Malonumas \u0161altą dieną pasimėgauti puodeliu arbatos… Galima rinktis i\u0161 kelių
\nrū\u0161ių – \u017ealiosios, juodosios, vaisinės, baltosios ir t. t. Viena su\u0161ildys, kita
\nsuteiks energijos, trečia tiesiog labai skani. Pasirinkimas – i\u0161ties nema\u017eas.<\/p>\n
Arbatos gimtinė – Kinija<\/b><\/p>\n
Arbata – tai gėrimas i\u0161 d\u017eiovintų kininio arbatmed\u017eio (Camellia sinensis),
\nCamellia assamica<\/i> arba jų hibridų lapų ir pumpurų – juos reikia u\u017epilti
\nkar\u0161tu vandeniu ir palaikyti kelias minutes. Galima gardinti įvairiais priedais:
\npienu, citrinos skiltele, vaisiais, medumi ir t. t. Dauguma istorikų teigia, kad
\narbatos gimtinė yra Kinija. Manoma, kad \u0161ioje \u0161alyje ji pradėta vartoti dar
\ngerokai prie\u0161 mūsų erą – pasak legendos, Kinijoje \u017einoma jau apie 5 000 metų.
\nTačiau iki Tang dinastijos (VII-X mūsų eros a.) arbat\u017eolės naudotos daugiau kaip
\nvaista\u017eolės – maisto papildai.<\/p>\n
Arbatos atsiradimo legendų – ne viena. Viena i\u0161 versijų, pasak kinų, kad arbatą
\natrado imperatorius \u0160en Nunas (apie 3 000 m. prie\u0161 Kristų). \u0160is legendinis
\nimperatorius turėjo nepaprastą savybę – permatomą pilvą, kuriame galėjo stebėti
\nįvairių \u017eolelių poveikį. Taip tyrinėdamas \u017eoles jis ir atrado arbatą.<\/p>\n
Kinijoje bėgant \u0161imtmečiams arbatos gaminimo tradicijos kinta. VII-X a. buvo
\npopuliaru arbatą ruo\u0161ti vadinamuoju milteliniu būdu – didelėse pialose milteliai
\nsuplakami su vandeniu. \u0160į būdą perėmė japonai – jis i\u0161liko iki dabartinių dienų.
\n\u017dinoma, japonai patobulino savo arbatos gėrimo ceremoniją, nema\u017eai ką pakeitė ir
\npridėjo.<\/p>\n
Arbat\u017eolių rū\u0161ys<\/b><\/p>\n
Pagrindinės arbat\u017eolių rū\u0161ys yra \u0161ios:<\/p>\n
– Raudonoji arbata. <\/b>Kalbant apie arbatos rū\u0161is reikėtų paminėti, kad
\nVakarų pasaulio ir Kinijos klasifikacijos skiriasi. Mes \u017eod\u017eiu \u201earbata"
\npaprastai vadiname daugelį kar\u0161tųjų gėrimų i\u0161 augalų. Kinai arbata vadina
\narbatkrūmio Camellia sinensis lapus. Taigi įprastinė mums juodoji arbata
\nKinijoje vadinama raudonąja. Tai stipriai fermentuoti arbatkrūmių lapai – jie
\nįvairiai apdirbami ir i\u0161gaunami skirtingi skoniai bei aromatai.<\/p>\n
– Baltoji. <\/b>Visi\u0161kai nefermentuota, gaminama i\u0161 pumpurų ir labai jaunų
\nlapelių – jie renkami anksti pavasarį. Apdirbami labai ma\u017eai, todėl arbat\u017eolės
\ni\u0161saugo natūralią formą ir skonį. \u0160i arbata beveik netonizuoja, turi raminamąjį
\npoveikį, sudėtyje nema\u017eai vitaminų. Tai \u0161velnus ir subtilus gėrimas. Tinka gerti
\nnetgi nė\u0161čiosioms. Baltoji arbata vėsina ir ma\u017eina kar\u0161tį, todėl ja geriausia
\nmėgautis \u0161iltuoju metų laiku.<\/p>\n
– \u017dalioji. <\/b>Silpnai fermentuota, turi daug vitaminų, stiprina sveikatą,
\nlengvai tonizuoja, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, vėsina, todėl tinka
\ngerti \u0161iltuoju metų laiku. \u017dalioje arbatoje yra i\u0161saugomos visos vertingos
\nmed\u017eiagos, kurios randamos ką tik nuskintame lapelyje. Kinijoje \u017ealiosios
\narbatos rū\u0161ių – daugybė. Remiantis kai kuriais \u0161altiniais, jų yra net apie 1000.<\/p>\n
– Ulong.<\/i><\/b> <\/i>I\u0161vertus i\u0161 kinų kalbos tai rei\u0161kia \u201eJuodasis
\ndrakonas". Paėmus bet kurį tokios arbatos lapelį, jo formą i\u0161 tiesų primena
\ndrakoną. \u0160i arbata vidutinės fermentacijos, stipraus aromato, \u0161ildanti, tinka
\ngerti rudenį ir \u017eiemą. Ji labiau fermentuota nei \u017ealioji arbata ir ma\u017eiau nei
\nraudonoji. Ulong dar vadinama \u017ealiai mėlyna (turkio spalvos). \u0160iai arbatai gerti
\nsukurtas ypatingas ritualas \u201eGunfu-ča<\/b>".<\/p>\n
– Juodoji. <\/b>Stiprios fermentacijos, \u0161ildanti, tonizuojanti. Remiantis kinų
\nklasifikacija, juodąja vadinama Pu-erh<\/b> arbata, kurios pavadinimas kilęs
\ni\u0161 miesto Puer, esančio Kinijos pietuose, pavadinimo. Esminė \u0161ios arbatos
\ngamybos technologijos detalė – arbatos lapų savaiminis kaitinimas krūvose.
