Socialiniai tinklai d\u0117l mil\u017eini\u0161ko j\u0173 populiarumo tarp paaugli\u0173 tapo aktualia ir da\u017enai nagrin\u0117jama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 charakterio savybi\u0173, gali b\u016bti didesn\u0117je priklausomyb\u0117s nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 i\u0161sivystymo rizikos grup\u0117je. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo poky\u010diais, psichikos sveikatos sutrikimais. D\u0117l pastar\u0173j\u0173 n\u0117ra sutariama, ar tai yra toki\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 kaip Facebook <\/i>besaikio naudojimo prie\u017eastis ar padarinys. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisid\u0117t\u0173 prie jaun\u0173 asmen\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s gerinimo, reikalingas atidus t\u0117v\u0173 ir gydytoj\u0173 d\u0117mesys, \u0161vietimas.<\/p>\n<\/p>\n
\u012e\u017eanga<\/b><\/p>\n
Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90\u00a0proc. 16\u201329 met\u0173 asmen\u0173 [1]. Ne paslaptis, kad daugelis vaik\u0173 internet\u0105 naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apib\u016bdinami kaip tinklapiai ar kompiuterin\u0117s programos, kurios leid\u017eia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. Vienas \u017einomiausi\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 yra Facebook. <\/i>2015 metais socialiniame tinkle Facebook <\/i>buvo u\u017esiregistrav\u0119 130\u00a0t\u016bkst. 13\u201317 met\u0173 vaik\u0173 i\u0161 Lietuvos\u00a0[2]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, min\u0117to am\u017eiaus \u017emoni\u0173 tuo metu m\u016bs\u0173 valstyb\u0117je gyveno 156,6\u00a0t\u016bkst. [3]. K\u0105 kasdien tiek paaugli\u0173 veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ie\u0161ko ir k\u0105 randa? Ar galima priklausomyb\u0117 nuo socialini\u0173 tinkl\u0173? Tarptautin\u0117je lig\u0173 klasifikacijoje (Tarptautin\u0117s statistin\u0117s lig\u0173 ir sveikatos sutrikim\u0173 klasifikacijos de\u0161imtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Australijos modifikacija<\/i>\u00a0\u2013 TLK-AM-10) n\u0117ra atskiro \u0161\u012f \u012fprot\u012f \u017eymin\u010dio kodo. Nors buvo svarstoma, ta\u010diau Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikim\u0173 vadove (angl.\u00a0Diagnostic\u00a0and Statistical Manual of Mental Disorders)<\/i> interneto ar min\u0117t\u0173 tinkl\u0173 naudojimo sutrikimai nebuvo \u012ftraukti. \u0160iuo metu vienintelis ten pamin\u0117tas elgesio sutrikimas\u00a0\u2013 patologinis lo\u0161imas.<\/p>\n
Priklausomyb\u0117s nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 paplitimo tiksliai nurodyti negalima. Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skai\u010dius, pavyzd\u017eiui, nuo 4,8\u00a0proc. iki 47\u00a0proc. koled\u017e\u0173 student\u0173 [4]. Tyr\u0117jai ai\u0161kinasi \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, susijusi\u0173 su internetu ir socialiniais tinklais, \u012ftak\u0105 tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir j\u0105 randa. Gerokai ma\u017eiau galima rasti straipsni\u0173, kuriuose paai\u0161kinta, kod\u0117l \u0161ie tinklai taip paplit\u0119, ko vaikai juose ie\u0161ko ir ko neranda realiame pasaulyje.<\/p>\n
Apklausus 16\u201364 met\u0173 interneto vartotoj\u0173, paai\u0161k\u0117jo 10 da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l lankomasi socialiniuose tinkluose [5]:<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kaip i\u0161sivysto priklausomyb\u0117?<\/b><\/p>\n
Priklausomyb\u0117 nuo interneto gali b\u016bti vertinama pagal liguisto lo\u0161imo model\u012f kaip impuls\u0173 kontrol\u0117s sutrikimas, kuriame n\u0117ra intoksikacijos [6].<\/p>\n
Priklausomyb\u0119 nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 atspindi pasirei\u0161k\u0119 biopsichosocialinio priklausomyb\u0117s modelio elementai [7]: nuotaikos kaita (nesaikingas socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas skatina specifinius nuotaikos poky\u010dius), nuolatinis u\u017eimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleid\u017eiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmenin\u0117s problemos tiesiogiai yra susijusios su socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimu) ir atkrytis (gr\u012f\u017eimas prie perd\u0117to socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimo po \u0161io veiksmo nutraukimo).<\/p>\n
