{"id":4685,"date":"2011-04-17T01:00:00","date_gmt":"2011-04-17T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-04-17T01:00:00","modified_gmt":"2011-04-17T01:00:00","slug":"ar-valgyti-zuvi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-valgyti-zuvi\/4685\/","title":{"rendered":"Ar valgyti \u017euv\u012f?"},"content":{"rendered":"
Ar valgyti \u017euv\u012f? <\/p>\n

\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 skirtingai atsakys trij\u0173 skirting\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai. Gydytojai sako, kad \u017euv\u012f reikia valgyti. Mokslininkai suabejos aplinkos saugumu ir pateiks model\u012f, kaip ne\u012frantys toksinai keliauja per mitybos grandis. Gamtosaugininkai sakys, kad \u017evejyba kelia daug r\u016bpes\u010di\u0173. Nuo\u0161aly, o gal vidury \u0161io didelio rato stovi \u017emogus – pirk\u0117jas, kuris penktadien\u012f vis dar m\u0117gsta valgyti \u017euv\u012f. Suvokdami \u0161i\u0105 atsakomyb\u0119, tenkan\u010di\u0105 eiliniams valgytojui, keliame klausim\u0105 – koki\u0105 \u017euv\u012f galime rinktis ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 gamtai daro \u017emogaus noras valgyti \u017euv\u012f? <\/p>\n

Aut. Daiva Aus\u0117nait\u0117 <\/p>\n

Gydytojai: sveik\u0105 \u017euv\u012f valgyti sveika <\/p>\n

Pasak Vilniaus Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytojos Daivos Berk\u0161ien\u0117s, jau seniai pasteb\u0117ta, kad tie, kuri\u0173 mityboje vyrauja vadinamoji Vidur\u017eemio j\u016bros dieta, t.y., j\u0173 mityboje yra daug \u017euvies, j\u016bros g\u0117rybi\u0173, jie re\u010diau serga \u0161irdies kraujagysli\u0173 ligomis bei re\u010diau nuo \u0161itos sistemos lig\u0173 mir\u0161ta. B\u016btent tod\u0117l Jungtini\u0173 Amerikos valstij\u0173 \u0160irdies asociacijos ir Europos kardiolog\u0173 draugijos rekomendacijose akcentuojama, kad Omega 3 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 naudojimas pirminei profilaktikai, kitaip sakant, kad \u017emogus nesusirgt\u0173, yra b\u016btinas. <\/p>\n

Omega 3 polineso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys padeda palaikyti normali\u0105 \u0161irdies veikl\u0105, suma\u017eina insulto tikimyb\u0119.
Ma\u017eina cholesterolio kiek\u012f kraujyje, saugo kraujagysli\u0173 sieneles nuo aterosklerotini\u0173 plok\u0161teli\u0173 susidarymo.
Kraujagysl\u0117s tampa elastingesn\u0117s, ma\u017e\u0117ja kraujosp\u016bdis, skyst\u0117ja kraujas, ma\u017e\u0117ja „blogojo” cholesterolio kiekis kraujyje.
Polineso\u010dios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys l\u0117tina sen\u0117jimo procesus, s\u0105lygoja hormon\u0173 ir ferment\u0173 sintez\u0119. <\/p>\n

Omega 3 naudoti taip pat sveika d\u0117l j\u0173 teigiamo poveikio s\u0105nariams, smegen\u0173 veiklai, akims. Omega 3 grup\u0117s riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys nesigamina \u017emogaus organizme jos turi b\u016bti gaunamos su maistu. \u201eNorint kasdien Omega 3 riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, papras\u010diausiai reikia valgyti riebi\u0105, j\u016brin\u0119 \u017euv\u012f. Tai la\u0161i\u0161a, skumbr\u0117, sardin\u0117, up\u0117takis, otas. Lietuvoje, deja, n\u0117ra tradicijos kasdien praturtinti savo valgiara\u0161t\u012f \u017euvimi. Nesame pietie\u010diai. Taip pat suvokiu, kad tokios \u017euvies ne visi gali \u012fsigyti, juk ji n\u0117ra pigi. Per savait\u0119 racione turi b\u016bti bent dvi \u017euvies porcijos. Be to, niekas n\u0117ra tikras, ar ta \u017euvis, kuri\u0105 \u012fsigyjame prekybos centruose yra tik sveikat\u0105 ne\u0161anti.Tod\u0117l \u017emon\u0117ms, sergantiems \u0161irdies kraujagysli\u0173 ligomis, ar jau patyrusiems ka\u017ekokius susirgimus visuomet rekomenduoju papildomai vartoti Omega 3 riebiosiomis r\u016bg\u0161timis praturtintus maisto papildus”, – sako gydytoja. <\/p>\n