\nArbata sudedama storu sluoksniu ir aplaistoma vandeniu. Taip i\u0161laikoma iki kelių
\nsavaičių, todėl įgauna gana specifinį skonį ir kvapą. Tada lapai i\u0161d\u017eiovinami ir
\nsandariai u\u017edarytuose induose laikomi ilgus metus. Pu-erh<\/b> arbata
\ntonizuoja, valo organizmą.<\/p>\n
– Geltonoji. <\/b>Tai auk\u0161tos kokybės arbata, paprastai apdorojama specialiu
\nbūdu (pana\u0161iai kaip \u017ealioji, tik d\u017eiovinimo procesas lėtesnis). Pirmiausia
\nsurinkti pumpurėliai apvytinami vėsiame vėjyje, tada kurį laiką laikomi vir\u0161
\nvandens garų – palaipsniui jie pagelsta. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad renkami
\nne lapeliai, o pumpurėliai – yra i\u0161vestos ypatingos arbatkrūmių veislės su ypač
\nstambiais ir tvirtais pumpurais.<\/p>\n
Kalbant apie arbatas da\u017enai minima fermentacija. Paprastai tariant, tai
\narbatos lapo apdorojimas. Kuo stipresnė fermentacija, tuo labiau pakinta arbatos
\nlapų savybės, aromatas ir spalva. Pvz., \u017ealioji arbata silpnai fermentuota, o
\njuodoji – stipriai.<\/i><\/p>\n
Arbatos paruo\u0161imas<\/b><\/p>\n
* Ruo\u0161ti arbatą reikėtų labai kruop\u0161čiai. Pa\u0161ildykite arbatinį ir puodelius
\nkar\u0161tu vandeniu. Galite paeksperimentuoti: pabandykite į arbatinį įdėti daugiau
\narbat\u017eolių, bet plikyti trumpiau (iki 1 minutės). Arbata bus kvapnesnė, nejusite
\nprėsko skonio, kartumo.<\/p>\n
* Jeigu gaminate silpnai fermentuotas arbatas, palaukite, kol vanduo pravės (1-2
\nminutes).
\nJeigu plikote ulong, juodąją ar puer, u\u017epilkite beveik verdančiu vandeniu (apie
\n95 \u00baC temperatūros).<\/p>\n
* Ruo\u0161dami arbatą galite i\u0161bandyti gurmanų metodą – į vandenį įberkite nedidelį
\n\u017eiupsnelį druskos. Berkite labai nedaug – neturi būti sūru. Druska suteiks
\narbatai daugiau skonio atspalvių, \u0161iek tiek sumink\u0161tins vandenį.<\/p>\n
Pagrindinės klaidos, namuose plikant arbatą: <\/b>plikome per kar\u0161tu vandeniu,
\ndedame per ma\u017eai ar per daug arbat\u017eolių, renkamės prastas aromatizuotas
\narbat\u017eoles.<\/p>\n
Kad arbata būtų skani ir kvapni, ją reikia tinkamai laikyti – sausoje ir
\ntamsioje vietoje. Juodoji arbata laikoma ne ilgiau kaip 2 metus nuo pagaminimo
\ndatos, \u017ealioji – apie 1,5 metų, o aromatizuota – trumpiausiai, apie 1 metus.
\nLaikant ilgiau pakinta kvapas ir skonis, arbata netenka naudingų savybių.<\/i><\/p>\n
Kuo vertinga<\/b><\/p>\n
Arbatos gydomosios savybės \u017einomos jau seniai. Jos priklauso nuo arbat\u017eolėse
\nesančių tam tikrų med\u017eiagų. Arbata veikia kaip antioksidantas, u\u017ekerta kelią
\naterosklerozei, ma\u017eina riziką susirgti \u0161irdies ir kraujagyslių ligomis,
\nakmenlige, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, saugo atmintį. Nustatyta,
\nkad arbata netgi ma\u017eina vė\u017eio riziką. Be to, \u0161is gėrimas turi antibakterinių
\nsavybių, tad įsipjovus ar nusideginus galima u\u017edėti \u017ealiosios arbatos tir\u0161čių.<\/p>\n
Tačiau arbatos gerti be saiko nereikėtų, nes ji turi kofeino. Jeigu jo per daug,
\norganizmui tai ne į naudą. Dienos norma – iki 10 puodelių arbatos.<\/p>\n
Jos nereikėtų padauginti nė\u0161čiosioms ir vaikams, nes didelis kiekis arbatos \u0161iek
\ntiek pristabdo gele\u017eies įsisavinimą.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Malonumas \u0161altą dieną pasimėgauti puodeliu arbatos… Galima rinktis i\u0161 kelių
\nrū\u0161ių – \u017ealiosios, juodosios, vaisinės, baltosios ir t. t. Viena su\u0161ildys, kita
\nsuteiks energijos, trečia tiesiog labai skani. Pasirinkimas – i\u0161ties nema\u017eas.<\/p>\n
Arbatos gimtinė – Kinija<\/p>\n
Arbata – tai gėrimas i\u0161 d\u017eiovintų kininio arbatmed\u017eio (Camellia sinensis),
\nC<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4978,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4977","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4977","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4977"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4977\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4978"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4977"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4977"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4977"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4977"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4977"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}