2013\u00a0metais pasaulyje buvo 3,2\u00a0mln. galutin\u0117s stadijos inkst\u0173 liga (GSIL) sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems skirta pakaitin\u0117 inkst\u0173 terapija (PIT). Apie 70\u00a0proc. vis\u0173 pacient\u0173, kuriems skirta PIT, yra gydomi hemodialize (HD), ir j\u0173 skai\u010dius kasmet vis did\u0117ja\u00a0[1]. Pacientams, sergantiems GSIL, hospitalizacijos yra 3 kartus da\u017enesn\u0117s, palyginti su bendr\u0105ja populiacija. Hospitalizacijos i\u0161laidos hemodializuojamiems pacientams JAV per pastaruosius 15 met\u0173 padid\u0117jo daugiau kaip 30\u00a0proc. pacientui per metus, sudarydamos apytiksliai tre\u010ddal\u012f vis\u0173 26\u00a0mlrd. i\u0161laid\u0173, skirt\u0173 GSIL sergantiems pacientams\u00a0[2]. Da\u017enai \u0161ie pacientai \u012f ligonines hospitalizuojami d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, nesusijusi\u0173 su dialize, pavyzd\u017eiui, 2009\u20132010\u00a0metais pagrindin\u0117 \u0161i\u0173 pacient\u0173 hospitalizacijos prie\u017eastis buvo kardiovaskulin\u0117s ligos\u00a0[3]. Kadangi vis daugiau stacionarini\u0173 paslaug\u0173 GSIL sergantiems pacientams suteikti turi kiti specialistai, ne nefrologai, jiems svarbu suvokti specifinius \u0161i\u0173 pacient\u0173 poreikius ir su GSIL susijusias problemas. Taigi did\u0117ja mokslin\u0117s literat\u016bros, kurioje b\u016bt\u0173 nurodoma, kaip \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 gydytojams, ne nefrologams, pri\u017ei\u016br\u0117ti \u0161iuos pacientus ir skland\u017eiai perduoti juos ambulatorinei prie\u017ei\u016brai, poreikis. \u0160iame straipsnyje apibendrina, kaip stacionarin\u0117mis s\u0105lygomis r\u016bpintis \u0161ia specifine pacient\u0173 grupe\u00a0[4].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Dializ\u0117s principai<\/b><\/p>\n
Dializ\u0117\u00a0\u2013 tai procesas, kai per pusiau pralaid\u017eios membranos poras i\u0161 vieno tirpalo \u012f kit\u0105 prasiskverbia vanduo ir ma\u017eos molekulin\u0117s mas\u0117s med\u017eiagos. Vadinasi, didel\u0117s molekulin\u0117s mas\u0117s molekul\u0117s, pavyzd\u017eiui, baltymai, to padaryti negali.<\/p>\n
HD\u00a0\u2013 gydymo metodas, kai kenksmingos med\u017eiagos ir skys\u010di\u0173 perteklius i\u0161 kraujo per pusiau pralaid\u017ei\u0105 dirbtin\u0119 membran\u0105 pa\u0161alinamas \u012f dializei naudojam\u0105 tirpal\u0105. Kita dializ\u0117s r\u016b\u0161is, peritonin\u0117 dializ\u0117, skiriasi tuo, kad j\u0105 taikant i\u0161 kraujo kenksmingos med\u017eiagos ir skys\u010di\u0173 perteklius yra \u0161alinamas per nat\u016brali\u0105 membran\u0105\u00a0\u2013 pilvapl\u0117v\u0119\u00a0\u2013 \u012f dializat\u0105, esant\u012f pilvo ertm\u0117je. Pacientams, sergantiems GSIL, kuriems atliekama HD, da\u017eniausiai b\u016bna suformuota arteriovenin\u0117 jungtis, vadinamoji arteriovenin\u0117 fistul\u0117 (AVF), skirta paciento kraujotak\u0105 prijungti prie hemodializ\u0117s aparato [1].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Dializuojamo paciento fiziologija<\/b><\/p>\n