Bandoma nustatyti, kokiems \u017emon\u0117ms gali gr\u0117sti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. \u012evardijamos tiek am\u017eiaus grup\u0117s, tiek asmenyb\u0117s bruo\u017eai, kurie gali lemti padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 tapti priklausomiems\u00a0[8]: paaugliai, studentai, vieni\u0161i \u017emon\u0117s, intravertai. Narcisizmas ir priklausomyb\u0117 nuo socialinio tinklo Facebook<\/i> yra susij\u0119, toki\u0173 b\u016bdo bruo\u017e\u0173 turintiems \u017emon\u0117ms priklausomyb\u0117s rizika yra gerokai didesn\u0117\u00a0[9].<\/p>\n
Socialinio tinklo Facebook <\/i>tikrinimas buvo susij\u0119 su asmens strategijomis, paremtomis emocijomis ir vengimo stresin\u0117mis situacijomis. \u017demas savikontrol\u0117s lygis ir nes\u0117km\u0117s buvo socialinio tinklo Facebook<\/i> aktyvaus naudojimo rizikos veiksnys. Nepakankama savikontrol\u0117 ir susitelkimas \u012f neigiamas emocijas buvo tie bruo\u017eai, kurie socialinio tinklo Facebook <\/i>vartotojams gal\u0117jo paskatinti i\u0161sivystyti priklausomyb\u0119\u00a0[10].<\/p>\n
Pasteb\u0117ta, kad priklausomyb\u0117 formuojasi priklausomai nuo to, kokiems tikslams naudojami bendravimo tinklai. Paaugliai, kurie \u012fpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkint\u0173 pramog\u0173, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, da\u017eniausiai buvo tie, kurie tur\u0117jo sunkum\u0173 riboti interneto naudojimo laik\u0105. Pana\u0161iai kaip ir tie, kurie socialinius tinklus naudoja padaryti \u012fsp\u016bd\u012f kitiems, \u012fgauti auk\u0161tesn\u012f status\u0105, i\u0161bandyti naujus identitetus, i\u0161vengti atsakomybi\u0173 ir pamir\u0161ti problemas, buvo tie, kurie laik\u0117 save labiau nuskriaustais akademi\u0161kai ir socialiai. Tokie bruo\u017eai ir \u012fpro\u010diai gal\u0117t\u0173 b\u016bti kaip \u012fsp\u0117jamieji \u017eenklai t\u0117vams ir mokytojams, kad paauglys v\u0117liau gali tapti priklausomas nuo interneto. \u0160io tyrimo rezultatai rodo, kad per da\u017enas interneto naudojimas gali b\u016bti susij\u0119s su daugeliu aktyvi\u0173, iniciatyvi\u0173 ir tiksling\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimu socialiniams ir psichologiniams poreikiams patenkinti\u00a0[11].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ly\u010di\u0173 skirtumai<\/b><\/p>\n
Didesn\u0117 dalis mergai\u010di\u0173 naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau \u017eaid\u0117 interaktyviuosius \u017eaidimus ir lank\u0117si suaugusi\u0173j\u0173 tinklapiuose [12]. Nustatytos ir \u0161i\u0173 veiksm\u0173 priklausomyb\u0117s: mergait\u0117s gerokai da\u017eniau negal\u0117jo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai\u00a0\u2013 vaizdo \u017eaidimams [13].<\/p>\n
Mergait\u0117s d\u0117l veiklos socialiniuose tinkluose labiau jaut\u0117si prisl\u0117gtos, o berniukams tai da\u017eniau buvo nerimo dirgiklis\u00a0[14].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Socialini\u0173 tinkl\u0173 nauda<\/b><\/p>\n
Paaugliai ir jauni suaugusieji i\u0161 interneto gali gauti naudos. Pavyzd\u017eiui, gali b\u016bti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimyb\u0119 bendrauti su draugais ir pl\u0117sti pa\u017e\u012fstam\u0173 rat\u0105, pagerinti bendravimo \u012fg\u016bd\u017eius, puosel\u0117ti k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas \u012frankis mokantis apie sveikat\u0105 ir jos prie\u017ei\u016br\u0105. Tyrimai parod\u0117, kad paaugliai, naudojantys mobili\u0105sias technologijas sveikatai pagerinti, re\u010diau praleid\u017eia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizm\u0105 [15]. Internetas naudingas palaikant ry\u0161\u012f su tais, kurie jau serga \u016bmin\u0117mis ar l\u0117tin\u0117mis ligomis, o tai gali pad\u0117ti gauti anonimin\u012f palaikym\u0105 ir susidoroti su i\u0161kilusiomis problemomis. Populiariausios sveikatos sutrikim\u0173 temos internete tarp asmen\u0173 iki 17 met\u0173 buvo aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimas ir su depresija susij\u0119 vaistai [16].<\/p>\n