Mokslininkai: \u017euvis kaupia sunkiuosius metalus <\/p>\n

Gamtos tyrim\u0173 centro Ekologijos instituto ekologin\u0117s fiziologijos ir toksikologijos sektoriaus darbuotojai mokslininkai dr. Nijol\u0117 Kazlauskien\u0117 ir dr. Gintaras Svecevi\u010dius tiriantys kaip toksin\u0117s med\u017eiagos veikia \u017euvis sako, kad \u017euvis parduotuv\u0117je jie renkasi labai atid\u017eiai ir mano, kad Lietuvoje tr\u016bksta informacijos, kaip ir i\u0161 kur \u017euvis patenka \u012f prekybos centrus, ar laikomasi gyvos \u017euvies laikymo s\u0105lyg\u0173. \u201eNiekada neperkam gyvos \u017euvies, kuri b\u016bt\u0173 pa\u017eeista, jos \u0161onuose matyt\u0173si \u017eaizdos. Tokios \u017euvies m\u0117sa bus nei skani, nei sveika”, – sako N. Kazlauskien\u0117. Ta\u010diau ir tai n\u0117ra pagrindin\u0117 prie\u017eastis lemianti rinkis \u017euv\u012f ar ne. Pasak mokslinink\u0173, labai svarbu, kokiuose vandenyse \u017euvis gyveno, nes \u017euvis – gyv\u016bnas vienas labiausiai kaupiantis sunkiuosius metalus. <\/p>\n

\u0160iuo metu sukaupta pakankamai duomen\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 apie sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 pertekliaus neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 augalams, gyv\u016bnams ir \u017emogui. <\/p>\n

Baltijos j\u016bros \u017euvys kaupia sunkiuosius metalus ir pavojingus sveikatai junginius <\/p>\n

Pasak dr. Gintaro Svecevi\u010diaus Baltijos j\u016bra yra viena u\u017eter\u0161\u010diausi\u0173 j\u016br\u0173 pasaulyje. <\/p>\n

\u201eBaltijos j\u016bra yra u\u017edara j\u016bra. \u012e j\u0105 viskas suteka ir niekas nei\u0161teka. Aplink j\u0105 \u012fsik\u016brusios i\u0161sivys\u010diusios \u0161alys, kurios dabar bando susitarti, kaip kiekviena gali ma\u017einti tar\u0161\u0105”, – sako dr. G. Svecevi\u010dius. Mokslininko teigimu, kartu su pramon\u0117s ir karo metais palaidotomis atliekomis palaidoti toksinai veikia j\u016bros flor\u0105 ir faun\u0105, o d\u0117ka mitybin\u0117s grandies patenka ir \u012f \u017emogaus organizm\u0105. <\/p>\n

\u201eKaip \u017euvys kaupia toksinus, priklauso nuo to, kokia yra j\u0173 ekologija, biochemija, ir elgsena. Pl\u0117\u0161rios \u017euvys daugiausia sukaupia sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 ir kit\u0173 toksin\u0173, nes jos yra mitybin\u0117s grandies vir\u0161uje. Jos minta tom \u017euvim, kurios minta bestuburiais, bestuburiai minta dar smulkesniais organizmais arba dumblu. Paprastai \u017euvyse kaupiasi persistentiniai ter\u0161alai. Tai stabil\u016bs ter\u0161alai, kurie nesuyra. Jie gali b\u016bti organin\u0117s ir neorganin\u0117s kilm\u0117s. Neorganin\u0117s kilm\u0117s – sunkieji metalai, organin\u0117s kilm\u0117s junginiai – chloro organiniai junginiai, polichlorinti bifenilai, dioksinai ir persistentiniai pesticidai. Organini\u0173 ter\u0161al\u0173 vandenyje b\u016bna ma\u017eai, reikia labai galingos aparat\u016bros, kad juos aptiktum\u0117me, bet m\u016bs\u0173 nelaimei jie s\u0117kmingai kaupiasi vandens organizmuose, ypa\u010d daug j\u0173 susikaupia Baltijos j\u016bros \u017euvyse. Vidaus vandenyse mes tokios problemos neturime, o Baltijos j\u016broje \u0161i problema egzistuoja ir yra labai opi. Toksin\u0117s med\u017eiagos keliauja mitybin\u0117m grandim. Kaip manote, i\u0161 kur atsirado ruoni\u0173 nevaisingumas? Ruonis minta \u017euvim, jis yra auk\u0161tesn\u0117je mitybin\u0117s grandiens pakopoje ir kaupia dioksinus ir min\u0117tus bifenilus, persistentinius pesticidus. Jie tirpsta riebaluose, tod\u0117l \u017euvies riebaliniame sluoksnyje j\u0173 daugiausia ir susikaupia. Jie yra kancerogenai ir mutagenai. Tod\u0117l ir Baltijos j\u016broje pagautos \u017euvies taukai gali padaryti daugiau \u017ealos, nei bus naudingi. \u0160vedai si\u016blo Baltijos j\u016bros \u017euv\u0173 nevalgyti vaikams iki 14 met\u0173, maitinan\u010dioms mamoms ir besilaukian\u010dioms moterims. O darbingo am\u017eiaus suaugusiems \u017emon\u0117ms rekomenduoja Baltijos j\u016broje pagaut\u0105 \u017euv\u012f valgyti ne da\u017eniau kaip vien\u0105 kart\u0105 per savait\u0119. Manytina, kad saugiausia \u017euvis yra ta, kuri gyvena vandenynuose, \u0161variuose e\u017eeruose ar up\u0117se”, – pasakoja dr. G.Svecevi\u010dius ir pabr\u0117\u017eia mitybos grandin\u0117s svarb\u0105 toksin\u0173 kelionei iki \u017emogaus organizmo. Pavyzd\u017eiui, norvegai gamina \u017euv\u0173 miltus, kuriais maitina auginamas la\u0161i\u0161as. Taigi, auginamos maistui la\u0161i\u0161os gauna papildom\u0105 ter\u0161al\u0173 doz\u0119. <\/p>\n

