{"id":472,"date":"2018-10-15T16:57:01","date_gmt":"2018-10-15T16:57:01","guid":{"rendered":""},"modified":"2018-10-15T16:57:01","modified_gmt":"2018-10-15T16:57:01","slug":"genetiskai-modifikuotas-maistas-ar-jis-isgelbes-zmogu-nuo-bado-ar-tik-dar-labiau-pakenks","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/genetiskai-modifikuotas-maistas-ar-jis-isgelbes-zmogu-nuo-bado-ar-tik-dar-labiau-pakenks\/472\/","title":{"rendered":"Geneti\u0161kai modifikuotas maistas: ar jis i\u0161gelb\u0117s \u017emog\u0173 nuo bado ar tik dar labiau pakenks?"},"content":{"rendered":"<p>M\u016bs\u0173 aplinkoje vis da\u017eniau pasirodo terminas \u201egeneti\u0161kai modifikuoti organizmai\u201c arba jo trumpinys \u201eGMO\u201c. Mokslas kol kas negali dr\u0105siai atsakyti, ar geneti\u0161kai modifikuotas maistas yra saugus, nes gen\u0173 in\u017einerija maisto pramon\u0117je prad\u0117ta taikyti gana neseniai. Galb\u016bt po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173, o gal ir grei\u010diau, bus ai\u0161ku, ar GMO turintis maistas \u017emonijai ne\u0161a daugiau naudos, ar tai dar vienas \u017ealingas eksperimentas.<\/p>\n<p>Termin\u0105 \u201egenas\u201c pirm\u0105 kart\u0105 20 am\u017eiaus prad\u017eioje panaudojo dan\u0173 kilm\u0117s genetikas Vilhelmas Johansenas. Genai svarb\u016bs paveld\u0117jimui \u2013 juose u\u017ekoduota informacija, nulemianti individualias organizmo savybes, pavyzd\u017eiui, aki\u0173 spalv\u0105, plauk\u0173 banguotum\u0105 ar nosies form\u0105.<\/p>\n<p>Gen\u0173 in\u017einerijos prad\u017eia laikoma 20 am\u017eiaus antroji pus\u0117. \u012e pagalb\u0105 pasitelkiant specialius fermentus, kuri\u0173 ypatinga savyb\u0117 yra sugeb\u0117jimas sukarpyti ir sujungti DNR fragmentus, i\u0161 vieno \u012f kit\u0105 organizm\u0105 \u012fmanoma perkelti tam tikras savybes koduojan\u010di\u0105 informacij\u0105 ir pakeisti to organizmo savybes. \u017dmogus pasirenka, kokias savybes reikia pakeisti, pavyzd\u017eiui, norima, kad i\u0161 \u0161i\u0173 saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161spaud\u017eiamas aliejus, turintis daugiau tam tikr\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Pirmasis toks organizmo savybi\u0173 pakeitimas buvo atliktas su bakterijomis, kitaip vadinamomis \u017earnyno lazdel\u0117mis (<i>E. coli). <\/i>Po s\u0117kming\u0173 bandym\u0173 su \u0161ia bakterija prad\u0117ti gen\u0173 in\u017einerijos tyrimai su kitais organizmais: \u012fvairiais mikroorganizmais, virusais, augalais, gyv\u016bnais. Gen\u0173 in\u017einerija vis pla\u010diau naudojama farmacijos pramon\u0117je, kuriant vaistinius preparatus nuo labai sunki\u0173 sutrikim\u0173 ir iki \u0161iol dar nei\u0161gydom\u0173 lig\u0173. Pla\u010diai gen\u0173 in\u017einerija pritaikoma ir maisto pramon\u0117je \u2013 visame pasaulyje labai paplit\u0119 geneti\u0161kai modifikuoti gr\u016bdai, aliejiniai augalai, pakeist\u0173 savybi\u0173 pienas ir jo produktai, pagaminti naudojant modifikuotas bakterijas ir fermentus. Tai tik keletas pavyzd\u017ei\u0173, kaip \u0161iuo metu panaudojama gen\u0173 in\u017einerija \u2013 \u012fvairi\u0173 b\u016bd\u0173 ir produkt\u0173 kasdien vis daug\u0117ja.<\/p>\n<p>20 am\u017eiaus pabaigoje JAV Maisto ir vaist\u0173 administracijos tarnyba (FDA) pripa\u017eino pirmuosius pakeist\u0173 savybi\u0173 pomidorus, teigdama, kad j\u0173 charakteristikos yra tokios pa\u010dios, kaip ir paprast\u0173 pomidor\u0173. \u0160ie transgeniniai pomidorai pasi\u017eym\u0117jo v\u0117lyvu sunokimu. V\u0117liau buvo pripa\u017eintos sojos, atsparios herbicidams, kukur\u016bzai, nebijantys kenk\u0117j\u0173, bulv\u0117s, kuri\u0173 negal\u0117jo sunaikinti vabalai, rapsai, i\u0161 kuri\u0173 spaud\u017eiami pakeist\u0173 savybi\u0173 aliejai ir pana\u0161iai.<\/p>\n<p>Visame pasaulyje auginama labai daug transgenini\u0173 kult\u016br\u0173, did\u0117ja u\u017eimami \u017eem\u0117s plotai, o pati did\u017eiausia augintoja yra JAV. 1997 metais Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos pirm\u0105 kart\u0105 eksportavo geneti\u0161kai modifikuotus kukur\u016bzus ir sojos pupeles \u012f vakar\u0173 Europos \u0161alis. Europoje \u0161iuo metu GMO pla\u010diai naudoja Anglija ir Pranc\u016bzija bei kitos \u0161alys.