D\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudoti terapijai ir sveikimui. Si\u016bloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save \u017ealojan\u010diais ar turin\u010diais psichin\u0117s sveikatos sutrikim\u0173 jaunais \u017emon\u0117mis, tur\u0117t\u0173 da\u017eniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojim\u0105 [17].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Socialini\u0173 tinkl\u0173 \u017eala<\/b><\/p>\n
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pasteb\u0117ti psichologiniai, funkciniai ir strukt\u016briniai sutrikimai: da\u017eniau pasirei\u0161k\u0117 ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir d\u0117mesio problemos. Jie da\u017eniau tur\u0117jo d\u0117mesio ir aktyvumo sutrikim\u0173 simptom\u0173 [18]. Paauglyst\u0117je priklausomyb\u0117 nuo interneto yra susijusi su depresija, save \u017ealojan\u010diu elgesiu, miego sutrikimu, padid\u0117jusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu [19]. Tyrimai parod\u0117, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas likus 1\u00a0val. iki miego sutrumpina miego trukm\u0119, suprastina jo kokyb\u0119, o buvimas su \u0161eima\u00a0\u2013 atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 miego trukmei \u012ftakos nedaro\u00a0[20].<\/p>\n
Tyr\u0117jai aptiko mikrostrukt\u016brinius poky\u010dius paaugli\u0173, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, \u012fskaitant pilkosios med\u017eiagos t\u016brio ma\u017e\u0117jim\u0105 ir neurotransmiteri\u0173 pakitimus [21].<\/p>\n
Internetin\u0117s paty\u010dios (angl.\u00a0Cyberbullying<\/i>)\u00a0\u2013 tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant k\u0105 nors \u012fskaudinti ir \u012ftraukti nelyg\u0173 gali\u0173 pasiskirstym\u0105 per elektronin\u0119 medij\u0105 [22]. Tyrimuose nurodoma, kad net 20\u201340\u00a0proc. paaugli\u0173 gali b\u016bti internetini\u0173 paty\u010di\u0173 aukos [23].<\/p>\n
Daug d\u0117mesio skiriama socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimui ir sav\u0119s vertinimo santykiui. Ta\u010diau rezultatai dvejopi: vienur nustatoma, kad Facebook<\/i> vartotojai gerokai labiau save vertino nei \u0161iuo socialini\u0173 tink\u0173 nesinaudojantys \u017emon\u0117s [24]; kitur nurodoma, kad nei laikas, praleistas Facebook<\/i>, nei Facebook<\/i> tikrinimas nebuvo susij\u0119s su sav\u0119s vertinimu, neigiamo socialinio vertinimo baime ar socialinio palyginimo. Ta\u010diau nei laikas, praleistas \u0161iame socialiniame tinkle, nei priklausomyb\u0117s nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 simptomai nebuvo susij\u0119 su teigiamais socialiniais santykiais [25]. Apibendrinant ne\u012fmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susij\u0119s su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia nauj\u0105 rinkin\u012f psichini\u0173 sutrikim\u0173\u00a0[18]. Tod\u0117l tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali b\u016bti pagalba paaugliui ar vienintelis b\u016bdas u\u017esimir\u0161ti, o absoliut\u016bs j\u0173 draudimai tik pablogint\u0173 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n
B\u016bt\u0173 sunku paneigti, kad d\u0117l nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 did\u0117jo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas d\u0117l savi\u017eudybi\u0173, susijusi\u0173 su internetin\u0117mis paty\u010diomis ir automobili\u0173 \u012fvykiais d\u0117l \u017einu\u010di\u0173 ra\u0161ymo vairuojant [26].<\/p>\n
Esama nuomoni\u0173, kad probleminis interneto naudojimas t\u0117ra \u0161iuolaikin\u0117 popkult\u016bros dalis, kuri labai aptarin\u0117jama, bet nieko ai\u0161kaus taip ir nenustatoma [27]. Ankstesn\u0117ms kartoms nerim\u0105 keldavo besaikis televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII am\u017eiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pom\u0117gis \u017eaisti vaizdo \u017eaidimus\u00a0[28].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Komorbidi\u0161kumas<\/b><\/p>\n
