Vyrauja neteisinga nuostata, kad ma\u017eiau sveriantys \u017emonės turi ir ma\u017eesnį
\nskrandį, o dar labiau jį suma\u017einti padeda kasdien reguliariai atliekami fiziniai
\npratimai, skirti pilvo preso raumenų tvirtinimui. Pavyzd\u017eiui, kai kurių \u017emonių,
\nneturinčių antsvorio, skrandis yra netgi didesnis nei tų, kurie visą gyvenimą
\nkovoja su antsvoriu, nebent pastarųjų skrand\u017eio dydis yra suma\u017eintas chirurginiu
\nbūdu. Tačiau tai nerei\u0161kia, kad chirurginiu būdu susima\u017einę skrandį \u017emonės
\nnebesusigrą\u017eina buvusių kilogramų.
\n<\/b>
\nSotumo jausmas nepriklauso nuo skrand\u017eio dyd\u017eio<\/b><\/p>\n
Nors skrandis yra nedidelis 300-500 ml talpos organas, specialistai pastebi, kad
\nne vien nuo jo dyd\u017eio priklauso, greičiau ar lėčiau pasijaučiame sotūs po
\nvalgio. Egzistuoja neteisinga nuostata, kad sotumo jausmas atsiranda suvalgius
\ndaug maisto, kai skrandis i\u0161sitempia, o vėliau, jam i\u0161tu\u0161tėjus ir susitraukus
\niki pradinio dyd\u017eio, vėl pasijaučiame alkani. Tai labiau priklauso nuo skrandyje
\nesančių tam tikrų receptorių, kurie reaguoja į spaudimą, kitaip tariant į
\nsuvalgyto maisto kiekį.<\/p>\n
\u201ePavyzd\u017eiui, jei vienu prisėdimu suvalgome daug maisto, skrandyje esantys
\nreceptoriai duoda signalą smegenims: \u201eskrandis jau pilnas\u201c. Tačiau kai
\nreceptoriai yra \u201eperdirginami\u201c, pripratinant juos prie didelių maisto porcijų,
\njie nebesugeba taip pat reaguoti į ma\u017eesnį maisto kiekį. Taip atsiranda
\nproblema, kuri i\u0161nyksta tik vėl pradėjus ma\u017eiau valgyti. Valgydami po ma\u017eiau,
\nbet da\u017eniau, mes nė nepastebėsime, kaip ma\u017eesnės maisto porcijos sukels
\ngreitesnį sotumo pojūtį\u201c, – teigė Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų
\nmitybos ekspertas Marius Baranauskas.<\/p>\n
Taigi daugiau ar ma\u017eiau valgant pakeisti skrand\u017eio dyd\u017eio neįmanoma, nebent jis
\nyra suma\u017einamas chirurginiu būdu. Pastarasis skrand\u017eio dyd\u017eio suma\u017einimas labiau
\nsiejamas su alkio kontrole, kai suvalgomos ma\u017eesnės ir ma\u017eiau kaloringos maisto
\nporcijos, bet valgyti \u017emogus juk nenustoja ir jei maisto raciono energinė vertė
\nyra didesnė u\u017e per parą sueikvotą, organizme vėl kaupiasi papildomi kilogramai.<\/p>\n
\u201eJei \u017emogus linkęs nuolatos persivalgyti, o jo mitybos įpročiai ir re\u017eimas yra
\nnetinkami, ir vienu, ir kitu atveju, nepriklausomai nuo skrand\u017eio dyd\u017eio, su
\nantsvoriu susijusios problemos jam da\u017eniausiai garantuotos. Tai ir paai\u0161kina,
\nkodėl kai kurių \u017emonių, turinčių didesnį skrandį, kūno masės indeksas yra
\ndidesnis u\u017e ma\u017eesnio skrand\u017eio savininkus. Kitaip tariant, da\u017enas persivalgymas,
\nma\u017eas fizinis aktyvumas lemia kūno riebalų masės padidėjimą, ypač tarp vyresnio
\nam\u017eiaus \u017emonių, nes jų med\u017eiagų apykaita sulėtėja.<\/p>\n
I\u0161eitis viena \u2013 reikia keisti gyvenimo būdą, tinkamai derinti mitybą ir fizinį
\naktyvumą. Bet vėlgi, daug \u017emonių mano, kad pradėję sportuoti suma\u017eins skrand\u017eio
\ndydį, sustiprins pilvo preso raumenis ir atsikratys nereikalingų kilogramų.