Mokslininkas pastebi, kad \u017euvies nevalgome kelis kartus per dien\u0105 ir septynias dienas per savait\u0119, tod\u0117l toksin\u0173 kiekis maiste nevir\u0161yja leistinos normos. Kitas svarbus veiksnys, kur\u012f pasak dr. G. Svecevi\u010diaus turime \u017einoti, yra tai, kad \u012fvairios \u017euv\u0173 r\u016b\u0161ys labai skirtingai kaupia ter\u0161ian\u010dias med\u017eiagas. \u201eMa\u017eiausiai metalus pasisavina \u017euvies raumenys. Daugiausiai kenksming\u0173 jungini\u0173 lieka \u017euvies kauluose, \u017eiaunose, pelekuose ir kepenyse, tai yra tose dalyse, kuri\u0173 mes nevalgome”, – sako dr. G. Svecevi\u010dius. <\/p>\n

\u201ePaprastai dauguma sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 yra b\u016btini \u017emogaus organizmui. Tiek varis, tiek cinkas, ma\u017eais kiekiais, yra b\u016btini \u017emogui kaip mikroelementai. Kadmis ir gyvsidabris – ne. Pagrindiniai sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 tar\u0161os \u0161altiniai yra pramon\u0117 ir \u017eem\u0117s \u016bkis – sako jis. Ta\u010diau Baltijos j\u016bra yra per daug u\u017eter\u0161ta, kad b\u016bt\u0173 galima manyti, jog \u017euvies raumenyse leistina sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 koncentracija nevir\u0161yja normos. <\/p>\n

Lietuvos vidaus vandenys \u0161var\u016bs, ta\u010diau ne visi <\/p>\n

Pasak dr. Nijol\u0117s Kazlauskien\u0117s, dauguma Lietuvos upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 yra \u0161var\u016bs, ta\u010diau yra keletas viet\u0173, kuriose aptinkamas padid\u0117j\u0119s sunki\u0173 metal\u0173 kiekis. Pavyzd\u017eiui, ypa\u010d u\u017eter\u0161tas vanduo tose vietose, kur i\u0161eina nuotek\u0173 vamzd\u017eiai, buitin\u0117s ir lietaus kanalizacijos, netoliese st\u016bkso pramon\u0117s gamyklos. Lietuvos up\u0117se, e\u017eeruose ir kituose telkiniuose aptinkama sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 cinko, vario, nikelio, chromo, \u0161vino, kadmio, gyvsidabrio. Pavyzd\u017eiui, normas vir\u0161ijan\u010dio nikelio aptinkama Elektr\u0117n\u0173 mariose, ir kituose vandens telkiniuose bei up\u0117se nuo Elektr\u0117n\u0173 link Kauno. Pro Elektr\u0117n\u0173 elektrin\u0117s kaminus nikelis i\u0161keliauja ir priklausomai nuo oro s\u0105lyg\u0173 i\u0161plinta aplinkoje. Nikelio yra kai kuriose Nemuno vietose, Dysnos posl\u0117nyje, \u0160ventojoje. Pasak mokslinink\u0173 dr. N. Kazlauskien\u0117s ir dr. G.Svecevi\u010diaus, Mar\u010dio e\u017eere \u0161alia Tel\u0161i\u0173 sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 koncentracija d\u0117l pl\u0117tojamos odos perdirbimo pramon\u0117s taip pat gerokai padid\u0117jusios. O cinko randama tuose telkiniuose ir up\u0117se, kur buvo \u012fsik\u016brusios galvanini\u0173 element\u0173 gamyklos. Pasak mokslinink\u0117s, sunkieji metalai nus\u0117d\u0119 e\u017eeruose ar up\u0117se n\u0117ra tokie pavojingi kaip j\u0173 junginiai su organin\u0117mis med\u017eiagomis. <\/p>\n

