \u017duvis turi
\nsugeriam\u0105sias savybes ir riebalai sunksis i\u0161 \u017euvies m\u0117sos.<\/p>\n

\u00b7        
\nJei norite tirpinti
\n\u017euv\u012f vandenyje, rinkit\u0117s ne kar\u0161tesn\u012f vanden\u012f nei 20 laipsni\u0173 temperat\u016bros.<\/p>\n

\u00b7        
\nTirpindami \u017euv\u012f
\nvandenyje, \u012fberkite \u017eiupsnel\u012f druskos. 7-10 g druskos vienam litrui vandens.<\/p>\n

\u00b7        
\nKepimui labiausiai
\ntinka sultinga \u017euvis, tokia kaip menk\u0117, sardin\u0117, ungurys. <\/p>\n

\u00b7        
\nKepant \u017euv\u012f,
\nnebijokite jos perkepti, nes joje gali u\u017esilikti mikroorganizmai, kurie sukels
\n\u017earnyno ligas. <\/p>\n

\u00b7        
\nRuo\u0161iant \u017euvies
\npatiekal\u0105, \u012f kur\u012f \u012feina ir kiti maisto produktai tokie kaip dar\u017eov\u0117s, jiems
\nnaudokite atskiras pjaustymo lenteles.<\/p>\n

\u00b7        
\nSkaninat \u017euv\u012f
\nrinkit\u0117s tik kelis prieskonius, taip jie pa\u0161alina nereikalingus kvapus.<\/p>\n

\u00b7        
\nLabiausiai tinka
\n\u0161ie prieskoniai: juodieji ir baltieji pipirai, sald\u017eioji paprika, bazilikai,
\nkalendra, \u010diobreliai, petra\u017eol\u0117s, mi\u0161iniai su citrina.<\/p>\n

\u00b7        
\nVirimui rinkit\u0117s
\n\u017euv\u012f, kurios m\u0117sa kietesn\u0117. Tinka tunas, kupr\u0117, \u0161amas, keta.<\/p>\n

<\/p>\n

\u017duvies
\nneigiamos savyb\u0117s<\/strong><\/p>\n

\u017duvis ne tik pasi\u017eymi puikiomis savyb\u0117mis, bet turi ir
\nkelet\u0105 tr\u016bkum\u0173. Gr\u0117sm\u0117 yra tokia, kad \u017euvys, gyvenan\u010dios u\u017eter\u0161tuose
\n(sunkiaisiais metalais, pramoniniais ter\u0161alais, pesticidais) vandenyse, pa\u010dios
\nprikaupia nuoding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173. Jei toki\u0105 \u017euv\u012f mes suvalgome, kenksmingos
\nmed\u017eiagos kaupiasi ir m\u016bs\u0173 organizme. Tod\u0117l vert\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad prie\u0161
\nruo\u0161iant \u017euv\u012f reik\u0117t\u0173 pasidom\u0117ti, kur ji buvo sugauta ir kok\u012f polink\u012f kaupti
\nnuoding\u0105sias med\u017eiagas ji turi. <\/p>\n

Teigiama, jkad daugiausia nuoding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 prikaupia
\ndidel\u0117s, ilgai gyvenan\u010dios, ma\u017eesn\u0117mis \u017euvel\u0117mis mintan\u010dios \u017euvys, tokios kaip
\nrykliai ar kard\u017euv\u0117s (j\u0173 galima rasti m\u016bs\u0173 prekybos centruose). \u0160ios \u017euvys
\nlinkusios kaupti metilo gyvsidabr\u012f. Tai med\u017eiaga, kuri gali sutrikdyti motinos
\n\u012fs\u010diose esan\u010dio vaisiaus bei k\u016bdikio nerv\u0173 sistemos vystym\u0105si. Taip pat manoma,
\nkad nuodingosios med\u017eiagos (pavyzd\u017eiui, kancerogenas dioksinas) kaupiamos
\nriebaliniame audinyje, kurio daugiau turi riebiosios \u017euvys. <\/p>\n

Tod\u0117l prie\u0161 pirkdami ir gamindami \u017euvies patiekalus,
\n\u012fsitikinkite, kad \u017euvis nebus kenksminga j\u016bs\u0173 organizmui.\n<\/p>\n

<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017duvis savo vitaminais pralenkia m\u0117s\u0105, joje gausu vitamin\u0173 A, B, D, C, PP, E..<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4653,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4652","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4652","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4652"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4652\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4653"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4652"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4652"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}