\n\u017dinoma, kuo kryptingiau \u017emogus derina sportinę veiklą ir tinkamą mitybą, tuo
\ngreičiau sustiprina ne tik pilvo preso raumenis, bet ir efektyviai suma\u017eina
\nriebalų kiekį, susikaupusį poodyje ir aplink vidaus organus, tačiau skrand\u017eio,
\ndeja, nebesuma\u017eina, nes suaugusio \u017emogaus skrand\u017eio dydis nebesikeičia\u201c, –
\nai\u0161kino sportininkų mitybos specialistas.<\/p>\n
Pavojingiausi riebalai \u2013 susikaupę apie vidaus organus<\/b><\/p>\n
Anot M. Baranausko, nors poodyje susikaupę riebalai galbūt atrodo neesteti\u0161kai,
\ntačiau labiau reikėtų susirūpinti daug \u201epavojingesniais\u201c plika akimi nematomais,
\ngiliau esančiais, aplink vidaus organus susikaupusiais riebalais. Vidiniai
\n(visceraliniai) riebalai supa gyvybi\u0161kai svarbius vidaus organus ir yra
\nmetabolizuojami kepenyse. Esant antsvoriui ir per dideliam visceralinių riebalų
\nkiekiui da\u017eniau formuojasi akmenys tul\u017eies pūslėje.<\/p>\n
Dėl \u0161ių riebalų pertekliaus organizme gali padaugėti med\u017eiagų, kurios siejamos
\nsu u\u017edegiminiais ir oksidaciniais procesais organizme, dėl kurių pa\u017eeid\u017eiamos
\nkraujagyslių sienelės ir sudaromos galimybės oksiduoto cholesterolio
\nprisijungimui prie pa\u017eeistų vietų, kas didina aterosklerozės riziką.<\/p>\n
Be to, per didelės visceralinių riebalų sankaupos taip pat yra siejamos ir su
\ndidesne metabolinio sindromo rizika, po kurio seka 2-to tipo cukrinis diabetas
\nir daugelis kitų ligų, tokių kaip katarakta, raumenų atrofija, glaukoma bei
\ndiabetinė retinopatija.<\/p>\n
\u201eNors netinkama mityba ir ma\u017eas fizinis aktyvumas lemia per didelę \u017emogaus
\nriebalų masę, tačiau egzistuoja nuomonė, kad visceralinių, \u201eplika akimi
\nnematomų\u201c riebalų sankaupų dyd\u017eiui didelę įtaką gali daryti ir genetiniai
\nveiksniai. Bet kuriuo atveju sveikam \u017emogui, norinčiam i\u0161saugoti sveikatą,
\nbūtina stebėti ir vertinti ne tik poodyje, bet ir giliau besikaupiančių riebalų
\nmasę\u201c, – patarė M. Baranauskas.<\/p>\n
Koks maistas sotumo jausmą sukelia greičiausiai<\/b><\/p>\n
Tinkama mityba, tiek sportuojant, tiek nesportuojant, anot pa\u0161nekovo, turi
\nremtis jau tapusiomis nuobod\u017eiomis sveikos mitybos rekomendacijomis: siekiant
\nsuma\u017einti su maistu suvartojamų sočiųjų riebalų rūg\u0161čių ir cholesterolio kiekį,
\nreikėtų riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti liesa mėsa, pauk\u0161tiena, jūros
\n\u017euvimi, saikingai vartoti kiaulieną, de\u0161ras, de\u0161reles, konservus.<\/p>\n
Nors aliejuje esančios mononesočiosios riebalų rūg\u0161tys nedidina cholesterolio
\nkoncentracijos kraujyje, tačiau kietų margarinų, sausainių ir kitų konditerinių
\ngaminių M. Baranauskas pataria atsisakyti arba vartoti juos labai saikingai. Mat
\njuos gaminant atsiranda transriebalų rūg\u0161čių, kurios skatina aterosklerozės
\nvystymąsi.<\/p>\n
Da\u017eniau reikėtų valgyti maisto, turinčio polinesočiųjų riebalų rūg\u0161čių, nes jų
\norganizmas negamina, o jos yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. \u0160ių med\u017eiagų
\nyra saulėgrą\u017eų, sojų, kukurūzų aliejuose, jūrų \u017euvyse (la\u0161i\u0161oje, silkėje, tune,
\nskumbrėje).<\/p>\n
Grietinėlės, grietinės, riebių ir fermentinių sūrių reikėtų vartoti kuo ma\u017eiau:
\ngrietinę keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms da\u017eniau vartoti neriebius
\npada\u017eus, citrinos rūg\u0161tį, valgyti liesą var\u0161kę ir var\u0161kės sūrius, gerti liesą
\npieną, kefyrą, rūgpienį. Jei sportuojantis \u017emogus nemėgsta daug kalcio turinčių
\npieno produktų, jis turėtų gauti kalcio i\u0161 kitų \u0161altinių: \u017euvies konservų,
\nkuriuose yra mink\u0161tų kaulų, brokolių, \u0161pinatų, kitų tamsiai \u017ealių lapinių
\ndar\u017eovių.<\/p>\n
\u201eKalbant apie skrand\u017eio tūrį, riebalų masę ir sotumo jausmą, reikėtų atkreipti
\ndėmesį į tai, kad valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, o sotumo
\njausmas atsiranda vėliau nei suvalgius ma\u017eo glikeminio indekso turinčių
\nangliavandenių bei skaidulinių med\u017eiagų turinčio maisto produktų. Įvairių grūdų
\nko\u0161iės, pilno grūdo duonos, \u0161vie\u017ei vaisiai ir dar\u017eovės ne tik skatina \u017earnyno
\njudesius, apsaugo nuo vidurių u\u017ekietėjimo, bet sukelia ir greitesnį sotumo
\njausmą\u201c, – tikino sportininkų mitybos specialistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vyrauja neteisinga nuostata, kad ma\u017eiau sveriantys \u017emonės turi ir ma\u017eesnį
\nskrandį, o dar labiau jį suma\u017einti padeda kasdien reguliariai atliekami fiziniai
\npratimai, skirti pilvo preso raumenų tvirtinimui. Pavyzd\u017eiui, kai kurių \u017emonių,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4820,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4819","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4819","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4819"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4819\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4820"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4819"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4819"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4819"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4819"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4819"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}