Dializuojam\u0173 pacient\u0173 glomerul\u0173 filtracijos greitis yra <15\u00a0ml\/min., da\u017enai net <8\u00a0ml\/min. Dauguma pacient\u0173 i\u0161laiko liekam\u0105j\u0105 inkst\u0173 funkcij\u0105, kuri ypa\u010d svarbi peritoninei dializei. Ilg\u0117jant atliekamos HD laikui, ma\u017e\u0117ja liekamoji inkst\u0173 funkcija, tod\u0117l daugumai pacient\u0173 i\u0161sivysto anurija. Tad svarbi skys\u010di\u0173 suvartojimo prie\u017ei\u016bra. D\u0117l sutrikusios inkst\u0173 funkcijos yra suma\u017e\u0117jusi kalio ekskrecija, o tai gali sukelti gr\u0117sming\u0105 LIL komplikacij\u0105\u00a0\u2013 hiperkalemij\u0105. Inkst\u0173 funkcin\u0117s mas\u0117s ma\u017e\u0117jimas lemia ir eritropoetino sintez\u0117s stok\u0105 bei anemij\u0105, sutrikus\u012f vitamino\u00a0D metabolizm\u0105 ir antrin\u0119 hiperkalcemij\u0105, hiperfosfatemij\u0105 ir hiperparatiroidizm\u0105. Sergant GSIL, b\u016bdinga kraujagysli\u0173 kalcifikacija\u00a0\u2013 da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eiamos \u0161irdies, smegen\u0173, apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 arterijos. Sergant GSIL, pasirei\u0161kianti uremija da\u017enai yra susijusi su polinkiu \u012f kraujavim\u0105, kataboline organizmo b\u016bkle ir gastrointestinio kraujavimo tikimybe [5].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Prie\u017ei\u016bros koordinavimas<\/b><\/p>\n
Svarbiausias dalykas hospitalizuojant pacientus, sergan\u010dius GSIL, yra sveikatos prie\u017ei\u016bros koordinavimas. Esminis koordinavimo aspektas yra atsakomyb\u0117s pasiskirstymas tarp skirting\u0173 sri\u010di\u0173 specialist\u0173 (nefrolog\u0173 ir kit\u0173 sri\u010di\u0173 gydytoj\u0173), gydan\u010di\u0173 \u0161iuos pacientus. Nefrologai da\u017eniausiai yra atsakingi u\u017e volemijos, kraujosp\u016bd\u017eio, anemijos, elektrolit\u0173, kalcio, fosforo kontrol\u0119 ir steb\u0117sen\u0105, o kit\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai r\u016bpinasi \u016bmiomis pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 GSIL, sveikatos problemomis, pavyzd\u017eiui, pneumonija. Tad skland\u017eiam specialist\u0173 bendradarbiavimui u\u017etikrinti b\u016btinas komandinis darbas ir ai\u0161kiai paskirstyta atsakomyb\u0117.<\/p>\n<\/p>\n
Liekamosios inkst\u0173 funkcijos i\u0161saugojimas<\/b><\/p>\n
Inkst\u0173 funkcijos i\u0161saugojimas \u0161iems pacientams yra svarbus tod\u0117l, kad jis susij\u0119s su ma\u017eesniu \u0161ios pacient\u0173 grup\u0117s mirtingumu [6]. Liekamosios inkst\u0173 funkcijos i\u0161saugojimas yra klini\u0161kai svarbus, nes yra susij\u0119s su ma\u017eesniu u\u017edegimu, ma\u017eesniu eritropoetino rezistenti\u0161kumu, geresne volemijos kontrole, mityba ir gyvenimo kokybe [7]. Siekiant i\u0161saugoti liekam\u0105j\u0105 inkst\u0173 funkcij\u0105, svarbu vengti nefrotoksini\u0173 vaist\u0173. Antibiotikai GSIL sergantiems pacientams turi b\u016bti tinkamai dozuojami, atsi\u017evelgiant \u012f naujausias farmakologines gaires. Narkotiniai analgetikai (morfinas, kodeinas, dihidrokodeinas, meperidinas) gali greitai susikaupti ir sukelti toksini\u0173 reakcij\u0173. Da\u017enai saugiausiais laikomi dihidromorfinas ir fentanilis. Nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo (pvz., esant podagros priepuoliui) skyrimas turi b\u016bti individualizuotas, nes jie skatina skys\u010di\u0173 susilaikym\u0105 ir skrand\u017eio op\u0173 formavim\u0105si. Jeigu dializuojamas pacientas dar turi liekamosios inkst\u0173 funkcijos, svarbu neskirti nefrotoksi\u0161k\u0173 vaist\u0173, toki\u0173 kaip kontrastas su jodu, aminoglikozidai. Gadolinio kontrastai \u0161iems pacientams gali sukelti potencialiai mirtin\u0105 b\u016bkl\u0119, vadinam\u0105j\u0105 nefrogenin\u0119 sistemin\u0119 skleroz\u0119. Remiantis KDIGO (angl. Kidney disease\u00a0\/\u00a0Improving Global