Metaloorganiniai junginiai yra \u017eymiai toksi\u0161kesni ir patek\u0119 \u012f \u017emogaus organizm\u0105 gali sukelti rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. <\/p>\n

Dr. Nijolei Kazlauskienei pritaria ir jos kolega dr. Gintaras Svecevi\u010dius. Pasak jo, i\u0161sivys\u010diusios pasaulio \u0161alys \u0161iuo metu skiria daug d\u0117mesio toki\u0173 jungini\u0173, kaip polichlorinti bifenilai nustatymui. \u201eO Lietuvoje galima sakyti – toki\u0173 jungini\u0173 n\u0117ra, nes neturime jiems nustatyti reikiamos aparat\u016bros”, – ironi\u0161kai \u0161ypteli mokslininkas. <\/p>\n

Pasak mokslinink\u0173, vienu ne\u0161variausi\u0173 e\u017eer\u0173 Lietuvoje galima laikyti Dr\u016bk\u0161\u010di\u0173 e\u017eer\u0105, kuris nuo 1983 met\u0173 au\u0161ino vien\u0105, o nuo 1987 met\u0173 du Ignalinos atomin\u0117s elektrin\u0117s reaktorius. <\/p>\n

\u201eDabar kai elektrin\u0117 sustabdyta, stebime, kad toksini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracija ties au\u0161inimo kanalais \u017eymiai suma\u017e\u0117jo”, – sako mokslinink\u0117. Ta\u010diau, pasak jos, sunkieji metalai niekur nedingsta, jie nesuyra. Jie \u012f \u017emogaus organizm\u0105 patenka per mitybos grandin\u0119. Bais\u016bs dalykai pradeda darytis tada, kada u\u017eter\u0161tas dumblas sujudinamas. Tada nuodingos med\u017eiagos v\u0117l pasklinda po vis\u0105 telkin\u012f ir tik po kurio laiko nus\u0117da, bet per t\u0105 laik\u0105 toksin\u0117s med\u017eiagos sp\u0117ja jungtis ir keliauti toliau”. Apie radioaktyvi\u0105 tar\u0161\u0105 mokslinink\u0117 nekalb\u0117jo, nes, anot jos, tai jau atskira tema, kuri\u0105 kompetentingai gali pakomentuoti kolegos radioekologai. <\/p>\n

Kita vieta, kuri\u0105 mokslinink\u0117 pavadino \u201etiksin\u010dia bomba”, tyvuliuoja \u0161alia \u0160iauli\u0173. Tai \u0160ved\u0117s tenkinys kitaip vadinamas Gink\u016bn\u0173, arba Malav\u0117n\u0173 tvenkiniu. \u201eMan baisu pagalvoti, kai atva\u017eiavusi imti m\u0117gini\u0173 pamatau, kad \u0161iame e\u017eere pl\u016bduriuoja \u017evej\u0173 valtel\u0117s, vasar\u0105 maudosi vaikai, \u0161alia ganosi karvut\u0117s ir girdomos \u0161iuo vandeniu”, – pasakoja ponia Nijol\u0117. \u0160iame tvenkinyje, pasak mokslinink\u0117s, kai kuri\u0173 sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 koncentracija vir\u0161yja normas nuo keli\u0173 iki keliasde\u0161imt kart\u0173. – \u201eJ\u016bs tik \u012fsivaizduokite, \u0161alia tvenkinio yra Kairi\u0173 s\u0105vartynas, kuriame palaidotos \u012fvairios chemin\u0117s med\u017eiagos, o jos su krituliais patenka \u012f \u0161alia esant\u012f tvenkin\u012f ir nei\u0161vengiamai \u012f gruntinius vandenis. Pa\u0117mus m\u0117ginius paai\u0161k\u0117jo, kad s\u0105vartyno filtrate yra visa Mendelejevo chemini\u0173 element\u0173 lentel\u0117. Kilometro spinduliu aplink s\u0105vartyn\u0105 neteko matyti nei vieno pauk\u0161\u010dio”. \u0160iame tvekinyje pagautos \u017euvies mokslinink\u0117 nerekomenduoja valgyti. <\/p>\n

\u017duvies gaudyti mokslininkai nepataria ties Klaip\u0117dos uostu ir Nev\u0117\u017eio up\u0117je ties Panev\u0117\u017eiu. <\/p>\n