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialini\u0173 tinkl\u0173, da\u017eniau pasirei\u0161k\u0117 kitos elgesio priklausomyb\u0117s (nuo maisto, apsipirkin\u0117jimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija) [29].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Prevencija<\/b><\/p>\n
Rekomendacijos, kaip pad\u0117ti vaikams ma\u017eiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:<\/p>\n
<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
Socialiniais tinklais naudojasi beveik tiek pat paaugli\u0173 kiek ir internetu. Tok\u012f paplitim\u0105 b\u016bt\u0173 sunku suvaldyti. Ta\u010diau galime skatinti teigiam\u0105 socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojim\u0105\u00a0\u2013 jauni asmenys tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 su\u017einoti apie savo sveikat\u0105, gal\u0117t\u0173 gauti pagalb\u0105 ir param\u0105 internetu. Socialinis tinklas Facebook <\/i>ir kiti pana\u0161\u016bs tinklai netur\u0117t\u0173 tapti pab\u0117gimo vieta, kurioje slepiamasi nuo reali\u0173 problem\u0173. Negalima teigti, kad socialiniai tinklai sukelia psichologini\u0173 problem\u0173, nes neai\u0161ku, ar jos nepasirei\u0161k\u0117 anks\u010diau.<\/p>\n
Ugn\u0117 Paulauskait\u0117<\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n<\/p>\n
Literat\u016bra<\/b><\/p>\n
1. Lietuvos statistikos departamentas. Pasaulin\u0119 informacin\u0117s visuomen\u0117s dien\u0105 minint. Bendroji statistika. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/osp.stat.gov.lt\/informaciniai-pranesimai?eventId=65701<\/a>. Socialiniai tinklai d\u0117l mil\u017eini\u0161ko j\u0173 populiarumo tarp paaugli\u0173 tapo aktualia ir da\u017enai nagrin\u0117jama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 charakterio savybi\u0173, gali b\u016bti didesn\u0117je priklausomyb\u0117s nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 i\u0161sivystymo rizikos grup\u0117je. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo poky\u010diais, psichikos sveikatos sutrikimais.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":48,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27329],"tags":[26258,27054,26451,18890,27052,26472,27055,27049,109,26812,411,23837,18931,26615,14635,27053,108,27048,27045,26216,26219,15363,15954,27046,20,26815,27044,26425,27056,25591,27047,27050,487,24559,138,27051],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-47","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiko-psichologija","tag-tukst","tag-adesman","tag-adolesc","tag-adolescents","tag-bailin","tag-behav","tag-being","tag-concerns","tag-depresija","tag-disorder","tag-health","tag-internet","tag-issues","tag-longitudinal","tag-media","tag-milanaik","tag-nerimas","tag-networking","tag-ospstatgovlt","tag-pediatr","tag-pediatrics","tag-prieiga","tag-priklausomybe","tag-problematic","tag-psichikos","tag-psychiatr","tag-randa","tag-school","tag-school-students","tag-social","tag-students","tag-suicide","tag-svietimas","tag-tinkle","tag-vaistai","tag-youth"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=47"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=47"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
2. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/www.statista.com\/statistics\/487319\/number-of-facebook-users-in-lithuania-by-age-group\/.
<\/span>3. Lietuvos statistikos departamentas. Metin\u0117s spaudos konferencijos 2017 m. pagrindiniai \u0161alies ekonominiai ir socialiniai rodikliai<\/i> med\u017eiaga. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/osp.stat.gov.lt\/gyventojai1<\/a>.
4. B\u00e1nyai F, Zsila A., Kir\u00e1ly O, et al. Problematic Social Media Use: Results from a Large-Scale Nationally Representative Adolescent Sample. 2017.
5. Valentine O. Top 10 Reasons for Using Social Media. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/blog.globalwebindex.net\/chart-of-the-day\/social-media\/<\/a>.
6. Strasburger VC, Hogan MJ. Children, adolescents, and the media. Policy Statement. American Academy of Pediatrics. Pediatrics. 2013; 132:958\u201361.
7. Griffiths MDA. \u201cComponents\u201d Model of Addiction within a Biopsychosocial Framework. Journal of Substance Use, 2005; 10(4): 191\u2013197.
