Lę\u0161ius maistui \u017emonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Maistingosios ir
\nnaudingosios jų savybės patenkindavo visų visuomenės sluoksnių poreikius:
\nvarguoliams lę\u0161iai atstodavo duoną ir mėsą, turtingiesiems patiekalai i\u0161 jų buvo
\npatiekiami kaip delikatesas.<\/p>\n
<\/b>Daugelyje \u0161alių patiekalai i\u0161 lę\u0161ių populiarūs ir \u0161iandien. Vokiečiai,
\npavyzd\u017eiui, per Kalėdas būtinai jų gamina. Kinijoje ir Indijoje tokie patiekalai
\n– nacionalinės virtuvės pagrindas (greta patiekalų i\u0161 ry\u017eių). Lę\u0161ius vertina ir
\namerikiečiai bei australai. Lankydamiesi Turkijoje galite paragauti nacionalinį
\npatiekalą – piurė sriubą i\u0161 lę\u0161ių bei pupelių. Irane populiarus plovas su
\nlę\u0161iais, razinomis ir datulėmis.<\/p>\n
Lę\u0161iuose yra daug baltymų, taip pat ir nepakeičiamų aminorūg\u0161čių izoleucino bei
\nlizino. Juose gausu maistinių skaidulų, folato, vitamino B 1 ir mineralų.
\nRuduose ir \u017ealiuose lę\u0161iuose yra gerokai daugiau skaidulų nei geltonuose ar
\nraudonuose. Lę\u0161iai taip pat yra puikus augalinis gele\u017eies \u0161altinis. Todėl jie
\nturėtų būti labai svarbi vegetari\u0161kos dietos dalis, norint i\u0161vengti gele\u017eies
\ntrūkumo.<\/p>\n
Lę\u0161iai tarp ank\u0161tinių augalų pirmauja folio rūg\u0161ties gausa. Be to, jie laikomi
\nekologi\u0161ku produktu, nes neturi savybės kaupti savyje nitratų, radionuklidų ir
\nkitų toksinių med\u017eiagų.
\nLę\u0161iai būna įvairiausių spalvų – nuo geltonos ir oran\u017einės iki \u017ealių, rudų bei
\njuodų. Raudoni, balti ir geltoni lę\u0161iai neturi odelės. Tačiau tai nėra esminis
\ndalykas – \u0161i kultūra maistui vartojama įvairiausių formų: su luobele, ar be jos;
\nskaldyti ar neskaldyti.<\/p>\n
Lę\u0161iai pasi\u017eymi \u0161velniu, savoti\u0161ku rie\u0161utus primenančiu skoniu, ir todėl
\nskaniausi būna pagaminti su stipresniais aromatingais prieskoniais. Rudieji
\nlę\u0161iai gerai i\u0161laiko formą verdami, tačiau reikia būti atid\u017eiam ir jų
\nnepervirti. Prie\u0161 verdant, visuomet lę\u0161ius nuplaukite, i\u0161rinkite ne\u0161varumus.<\/p>\n
Lę\u0161iai virs \u017eymiai lėčiau, jei verdant naudosite druską ar rūg\u0161čius ingredientus,
\ntodėl geriausiai \u0161iuos dėti prie\u0161 virimo pabaigą. Kuo didesni bei kuo senesni
\nlę\u0161iai, tuo lėčiau jie verda.
\nLę\u0161ius galima laikyti labai ilgai, tačiau po metų jie pradeda blukti ir d\u017eiūti.
\nTai nerei\u0161kia, kad jie sugenda, tačiau dėl to reikia daugiau laiko juos i\u0161virti.
\nTodėl nemai\u0161ykite naujai pirktų lę\u0161ių su senais – kitaip skirsis laikas, kurį
\nprireiks jiems i\u0161virti. Laikykite lę\u0161ius vėsioje, sausoje vietoje.
\nI\u0161virti lę\u0161iai gali būt laikomi \u0161aldytuve 4-5 dienas, o \u0161aldiklyje – iki 6
\nmėnesių, tačiau turėkite omenyje, kad at\u0161ildant lę\u0161ius jie sumink\u0161tės. <\/p>\n
Lę\u0161ių sriuba su kumpiu
\n<\/b>
\nReikės:
\n– 0,5 stiklinės raudonųjų lę\u0161ių,
\n– 1 dar\u017eovių sultinio kubelio,
\n– 3 skiltelių česnako,
\n– sojos pada\u017eo,
\n– 200 g rūkyto kiaulės kumpio,
\n– druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį.<\/p>\n
Lę\u0161ius gerai nuplaukite, u\u017epylę 4 stiklinėmis \u0161alto vandens, u\u017evirkite. Įdėkite
\nsultinio kubelį, įberkite druskos. Virkite 30 min. Po 15 minučių įdėkite
\nsutrintas česnako skilteles, o prie\u0161 pat pabaigą – siauromis juostelėmis
\nsupjaustytą kumpį. Sriubą pagardinkite sojų pada\u017eu ir pipirais.
\nP.S. Vietoj d\u017eiovintų lę\u0161ių galima naudoti konservuotus, tuomet sriubą virti
\nreikės perpus trumpiau.
\nSkanaus!<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lę\u0161ius maistui \u017emonės vartojo nuo neatmenamų laikų. Maistingosios ir
\nnaudingosios jų savybės patenkindavo visų visuomenės sluoksnių poreikius:
\nvarguoliams lę\u0161iai atstodavo duoną ir mėsą<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4876,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4875","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4875","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4875"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4875\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4876"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4875"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4875"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4875"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4875"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4875"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}