Outcomes<\/i>) gair\u0117mis, gadolinis netur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas [8]. Jeigu kontrastinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas yra b\u016btinas diagnozei, rekomenduojamas gadoteridolis d\u0117l ma\u017eesn\u0117s teorin\u0117s nefrogenin\u0117s sistemin\u0117s skleroz\u0117s rizikos. Ta\u010diau pacientai tur\u0117s b\u016bti dializuojami 3 dienas i\u0161 eil\u0117s, siekiant pa\u0161alinti likus\u012f kontrast\u0105. D\u0117l \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos pavojaus nerekomenduojami instrumentiniai \u0161lapimo tak\u0173 tyrimo metodai [4, 5].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Anemija<\/b><\/p>\n
Did\u017eioji dalis dializuojam\u0173 pacient\u0173 serga anemija d\u0117l eritropoetino stokos (suma\u017e\u0117jusi funkcionuojanti inkst\u0173 mas\u0117) bei sutrump\u0117jusios eritrocit\u0173 gyvavimo trukm\u0117s. \u0160i anemija daugeliu atvej\u0173 b\u016bna normocitin\u0117 normochromin\u0117. Prie anemijos prisideda ir l\u0117tin\u0117 kraujo netektis (4\u20135\u00a0ml kraujo per kiekvien\u0105 hemodializ\u0119) hemodializ\u0117s aparato vamzdeliuose bei filtruose. LIL anemijos gydymas eritropoez\u0119 stimuliuojan\u010diais vaistais ir intravenine gele\u017eimi yra rutinin\u0117 praktika daugumoje ambulatorini\u0173 dializ\u0117s centr\u0173. Dabartiniai praktikos standartai stengiasi palaikyti santykinai siauras 100\u2013120\u00a0g\/l hemoglobino ribas stabiliems pacientams, sergantiems GSIL [4, 5]. Lietuvoje gydymas eritropoetinu pradedamas, kai hemoglobino koncentracija yra <110\u00a0g\/l, o feritino koncentracija\u00a0\u2013 >100\u00a0\u00b5g\/l [1]. Tiesa, staigus kraujo netekimas, u\u017edegimai ir nepageidaujamas vaist\u0173 poveikis gali tur\u0117ti \u012ftakos GSIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 anemijos gydymui. Da\u017eniausiai \u016bmin\u0117s ligos lemia per menk\u0105 atsak\u0105 \u012f eritropoez\u0119 stimuliuojan\u010dius vaistus, o intraveniniai gele\u017eies preparatai esant infekcijai gali b\u016bti kontraindikuotini. Tod\u0117l svarbu individualizuoti anemijos gydym\u0105 hemodializuojamiems pacientams, atsi\u017evelgiant \u012f daugyb\u0119 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 paveikti atsak\u0105 \u012f gydym\u0105.<\/p>\n
Rutininiai kraujo tyrimai hospitalizuotiems pacientams, sergantiems GSIL, gali pa\u017eeisti periferines venas, kuri\u0173 ateityje gali prireikti AVF suformuoti, tad turi b\u016bti vengiami, nebent yra b\u016btini. Da\u017eniausiai kur kas lengviau paimti kraujo per dializ\u0119, taip suma\u017einant pacientui punkcijos skausm\u0105 ir diskomfort\u0105, i\u0161saugant galim\u0105 dializ\u0117s jungt\u012f. I\u0161ra\u0161ant ligon\u012f namo, svarbu sureguliuoti eritropoez\u0119 stimuliuojan\u010di\u0173 vaist\u0173, gele\u017eies preparat\u0173 dozes bei apie tai prane\u0161ti ambulatoriniam hemodializ\u0117s centrui. Jeigu dializuojamas ligonis yra \u012ftrauktas transplantacijos laukian\u010di\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, reikia vengti kraujo transfuzij\u0173 (nebent jos yra b\u016btinos), siekiant i\u0161vengti imunin\u0117s sistemos sensitizacijos ir taip suma\u017einant transplantato atmetimo reakcijos rizik\u0105 [4].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
HD jungties prie\u017ei\u016bra<\/b><\/p>\n