8. Bacys T. Paaugli\u0173 priklausomyb\u0117 nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 internetin\u0117je erdv\u0117je. Jaunimo problemos ir j\u0173 \u012fveika. Prieiga internetu [2018 02 01]: http:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/files\/journals\/180\/articles\/1390\/public\/9.pdf<\/a>
9. Brailovskaia J, Margraf J. Facebook Addiction Disorder (FAD) among German students-A longitudinal approach. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/29240823<\/a>
10. B\u0142achnio A, Przepiorka A. Dysfunction of Self-Regulation and Self-Control in Facebook Addiction. Psychiatr Q. 2016; 87: 493\u2013500.
11. Leung L. Predicting Internet risks: a longitudinal panel study of gratifications-sought, internet addiction symptoms, and social media use among children and adolescents. Health Psychology & Behavioural Medicine, 2014; Vol. 2, No. 1, 424\u2013439.
12. Dufour M, Brunelle N, Tremblay J, et al. Gender Difference in Internet Use and Internet Problems among Quebec High School Students. Can J Psychiatry. 2016;61(10):663-8.
13. Dany L, Moreau L, Guillet C, et al. Video Games, Internet and Social Networks: A Study among French School students. Sante Publique. 2016. 25;28(5):569-579.
14. Oberst U, Wegmann E, Stodt B, et al. Negative consequences from heavy social networking in adolescents: The mediating role of fear of missing out. J Adolesc. 2017;55:51-60.
15. American College of Obstetricians and Gynecologists. Concerns regarding social media and health issues in adolescents and young adults. Committee Opinion No. 653. Obstet Gynecol 2016;127:e62\u20135.
16. Sadah SA, Shahbazi M, Wiley M, et al. Demographic-Based Content Analysis of Web-Based Health-Related Social Media. J Med Internet Res. 2016; 13;18(6):e148.
17. Marchant A, John A, Brown M, et al. A systematic review of studies of the influence of the internet on self-harm and suicide in young people. Prieiga internetu [2018 02 01]: http:\/\/www.crd.york.ac.uk\/prospero\/display_record.asp?ID=CRD42015019518<\/a>
18. Davenport L. Youth Internet Addiction Linked to Serious Mental Health Issues. Coverage from the 29th European College of Neuropsychopharmacology (ECNP) Congress September, 2016. Prieiga internetu [2018 02 01]: https:\/\/www.medscape.com\/viewarticle\/868993<\/a>
19. Bailin A, Milanaik R, Adesman A. Health implications of new age technologies for adolescents: a review of the research. Curr Opin Pediatr 2014;26:605\u201319.
20. Harbard E, Allen NB, Trinder J, et al. What’s Keeping Teenagers Up? Prebedtime Behaviors and Actigraphy-Assessed Sleep Over School and Vacation. J Adolesc Health. 2016 Apr;58(4):426-432.
21. Yuan K, Qin W, Wang G, et al. Microstructure abnormalities in adolescents with internet addiction disorder. PLoS One 2011;6:e20708.
22. Kowalski RM, Limber SP. Electronic bullying among middle school students. J Adolesc Health 2007;41:S22\u201330.
23. Tokunaga RS. Following you home from school: a critical review and synthesis of research on cyberbullying victimization. Comput Human Behav 2010;26:277\u201387.
24. Ateeq D, Hadi A, Al A. et al. Psychological Well-being among Social Network Users of King Saud University. Imperial Journal of Interdisciplinary Research. 2016; Vol-2, Issue-3.
25. Muench F, Hayes M, Kuerbis A, et al. The independent relationship between trouble controlling Facebook use, time spent on the site and distress. J Behav Addict. 2015;4(3):163-9.
26. Bailin A, Milanaik R, Adesman A. Health implications of new age technologies for adolescents: a review of the research. Curr Opin Pediatr. 2014 Oct;26(5):605-19.
27. Tam P, Walter G. Problematic internet use in childhood and youth: evolution of a 21st century affliction. Australas Psychiatry. 2013 Dec;21(6):533-6.
28. Vogrincic A. The Novel-Reading Panic in 18thCentury in England: An Outline of an Early Moral Media Panic. Medijska istrazivanja, 2008; Vol.14 No.2 Prosinac.
29. Tang CS, Koh YY. Online social networking addiction among college students in Singapore: Comorbidity with behavioral addiction and affective disorder. Asian J Psychiatr. 2017; 25:175-178.
30. Stieger S, Burger C, Bohn M. Who commits virtual identity suicide? Differences in privacy concerns, Internet addiction, and personality between Facebook users and quitters. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2013;16(9):629-34.
31. Prievara DK, Pik\u00f3 B. Being online without a purpose – study of background variables of problematic internet use. Psychiatr Hung. 2016;31(2):146-56.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"