Lietuvoje vis dar nekontroliuojamas nuotek\u0173 toksi\u0161kumas <\/p>\n

Pagal Europos S\u0105jungos reikalavimus pramon\u0117s ar kitokios veiklos atliekos turi b\u016bti testuojamos, o Lietuvoje toki\u0173 reikalavim\u0173 n\u0117ra, kaip ir n\u0117ra institucijos, kuri tai kontroliuot\u0173. Pramon\u0117s ir \u017eem\u0117s \u016bkio veikl\u0173 santykis su aplinkosauga Lietuvoje grind\u017eiamas tik geranori\u0161kumo ir supratingumo principu. Ta\u010diau ar visi elgiasi s\u0105\u017einingai ir neter\u0161ia gamtos? Tuo dr. N. Kazlauskien\u0117 abejoja. \u201eAnks\u010diau kooperatyvai deklaruodavo, kad mezga, o v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad u\u017esiimdavo visai kitais dalykais. Tik atgavus Nerpiklausomyb\u0119, siekdamos pasl\u0117pti savo veiklas, kai kurios bendrov\u0117s palaidojo daug \u012fvairi\u0173 toksi\u0161k\u0173 atliek\u0173,” – sako ji. – \u201e Neseniai buvo atvejis, kada mums buvo prane\u0161ta, kad viename vandens telkinyje masi\u0161kai gai\u0161ta \u017euvys. V\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad tvenkinys buvo valomas ir buvo sujudinta vieta, kurioje buvo palaidoti automobili\u0173 akumuliatoriai. Tokio \u017emogaus \u017eiaurumo gamtai nesitik\u0117jome i\u0161vysti.” <\/p>\n

Sunkieji metalai \u012f aplink\u0105 patenka ir kartu su pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 atmosferos ter\u0161alais ir kietomis atliekomis. Itin daug atliek\u0173 susikaupia galvanini\u0173 cech\u0173 \u0161lame, kuris paprastai i\u0161ve\u017eamas \u012f s\u0105vartynus. Tok\u012f \u0161lam\u0105 reikia i\u0161d\u017eiovinti ir, jei galima, sudeginti. Jeigu to padaryti negalima, j\u012f reikia saugoti specialiai \u012frengtose talpose. Kitaip sunkieji metalai lengvai praeina molio ir kitus sluoksnius ir gali patekti \u012f gruntinius ir po\u017eeminius vandenis. <\/p>\n

Pasak dr. N.Kazlauskien\u0117s, Lietuva prival\u0117s \u012fkurti ekotoksikologijos centr\u0105, nes kol kas Lietuva neu\u017etikrina nuotek\u0173 saugumo, net negali \u012fvertinti, kiek jos toksi\u0161kos ir kokios b\u016bkl\u0117s patenka \u012f upes ar e\u017eerus. Europos S\u0105jungos nar\u0117ms tai gresia didel\u0117mis baudomis. ES dokumentuose pabr\u0117\u017eiama, kad sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 poveikis \u017emogaus organizmui priklauso ne tik nuo j\u0173 koncentracijos aplinkoje, bet ir nuo tarpusavio santykio, migracin\u0117s formos ir kiek j\u0173 lengvai \u012fsisavinama. Dabar laikomasi nuomon\u0117s, kad sunkieji metalai yra patvar\u016bs ter\u0161alai. Jeigu daugelis organini\u0173 ter\u0161al\u0173, fotooksid\u0173??? gamtoje suyra, tai min\u0117t\u0173 metal\u0173 nat\u016brali gamtin\u0117 aplinka suskaldyti ir sunaikinti negali. Jie gali b\u016bti arba tik praskied\u017eiami, arba \u012fjungiami \u012f laikinus kompleksus. Suirus tokiems kompleksams, sunkieji metalai v\u0117l pasklinda aplinkoje ir tampa pavojingi gyviems organizmams. Tod\u0117l svarbu, kad sunkieji metalai \u012f aplink\u0105 i\u0161 viso nepatekt\u0173. Prie\u0161ingu atveju jie pasklis ir vienokiu ar kitokiu keliu pateks \u012f \u017emogaus organizm\u0105. <\/p>\n

Opus pangasij\u0173 klausimas <\/p>\n

Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus patar\u0117 nesirinkti pangasij\u0173, nes \u0161ios \u017euvys Kinijoje ir Indijoje yra auginamos kaip \u017ealiava, berods, lemp\u0173 skys\u010diui. Jos auginamos labai u\u017eter\u0161tuose Pietry\u010di\u0173 Azijos up\u0117se, ta\u010diau pra\u0117jus per kelis tarpininkus, \u017euvys tampa prieinamos eiliniams pirk\u0117jams. Lietuvoje pangasij\u0173 galima nusipirkti prekybos centruose kaip pilnavert\u0119 \u017euv\u012f. Parengus \u0161ia tema radijo laid\u0105 \u201eGrynas gyvenimas” (Laisvoji banga), \u017einiasklaidos priemon\u0117ms buvo i\u0161platintas Valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos prane\u0161imas: <\/p>\n