Svarbu vengti kraujosp\u016bd\u017eio matavimo ver\u017eiamuoju rai\u0161\u010diu ant rankos su AVF, nes tai gali sukelti fistul\u0117s tromboz\u0119 ar hemoragijas. Periferini\u0173 ven\u0173 punkcija turi b\u016bti atliekama siekiant i\u0161saugoti venin\u0117s prieigos vietas, jeigu prireikt\u0173 suformuoti nauj\u0105 AVF. Periferi\u0161kai \u012fvestas centrinis kateteris (P\u012eCK) gali pa\u017eeisti venos anatomij\u0105 ir sutrikdyti b\u016bsim\u0105 prieig\u0105 dializ\u0117s jungtims. Sprend\u017eiant d\u0117l P\u012eCK, svarbu apm\u0105styti ir padid\u0117jusi\u0105 ilgalaiki\u0173 padarini\u0173 rizik\u0105\u00a0\u2013 infekcij\u0173, hospitalizacijos ar mirties, susijusios su centrin\u0117s venos kateterio naudojimu GSIL sergantiems pacientams, kai tr\u016bksta HD jung\u010diai tinkam\u0173 periferini\u0173 ven\u0173. Esant ilgalaikiam antibiotik\u0173 poreikiui, tinkamesnis pasirinkimas gali b\u016bti centriniai Hichman<\/i> ar Hohn<\/i> kateteriai. Jeigu dializuojamas pacientas neturi AVF, reik\u0117t\u0173 vengti nedominuojan\u010dios rankos ven\u0173 punkcijos [4].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Dieta<\/b><\/p>\n
Pacientai, kuriems atliekama HD, turi laikytis dietos, kuria siekiama u\u017etikrinti:<\/p>\n
\u012evertinant paciento mityb\u0105, svarbu vengti kai kuri\u0173 maisto produkt\u0173, kuriuose gausu kalio, natrio ar fosfat\u0173\u00a0[5, 9].<\/p>\n
Fosfatemija.<\/i> <\/b>Hiperfosfatemija pacientams, sergantiems GSIL, yra susijusi su padid\u0117jusiu mirtingumu ir pakitusia parathormono koncentracija. 2009\u00a0met\u0173 KDIGO praktin\u0117se gair\u0117se nurodoma, kad fosforo koncentracija kraujyje netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 1,5\u00a0mmol\/l\u00a0[1]. Strategijos, skirtos fosfat\u0173 koncentracijai kraujyje hospitalizacijos metu ma\u017einti, gali b\u016bti tokios: suvartojam\u0173 su maistu fosfat\u0173 kiekio ma\u017einimas <800\u2013900\u00a0mg PO4 <\/sub>per dien\u0105, fosfatus sujungian\u010di\u0173 preparat\u0173 vartojimas ir da\u017enesn\u0117s HD. Pagrindin\u0117s fosfatus sujungian\u010di\u0173 preparat\u0173 grup\u0117s yra \u0161ios [4, 5]:<\/p>\n Lietuvoje da\u017eniausiai skiriamas kalcio karbonatas, kuris vartojamas su maistu tiek kart\u0173, kiek pacientas valgo. Aliuminio hidrochloridas yra efektyvus fosfatus sujungiantis preparatas, ta\u010diau ilgalaikis jo vartojimas gali sukelti anemij\u0105, osteomaliacij\u0105 ar encefalopatij\u0105. Tad \u0161ie preparatai gali b\u016bti skiriami tik trump\u0105 laik\u0105 (2\u20133 savaites) pacientams, kuri\u0173 fosfat\u0173 koncentracija labai didel\u0117. Analogi\u0161kai gali b\u016bti vartojamas magnio karbonatas, ta\u010diau jis dializuojamiems pacientams gali sukelti hipermagnezij\u0105 [1, 4].<\/p>\n Kalio koncentracija.<\/i> Kitas svarbus dietos komponentas, kur\u012f svarbu steb\u0117ti, yra kalis. Esant l\u0117tinei hiperkalemijai, rekomenduojama riboti daug kalio turin\u010dius maisto produktus, vartoti kilpinius diuretikus, kal\u012f sujungian\u010dias dervas (pvz., sorbisterit\u0105) [1].<\/p>\n Pacientams, kurie nesilaiko gydymo re\u017eimo, hospitalizacija gali b\u016bti puiki galimyb\u0117 paai\u0161kinti dietos svarb\u0105. \u0160iems pacientams hospitalizacijos metu gali b\u016bti apsvarstoma dietologo konsultacijos galimyb\u0117. Svarbiausia i\u0161vengti nepakankamos mitybos ir u\u017etikrinti adekvat\u0173 baltym\u0173 ir kalorij\u0173 skai\u010di\u0173 [4].