Mitybos įpročiai turi įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet i\u0161vaizdai, bendrai
\norganizmo savijautai. Remdamiesi
\nmedicinos specialistų rekomendacijomis, pabandėme sudaryti idealų dienos meniu.<\/p>\n
Pusryčiai<\/b>
\nPasak gydytojų, kasdien pusryčiaujantys \u017emonės dienos metu darbe rečiau patiria
\nstresą nei tie, kurie į darbą susirenka tu\u0161čiais skrand\u017eiais. Be to, ryte
\nsuvalgytas maistas padeda geriau susikoncentruoti, greičiau įsiminti
\ninformaciją. Statistika byloja, kad pusryčių neatsisakiusieji rečiau patenka į
\nautomobilių avarijas.<\/p>\n
Kada valgyti<\/u>
\nKai atsibundate. Tiesa, yra \u017emonių, kurie rytais sakosi negalintys nuryti nė
\nkąsnio. Tokiems patarimas vienas – prie\u0161 pusryčius darykite mank\u0161tą, ji puikiai
\nsu\u017eadina apetitą. Na, o nedidelis fizinis krūvis dar niekam nepakenkė.<\/p>\n
Ką valgyti<\/u>
\nGeriausiu rytiniu maistu dietologai įvardija ko\u0161ę. Bet kuri ko\u0161ė gausi
\nląstelienos, valančios organizmą, vitaminų ir kitų mastingųjų med\u017eiagų.<\/p>\n
Ko atsisakyti<\/u>
\nPirktiniai vadinamieji sausi pusryčiai nors ir praturtinti vitaminais bei
\nmikroelementais, vis dėlto nėra tokie geri, kaip skelbia reklama. Juose gana
\ndidelis kiekis cukraus ir jie yra kaloringi. Ypač tai pasakytina apie gaminius
\nsu \u0161okoladu ar glazūra.<\/p>\n
Pietūs<\/b>
\nJei nevalgote pietų, tikriausiai apie tai, kad vakarienę galima atiduoti
\nprie\u0161ui, jau ir kalbėti neverta. Visą dieną i\u0161sėdėjus gurgiančiu pilvu, vakare
\nsunku susilaikyti keletą kartų neatidarius \u0161aldytuvo durelių ar neatidengus ant
\nviryklės stovinčio puodo.
\nJeigu organizmui maisto duodate retai, jis įjungia \u201ctaupymo re\u017eimą\u201d, tai
\nrei\u0161kia, kad beveik visą suvalgytą maistą jis laiko atsargai, kuri vėliau virsta
\nriebalais.<\/p>\n
Kada valgyti<\/u>
\nLikus 4-5 valandoms iki vakarienės.<\/p>\n
Ką valgyti<\/u>
\nSriuba – būtina. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą: savanorius
\npadalino į dvi grupes. Keletą mėnesių juos maitino vienodais produktais. Tik
\nvienai grupei i\u0161 tų produktų buvo gaminamos sriubos, kitai – u\u017ekand\u017eiai ir
\nantrieji patiekalai.
\nPo eksperimento paai\u0161kėjo, kad \u201csriubos\u201d grupės savanoriai suvalgydavo trečdaliu
\nma\u017eiau produktų. Paai\u0161kinimas paprastas – valgant sriubą sotumo jausmas ateina
\ngreičiau, todėl ma\u017eiau suvartojame kalorijų.<\/p>\n
Ko atsisakyti<\/u>
\nDeserto. Pirmiausia tai papildomos kalorijos, be to, suvalgius saldaus apima
\nmieguistumo jausmas.<\/p>\n
Vakarienė<\/b>
\nU\u017emigti tu\u0161čiu skard\u017eiu – sunki u\u017eduotis ne vienam. Ypač jei anksčiau vakarienės
\nneatsisakydavote. Negavęs įprastos kalorijų normos \u201corganizmas\u201d nervinsis,
\nmiegas bus neramus ir negilus.<\/p>\n
Kada valgyti<\/u>
\nDietologai teigia, kad pertrauka tarp pusryčių ir vakarienės neturėtų būti
\nilgesnė nei 10 valandų. Todėl vakarienės laikas priklauso nuo pusryčių laiko.
\nJeigu pusryčiavote 10 valandą, vakarieniauti reikia ne vėliau kaip 18 val.<\/p>\n
Ką valgyti<\/u>
\nDar\u017eoves. Dar\u017eovės tarsi paruo\u0161ia skrandį \u201csunkesnio\u201d maisto vir\u0161kinimui. Ir jų,
\nbeje, turi būti tris kartus daugiau nei mėsos ar \u017euvies. Pasak mitybos
\nspecialistų, vakarienei geriausiai tinka kalakutiena. Ją organizmas lengvai
\npasisavina, o mėsoje esančios aminorūg\u0161tys triptofanai padeda nuimti per dieną
\nsusikaupusį stresą ir normalizuoja miegą.<\/p>\n
Ko atsisakyti<\/u>
\nRiebaus maisto. Juo piktnaud\u017eiaujant prie\u0161 miegą, organizme pakinta fiziologinis
\norganizmo laikrodis. Gaudamas riebaus maisto organizmas yra priverstas
\nintensyviai dirbti jį vir\u0161kindamas vietoje to, kad ilsėtųsi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mitybos įpročiai turi įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet i\u0161vaizdai, bendrai
\norganizmo savijautai. Remdamiesi
\nmedicinos specialistų rekomendacijomis, pabandėme sudaryti idealų dienos meniu.<\/p>\n
Pusryčiai
\nPasak gydytojų<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4754,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4753","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4753\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4754"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4753"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4753"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}