\u201e\u0160i\u0173 \u017euv\u0173 vartojimas \u017emoni\u0173 maistui Europos S\u0105jungoje neu\u017edraustas. \u0160iuo metu 300 Vietnamo \u017euv\u0173 auginimo ir perdirbimo \u012fmoni\u0173 yra suteiktas veterinarinis patvirtinimas ir teis\u0117 \u012fve\u017eti \u017euvis bei j\u0173 produktus \u012f Europos S\u0105jungos rink\u0105. Toki\u0173 \u012fmoni\u0173 patvirtinim\u0105 atlieka ES maisto saug\u0105 kontroliuojan\u010dios institucijos, kurios \u0161i\u0105 teis\u0119 suteikia tik atlikusios patikrinimus vietose ir \u012fvertin\u0119 rizik\u0105. <\/p>\n

Pagal reikalavimus, nustatytus i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fve\u017eamiems produktams, i\u0161 Vietnamo per Lietuvos pasienio veterinarijos postus importuojam\u0173 \u017euvininkyst\u0117s produkt\u0173 kontrol\u0119 vykdo Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba. <\/p>\n

Importo metu Lietuvos pasienio veterinarijos postuose VMVT atlieka \u017euv\u0173 siunt\u0173 dokument\u0173, fizin\u0117s atitikties, tikrinim\u0105, kurio metu imami m\u0117giniai laboratoriniams tyrimams. Atrinkti m\u0117giniai pristatomi \u012f akredituotas laboratorijas (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo laboratorijos departament\u0105 ar Klaip\u0117dos apskrities valstybin\u0117s maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorij\u0105). Atsi\u017evelgiant \u012f \u017euv\u0173 r\u016b\u0161\u012f ir apdorojimo b\u016bdus, atliekami ir mikrobiologiniai tyrimai d\u0117l patogenini\u0173 mikroorganizm\u0173, parazitologiniai tyrimai, cheminiai tyrimai d\u0117l sunki\u0173j\u0173 metal\u0173, histamino, laki\u0173j\u0173 azoto bazi\u0173, benzo(a)pireno. Kadangi \u0161ios \u017euvys specialiai auginamos, jos tiriamos ir d\u0117l farmakologini\u0173 preparat\u0173 ar kit\u0173 neleistin\u0173 med\u017eiag\u0173 liekan\u0173, neleistinos med\u017eiagos – malachito \u017ealiojo,” – ra\u0161o Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba sako prane\u0161ime spaudai, nepamir\u0161usi \u012fvardinti sav\u0119s kompetentinga \u012fmone. <\/p>\n

Ir nors tai jau kita tema, ta\u010diau leiskite \u0161iek tiek nukrypti – kur\u012f laik\u0105 Lietuvos \u017einiasklaidoje netyla diskusijos apie atskir\u0173 maisto produkt\u0173 ir buitini\u0173 preki\u0173 tinkamum\u0105 vartoti. VMVT apie surastus netinkamus produktus informuoja visuomen\u0119, kai tie produktai jau b\u016bna pasiek\u0119 prekybos centrus. Net nekalba apie efektyvesnius b\u016bdus informuoti vartotojus apie netinkamus produktus, tik kartoja \u201ejeigu gavo m\u016bs\u0173 leidimus, vadinasi, tinkami”. Ta\u010diau juk visi puikiai suvokia, kad vieni produktai nuo kit\u0173 gerokai skiriasi savo kokybe, net ir tur\u0117dami leidimus. <\/p>\n

Galima dr\u0105siai sakyti, kad \u0161i institucija i\u0161gyvena reputacijos kriz\u0119. Aplinkos apsaugos specialistai jau seniai nesid\u017eiaugia \u0161ios institucijos bestuburi\u0161kumu ir kaltina tarnyb\u0105 \u201edid\u017eiojo brolio” – ES baime. Nema\u017eai kit\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 yra dr\u0105sesn\u0117s ir ry\u017etingai priima sprendimus atskirais klausimais, ta\u010diau m\u016bs\u0173 \u0161alies viena svarbiausi\u0173 tarnyb\u0173, kontroliuojanti maisto kokyb\u0119, da\u017enai net nepolemizuoja su ES nutarimais. <\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie pangasij\u0173 temos, norisi atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 niuans\u0105 – \u012f Lietuv\u0105 per \u0161i\u0173 met\u0173 sausio – spalio m\u0117n. i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 buvo importuota 881 (19 859,3 t) \u012fvairi\u0173 \u017euv\u0173 siunta, i\u0161 kuri\u0173 164 (4 071,8 t) buvo pangasijos i\u0161 Vietnamo. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f paimti 246 importuot\u0173 i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fvairi\u0173 \u017euv\u0173 siunt\u0173 m\u0117giniai, i\u0161 kuri\u0173 \u0161e\u0161iose nustatyti parazitai. – Ar matote kok\u012f procent\u0105 sudaro tiriam\u0173 \u017euv\u0173 m\u0117giniai i\u0161 atve\u017et\u0173 \u017euv\u0173 kiekio? <\/p>\n