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Glikemijos kontrol\u0117<\/b><\/p>\n Hospitalizuotiems pacientams, kurie n\u0117ra kritin\u0117s b\u016bkl\u0117s, rekomenduojama palaikyti 7,8\u201310\u00a0mmol\/l glikemij\u0105. Tiesa, tr\u016bksta duomen\u0173 apie glikemijos tikslinius dyd\u017eius dializuojamiems pacientams. Apskritai reik\u0117t\u0173 vengti grie\u017etos glikemijos kontrol\u0117s, nes daugumos pacient\u0173 yra per menkas simpatinis atsakas \u012f hipoglikemij\u0105, o insulino gyvavimo pusperiodis yra pailg\u0117j\u0119s d\u0117l suma\u017e\u0117jusio klirenso. Hiperglikemijos gydymas kiekvienam pacientui gali skirtis atsi\u017evelgiant \u012f diabeto tip\u0105, mityb\u0105. Dializuojamiems pacientams, kuriems diagnozuota diabetin\u0117 ketoacidoz\u0117, be insulino paskyrimo, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamos kasdien\u0117s dializ\u0117s r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir \u0161arm\u0173 balansui, elektrolit\u0173 pusiausvyrai atkurti ir hipervolemijai koreguoti [4].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Kraujosp\u016bd\u017eio ir volemijos reguliavimas<\/b><\/p>\n KDOQI (angl.\u00a0Kidney Disease Outcomes Quality Initiative<\/i>) darbo grup\u0117s gair\u0117se rekomenduojama, kad kraujo spaudimas prie\u0161 HD nevir\u0161yt\u0173 140\/90\u00a0mm\u00a0Hg [10]. Pacientams, kuriems atliekama HD, hipertenzija da\u017eniausiai yra d\u0117l hipervolemijos, tod\u0117l dializ\u0117s centruose stengiamasi nustatyti saus\u0105j\u012f paciento svor\u012f (angl. estimated dry-weight<\/i>). Sausasis svoris\u00a0\u2013 tai ma\u017eiausias toleruojamas podializinis paciento svoris esant minimaliems hipovolemijos ar hipervolemijos simptomams [11]. Hospitalizuotiems pacientams galima kasdien\u0117 ultrafiltracija siekiant u\u017etikrinti normotenzij\u0105. Prad\u0117jus kauptis skys\u010diams (vystantis hipervolemijai), tinka kilpiniai diuretikai didesn\u0117mis nei \u012fprasta doz\u0117mis, pavyzd\u017eiui, 80\u2013120\u00a0mg furozemidas [1, 4].<\/p>\n Jeigu pacientui paskiriami nauji antihipertenziniai vaistai, apie tai turi b\u016bti prane\u0161ta dializ\u0117s centrui. Svarbu atminti, kad angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai yra efektyviausi vaistai, stengiantis i\u0161laikyti liekam\u0105j\u0105 inkst\u0173 funkcij\u0105. Jie ma\u017eina ne tik sistemin\u012f arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, bet ir proteinurij\u0105. Suma\u017einus druskos suvartojim\u0105 nuo 8 iki 6\u00a0g, svorio prieaugis tarp dializi\u0173 gali suma\u017e\u0117ti 0,8\u20131\u00a0kg. Hemodializuojami pacientai yra ma\u017eiau link\u0119 \u012f hipovolemij\u0105, net ir sunki\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, diabetin\u0117s ketoacidoz\u0117s, atveju. \u012etarus hipovolemij\u0105, turi b\u016bti vartojami ma\u017ei skys\u010di\u0173 boliusai (250\u2013500\u00a0ml), o vazopresoriai skiriami tik esant hipotenzijai ir stengiantis i\u0161vengti plau\u010di\u0173 edemos ar intubacijos. Dauguma GSIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 hospitalizacij\u0173 metu praranda svorio, tad juos reik\u0117t\u0173 sverti kiekvien\u0105 dien\u0105 ir apie svorio poky\u010dius informuoti ambulatorin\u012f hemodializ\u0117s centr\u0105 [4].