<\/p>\n<p>Nors gen\u0173 in\u017einerijos panaudojimas maisto pramon\u0117je eksponenti\u0161kai did\u0117ja, prad\u0117ta abejoti GMO teikiama nauda ir vis da\u017eniau i\u0161kyla daugyb\u0117 klausim\u0173, susijusi\u0173 su galima \u017eala \u017emogaus organizmui. Pastebima, kad atsiranda vis daugiau \u012fvairiems maisto produktams alergi\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173. Pasirodo vis daugiau sp\u0117liojim\u0173, kad d\u0117l to gali b\u016bti kaltas geneti\u0161kai modifikuotas maistas, nes maisto produktuose, pakei\u010diant j\u0173 savybes, gal\u0117jo atsirasti organizmui pavojing\u0173 alergen\u0173 ir toksini\u0173 med\u017eiag\u0173. Galb\u016bt \u017emogus alergi\u0161kas \u017eem\u0117s rie\u0161utams ir jo valgomose bulv\u0117se gen\u0173 in\u017einerijos b\u016bdu gal\u0117jo b\u016bti \u012fterpta b\u016btent \u0161iems rie\u0161utams b\u016bdingos genetin\u0117s informacijos. Tai sukelia rimt\u0105 pavoj\u0173 ne tik \u017emogaus sveikatai, bet ir jo gyvybei. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 geneti\u0161kai modifikuot\u0173 organizm\u0173 \u017ealos rizika organizmui yra neprognozuojama, teigiama, kad j\u0173 vartojimas gali paskatinti nauj\u0173, iki \u0161iol ne\u017einom\u0173 lig\u0173 atsiradim\u0105, gali susilpninti nat\u016bral\u0173 \u017emogaus imunitet\u0105 ir sukelti neprognozuojam\u0173 padidinto jautrumo reakcij\u0173.<\/p>\n<p>Reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir galimos \u017ealos pasaulio augalijai ir gyv\u016bnijai. \u017dmogus jau labai rimtai \u012fsiki\u0161o \u012f nat\u016brali\u0105 atrank\u0105, pastebima, jog padaug\u0117jo tam tikr\u0173 atspari\u0173 kenk\u0117j\u0173 ir pikt\u017eoli\u0173. Gali b\u016bti, kad \u017emogus jau nebegal\u0117s sukontroliuoti riziking\u0173 gen\u0173 i\u0161plitimo pasaulyje. Be to, nat\u016brali pasaulio biologin\u0117 \u012fvairov\u0117, deja, jau negr\u012f\u017etamai pa\u017eeista.<\/p>\n<p>Kadangi mokslas vis dar negali atsakyti, ar geneti\u0161kai modifikuoti maisto produktai daro \u017eal\u0105 sveikatai, vert\u0117t\u0173 j\u0173 vengti. Nors ir teigiama, kad genetin\u0117 informacija tiesiog suvir\u0161kinama ir niekaip negali pakeisti \u017emogaus organizmo, vis d\u0117lto kyla labai daug klausim\u0173.\u00a0 Reikia tik\u0117tis, kad \u012f juos vien\u0105 dien\u0105 bus galima tiksliai atsakyti.<\/p>\n<p>B\u016btent d\u0117l toki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u017emogus v\u0117l atsigr\u0119\u017eia \u012f nat\u016braliai u\u017eaugint\u0105 maist\u0105, tod\u0117l itin skatinamas ekologi\u0161k\u0173 \u016bki\u0173 plitimas.<\/p>\n<\/p>\n<p>Autorius: farmacinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>M\u016bs\u0173 aplinkoje vis da\u017eniau pasirodo terminas \u201egeneti\u0161kai modifikuoti organizmai\u201c arba jo trumpinys \u201eGMO\u201c. Mokslas kol kas negali dr\u0105siai atsakyti, ar geneti\u0161kai modifikuotas maistas yra saugus, nes gen\u0173 in\u017einerija maisto pramon\u0117je prad\u0117ta taikyti gana neseniai. Galb\u016bt po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173, o gal ir grei\u010diau, bus ai\u0161ku, ar GMO turintis maistas \u017emonijai ne\u0161a daugiau naudos, ar tai dar vienas \u017ealingas eksperimentas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[26096,52],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-472","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mityba","tag-inzinerija","tag-maistas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/472","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=472"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/472\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=472"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=472"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=472"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=472"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=472"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}