Dar i\u0161 to paties VMVT prane\u0161imo \u017einiasklaidai: RASFF sistemos duomenimis d\u0117l importuojamos \u012f ES rink\u0105 pangasijos buvo gauti keturi prane\u0161imai: i\u0161 Lenkijos ir Italijos – d\u0117l saugos reikalavim\u0173 neatitikimo, i\u0161 \u010cekijos – d\u0117l antibiotiko Neomicino ir i\u0161 Lenkijos – d\u0117l neleistinos med\u017eiagos – \u017ealiojo malachito buvimo. Ir jeigu specialiai auginamose \u017euvyse atsiranda neleistin\u0173 med\u017eiag\u0173, tai gal tuomet visai nereikia j\u0173 rinktis? <\/p>\n

Gamtos saugotojai: \u017euviai sunku pasisl\u0117pti <\/p>\n

\u201e\u017duvies gaudymas yra vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 gamtai,” – \u012fsitikin\u0119s Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. Jis sako, kad technologij\u0173 tobul\u0117jimas l\u0117m\u0117 masi\u0161k\u0105 \u017evejybos pl\u0117tr\u0105 per pastaruosius 50 met\u0173. \u017duvininkyst\u0117s sektoriuje \u012fvyko nema\u017eai moderni\u0173 technologij\u0173 padiktuot\u0173 pakitim\u0173, kurie daro \u012ftak\u0105 \u017euv\u0173 i\u0161tekliams. Kiekvien\u0105 dien\u0105 did\u017eiulis pramonin\u0117s \u017evejybos laivynas pastato t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 stipri\u0173, \u017euvims nematom\u0173 tinkl\u0173, gaudo \u017euv\u012f dideliais tralais, galin\u010diais sutalpinti 12 keleivini\u0173 l\u0117ktuv\u0173, taip pat i\u0161meta t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 \u016bd\u0173 (ilga virv\u0117 ar valas) su de\u0161imtimis t\u016bkstan\u010di\u0173 kabliuk\u0173, atsitiktinai \u0161iais \u017evejybos \u012frankiais yra pagaunami pauk\u0161\u010diai bei jauni ruoniai. Yra apskai\u010diuota, kad \u016bdomis yra pagaunama 3-10 % Baltijos j\u016broje \u017eiemojan\u010di\u0173 nardan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Tyrim\u0173 duomenimis, u\u017etenka 10-15 met\u0173 nuo dideli\u0173 laiv\u0173 \u017evejybos prad\u017eios atsiradimo tam tikrame regione, kad \u017euv\u0173 i\u0161tekliai jame suma\u017e\u0117t\u0173 iki 80 proc. <\/p>\n

Nema\u017ea dalis \u017evejybos b\u016bd\u0173 kenkia trapioms povandenin\u0117ms buvein\u0117ms ypa\u010d koraliniams rifams ir j\u016brini\u0173 dumbli\u0173 s\u0105\u017ealynams. \u201ePrie Norvegijos krant\u0173 yra nema\u017eai koralini\u0173 rif\u0173, kuriems labai kenkia did\u017eiuliai tralai, tinklai tempiami j\u016bros dugnu. Kai kurie i\u0161 j\u0173 b\u016bna tokie galingi, kad sugeba pastumti keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 ton\u0173 svorio akmenis\/riedulius. Tad \u017euvims ir koralams i\u0161gyventi \u0161ansai menki. O koralai yra itin svarb\u016bs ekosistemos funkcionavimui, nes da\u017enai \u017euvys juos pasirenka kaip ner\u0161tavietes, ten laikosi mailius taip apsisaugodamas nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173,” – sako Robertas Staponkus. <\/p>\n

\u0160iuolaikiniai \u017evejai piet\u0173 j\u016brose gaudo pasitelk\u0119 cianid\u0105, kad restoranams ir akvarium\u0173 tur\u0117tojams gal\u0117t\u0173 tiekti gyvas \u017euvis, nes atsigauna, paveikus cianidu. Tokia \u017evejyba taip pat niokoja ir koralinius rifus. Kad b\u016bt\u0173 pagautos penkios \u017euvys, cianidas sunaikina kvadratin\u012f metr\u0105 koralini\u0173 rif\u0173. Dar vienas \u201e\u017evejybos” b\u016bdas vadinamas vaiduokliniu. Tai jau min\u0117ti labai l\u0117tai yrantys plastikiniai tinklai. Tyrimais apskai\u010diuota, kad ketvirtis \u0161iuk\u0161li\u0173, gulin\u010di\u0173 \u0160iaur\u0117s j\u016bros dugne yra seni \u017evejybos tinklai. <\/p>\n