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s profilaktika<\/b><\/p>\n GSIL yra hiperkoaguliacin\u0117 b\u016bkl\u0117, tad hemodializuojamiems pacientams turi b\u016bti atliekama gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0117s (GVT) mechanin\u0117 ar farmakologin\u0117 profilaktika. Da\u017eniausiai tam skiriamas nefrakcionuotas heparinas. Tyrimai parod\u0117, kad ma\u017eos enoksaparino doz\u0117s gali b\u016bti skiriamos GVT profilaktikai. Tr\u016bksta galutini\u0173 duomen\u0173 apie antikoaguliacij\u0105 enoksaparinu, tod\u0117l terapinei antikoaguliacijai pacientams, sergantiems GSIL, da\u017eniausiai skiriamas intraveninis heparinas. Tr\u016bksta duomen\u0173 apie nauj\u0173j\u0173 oralini\u0173 antikoaguliant\u0173 saugum\u0105 ir veiksmingum\u0105 [4, 5].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n I\u0161ra\u0161ymo i\u0161 ligonin\u0117s planavimas<\/b><\/p>\n I\u0161ra\u0161ymas i\u0161 ligonin\u0117s planuojamas pirm\u0105j\u0105 hospitalizacijos dien\u0105. Priimant \u0161\u012f sprendim\u0105, turi dalyvauti tarpdisciplinin\u0117 komanda. Ambulatorinis dializ\u0117s centras turi i\u0161 anksto gauti informacij\u0105 apie reikalingus vaistus, dozi\u0173 pakitimus ar apie kitas klinikines problemas.<\/p>\n Informacija apie dializ\u0117s jungties problemas, su kuriomis susidurta hospitalizacijos metu, yra gyvybi\u0161kai svarbi. Apie sausojo svorio, kraujosp\u016bd\u017eio vaist\u0173 pasikeitim\u0105 turi b\u016bti prane\u0161ta ambulatorinio centro nefrologui. To neu\u017etikrinus, galima sukelti neadekva\u010di\u0105 arba per agresyvi\u0105 ultrafiltracij\u0105, kuri lemia hipervolemij\u0105 ar hipotenzij\u0105. Komunikacija tarp ligonin\u0117s, kurioje pacientas yra hospitalizuotas, ir ambulatorinio dializ\u0117s centro turi apimti ir informacij\u0105 apie transfuzijas, kraujo netekim\u0105, hemoglobino koncentracijos steb\u0117sen\u0105. Neperdavus informacijos apie \u016bmin\u012f kraujavim\u0105, kraujavimas gali pasikartoti dializ\u0117s metu, pacientui paskyrus heparino. Antibiotik\u0173 terapija ir vaist\u0173 koncentracij\u0173 steb\u0117sena, jei skiriama su dialize (pvz., vankomicinas), taip pat yra svarb\u016bs adekva\u010diam infekcijos gydymui. Jeigu reikalingas kasdienis antibiotik\u0173 skyrimas, da\u017eniau pasirenkami laikini centriniai kateteriai nei periferi\u0161kai \u012fstatomi centriniai kateteriai.<\/p>\n Daugiau d\u0117mesio reik\u0117t\u0173 skirti paciento funkcinei b\u016bklei, fizioterapini\u0173 ir ergoterapini\u0173 paslaug\u0173 poreikiui \u012fvertinti. Visa informacija apie paciento gydym\u0105, taip pat ir laboratorini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, apie gydymo poky\u010dius turi b\u016bti perduodama ambulatorin\u0117ms \u0161i\u0173 pacient\u0173 hemodializ\u0117s \u012fstaigoms, taip stengiantis u\u017etikrinti skland\u0173 tolesn\u012f paciento gydym\u0105 [1, 4, 5].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n Hospitalizuot\u0173 dializuojam\u0173 pacient\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bra tarpdisciplininei \u012fvairi\u0173 specialist\u0173 komandai yra sud\u0117tinga u\u017eduotis. Gydant \u0161iuos pacientus, reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti su HD ir GSIL susijusi\u0173 specifini\u0173 problem\u0173. Siekiant i\u0161vengti pakartotini\u0173 hospitalizacij\u0173, b\u016btina u\u017etikrinti, kad \u0161ie pacientai b\u016bt\u0173 skland\u017eiai perduoti tolesnei ambulatorinei prie\u017ei\u016brai.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Literat\u016bra<\/b><\/p>\n 1. Kuzminskis V, Bumblyt\u0117 I. A, Skarupskien\u0117 I, ir kt. Klinikin\u0117 nefrologija. LSMU Nefrologijos klinika. Kaunas. 2015;157-191. 2013\u00a0metais pasaulyje buvo 3,2\u00a0mln. galutin\u0117s stadijos inkst\u0173 liga (GSIL) sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems skirta pakaitin\u0117 inkst\u0173 terapija (PIT). Apie 70\u00a0proc. vis\u0173 pacient\u0173, kuriems skirta PIT, yra gydomi hemodialize (HD), ir j\u0173 skai\u010dius kasmet vis did\u0117ja. Pacientams, sergantiems GSIL, hospitalizacijos yra 3 kartus da\u017enesn\u0117s, palyginti su bendr\u0105ja populiacija.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":50,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27039,27035,571,39,27041,27043,27042,1346,27034,27040,1238,27033,27032,137,791,26250,5972,259,415,21016,27031,27036,27037,60,27038,138,327],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-49","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-annual","tag-atlas","tag-diabetes","tag-dieta","tag-digestive","tag-guide","tag-hemodialysis","tag-heparinas","tag-hipervolemijai","tag-institutes","tag-karbonatas","tag-kateteriai","tag-koordinavimas","tag-ligonis","tag-mases","tag-nephrol","tag-pacientas","tag-preparatai","tag-profilaktika","tag-residual","tag-sklandziai","tag-stage","tag-systems","tag-terapija","tag-usrds","tag-vaistai","tag-venos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/50"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=49"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=49"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
2. Atlas of chronic kidney disease and end-stage renal disease in the United States. Renal Data Systems. USRDS 2007 Annual Data Report: National Institutes of Diabetes and Digestive and Kidney Disease. Bethesda, MD, 2007.
3. Atlas of chronic kidney disease and end-stage renal disease in the United States. Renal Data Systems. USRDS 2007 Annual Data Report: National Institutes of Diabetes and Digestive and Kidney Disease. Bethesda, MD, 2010.
4. Saeed F, Wong LP. Managing hospitalized hemodialysis patients: A guide for the non-nephrologist. Hosp Pract (1995). 2015;43(4):245-8.
5. Power A, Duncan N, Goodlad C. Management of the dialysis patient for the hospital physician. Postgrad Med J. 2009;85(1005):376-8.
6. Vilar E, Wellsted D, Chandna SM, Greenwood RN, Farrington K. Residual renal function improves outcome in incremental haemo- dialysis despite reduced dialysis dose. Nephrol Dial Transplant 2009;24(8):2502\u201310.
7. Marron B, Remon C, Perez-Fontan M, et al. Benefits of preserving residual renal function in peritoneal dialysis. Kidney Int 2008;73:S42\u201351.
8. Stevens PE, Levin A, Members KDIGOCKDGDWG. Evaluation and management of chronic kidney disease: synopsis of the kidney disease: improving global outcomes 2012 clinical practice guide-line. Ann Intern Med 2013;158(11):825\u201330.
9. Ikizler TA. Optimal Nutrition in Hemodialysis Patients.\u00a0Advances in chronic kidney disease. 2013;20(2):181-189. doi:10.1053\/j.ackd.2012.12.002.
10. K\/DOQI Workgroup. K\/DOQI clinical practice guidelines for car- diovascular disease in dialysis patients. Am J Kidney Dis 2005;45 (4 Suppl 3):S1\u2013153.
11. Onofriescu M, Mardare NG, Segall L, et al. Randomized trial of bioelectrical impedance analysis versus clinical criteria for guiding ultrafiltration in hemodialysis patients: effects on blood pressure, hydration status and arterial stiffness. Int Urol Nephrol. 2012 Apr;44(2):583-91.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"