Prie Kinijos krant\u0173 neretai \u017evejojama naudojant dinamit\u0105. Kadangi brakonieriai nederina savo \u201e\u017evejybos” laiko su nusprendusiais panardyti, tod\u0117l neretai nardymas vietose, kur brakonieriaujama yra labai pavojingas. Prie\u0161 penkis metus taip buvo susprogdinti Kroatijos nardytojai. <\/p>\n

\u017duvys i\u0161 ekologini\u0173 \u016bki\u0173 <\/p>\n

Draugi\u0161kiausi aplinkai yra u\u017edaro tipo ekologiniai \u017euv\u0173 \u016bkiai. Toki\u0173 \u016bki\u0173 vanduo nei\u0161eina \u012f aplinkinius vandenis arba yra filtruojamas. \u201eI\u0161 karpi\u0173 ir kit\u0173 \u017euv\u0173 tvenkini\u0173 i\u0161eina daug biogen\u0173. Vanduo gaunamas i\u0161 upi\u0173, prateka pro tuos tvenkinius ir surenka ten veisiam\u0173 \u017euv\u0173 biogenus, vaizd\u017eiai sakant, \u017euv\u0173 kanalizacija suteka atgal \u012f up\u0119. Karpis ryja dumbl\u0105, jis labai greitai ter\u0161ia visk\u0105 aplink save. Karpis yra pagrindinis kaltininkas u\u017e\u017eelian\u010di\u0173 tvenkini\u0173. Tad atviro tipo \u017euv\u0173 auginimo sistemos n\u0117ra labai draugi\u0161kos aplinkai,” – sako gamtosaugos specialistas R. Staponkus. <\/p>\n

Jau galvojama, kaip \u017euv\u0173 fermose galima b\u016bt\u0173 i\u0161naudoti moliusk\u0173 geb\u0117jim\u0105 valyti vanden\u012f nuo \u017euv\u0173 biogen\u0173, ta\u010diau i\u0161kyla problem\u0173, nes moliuskai gyvena tik s\u016briame vandenyje. Pavyzd\u017eiui, d\u0117l midij\u0173 savyb\u0117s visk\u0105 perko\u0161ti per save, j\u0173 negalima rinkti dumbli\u0173 \u017eyd\u0117jimo periodu, nes tuomet dunbliuose b\u016bna daug toksin\u0173. Per kelias savaites jos visi\u0161kai nuo t\u0173 toksin\u0173 apsivalo. Baltijos j\u016broje dumbli\u0173 \u017eyd\u0117jimas b\u016bna vasaros metu. <\/p>\n

Staponkus priduria, kad u\u017edaro tipo ekologiniai \u016bkiai taip pat reikalauja dideli\u0173 investicij\u0173, nes reikia juos valyti, prie\u0161ingai tvenkinys u\u017edumbl\u0117s. U\u017edarose sistemose auginami \u0161amai, er\u0161k\u0117tai, pla\u010diakak\u010diai karpiai. Nors manoma, kad \u017euvis turi labai ma\u017e\u0105 skausmo slenkst\u012f, ta\u010diau matyti, kad \u017euvys nesijau\u010dia gerai \u017euv\u0173 fermose. Jos nukramto viena kitai pelekus. \u201e\u017duvis turi plaukti, pavyzd\u017eiui, la\u0161i\u0161a nat\u016braliai gamtoje \u012fveikia daugyb\u0119 kilometr\u0173. Kaip ji jau\u010diasi b\u016bdama u\u017edaroje sistemoje?” – retori\u0161kai klausia gamtosaugininkas. <\/p>\n

Lietuvoje yra daug toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai ekologi\u0161kas sertifikatas negarantuoja itin teisingo elgesio su gamta. \u201eTokio dalyko kaip visi\u0161kos ekologijos akvakult\u016brose negali b\u016bti. Geriausia, kai \u017euvis yra \u017evejoja nat\u016braliai su me\u0161kere, ta\u010diau ne per da\u017enai,” – \u0161ypteli Lietuvos gamtos fondo specialistas. <\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 skirtingai atsakys trij\u0173 skirting\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai. Gydytojai sako, kad \u017euv\u012f reikia valgyti. Mokslininkai suabejos aplinkos saugumu ir pateiks model\u012f, kaip ne\u012frantys toksinai keliauja per mitybos grandis. Gamtosaugininkai sakys, kad \u017evejyba kelia daug r\u016bpes\u010di\u0173. Nuo\u0161aly, o gal vidury \u0161io didelio rato stovi \u017emogus – pirk\u0117jas, kuris penktadien\u012f vis dar m\u0117gsta valgyti \u017euv\u012f. Suvokdami \u0161i\u0105 atsakomyb\u0119, tenkan\u010di\u0105 eiliniams valgytojui, keliame klausim\u0105 – koki\u0105 \u017euv\u012f galime rinktis ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 gamtai daro \u017emogaus noras valgyti \u017euv\u012f? <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4685","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4685","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4685"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4685\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4685"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4685"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4685"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4685"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4685"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}