Baltymai – svarbiausia sudedamoji mūsų maisto dalis. Tai pagrindinė
\nmed\u017eiaga, i\u0161 kurios susiformuoja organizmo ląstelės ir audiniai; tai
\nnei\u0161senkantis atsargų, reikalingų struktūrų atsinaujinimui, \u0161altinis. Baltymai
\nu\u017etikrina organizmo energijos balansą, i\u0161 jų susidaro fermentai ir hormonai.
\nPakankamas baltymų kiekis maiste padeda reguliuoti galvos smegenų \u017eievės
\nfunkcijas, padidina centrinės nervų sistemos tonusą.<\/b><\/p>\n
Baltymų vertė nustatoma pagal jų sudėtyje esančias pakeičiamąsias ir
\nnepakeičiamąsias aminorūg\u0161tis. Nepakeičiamosios aminorūg\u0161tys organizme
\nnesusidaro, jas būtina gauti su maistu. Tai triptofanas, leucinas, izoleucinas,
\nvalinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilaninas.<\/p>\n
Pakeičiamosios aminorūg\u0161tys gali būti sintezuojamos organizme. Vertingiausi tie
\nbaltymai, kuriuose yra visos nepakeičiamosios aminorūg\u0161tys. \u017dinoma, kad
\ngyvulinės kilmės produktuose yra \u017eymiai daugiau nepakeičiamųjų aminorūg\u0161čių nei
\naugalinės kilmės produktuose. Tačiau optimalus visų aminorūg\u0161čių kiekis gali
\nbūti gautas tik esant tam tikram vienų ir kitų baltymų santykiui. Apytiksliai
\npusė visų su maistu gaunamų baltymų turi būti gyvulinės kilmės.<\/p>\n
Norint u\u017etikrinti, kad organizmas gautų visas būtinas aminorūg\u0161tis, tikslinga
\nnaudoti įvairius, vienas kitą papildančių produktų derinius. Pavyzd\u017eiui,
\nbiologiniu po\u017eiūriu racionaliau vartoti kvietinę duoną su pienu nei vieną duoną.<\/p>\n
Ne visada vartojant įvairius maisto produktus u\u017etikrinamas organizmui reikiamų
\nmaistinių med\u017eiagų balansas. Pastebėta, kad vartojant daug mėsos produktų,
\ngaunamas per didelis nepakeičiamųjų aminorūg\u0161čių kiekis. Tai gali sąlygoti
\norganų ir sistemų funkcijų sutrikimus. Pirmiausiai nukentės purino apykaita,
\ninkstų i\u0161skiriamoji funkcija ir kt. Sudegus 1g baltymų, organizme i\u0161silaisvina
\napie 4 kcal energijos.<\/p>\n
Daug gyvulinės kilmės baltymų yra mėsos, \u017euvies patiekaluose. Kai kuriuose
\npatiekaluose yra optimalus gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų kiekis,
\npavyzd\u017eiui, mėsoje, \u017euvyje su įvairiais kruopų, dar\u017eovių garnyrais. Ypač
\nvertingi \u017euvies baltymai. Juos organizmas lengvai įsisavina, pagal savo savybes
\njie nenusileid\u017eia mėsos ir pauk\u0161tienos baltymams. \u017duvyje yra ne tik vertingų
\nbaltymų, bet ir vitaminų A ir D, didelis druskų, mikroelementų (jodo, cinko,
\nfosforo ir kt.) kiekis.<\/p>\n
I\u0161skirtinę reik\u0161mę turi pienas ir pieno produktai. \u0160ie produktai vertingi, nes
\njuose yra tinkamas aminorūg\u0161čių santykis, yra pieno cukraus, vitaminų,
\nmineralinių druskų, i\u0161 jų gerai įsisavinami riebalai. Be to, pienas sugeba
\nsuri\u0161ti kai kuriuos toksinius elementus ir pa\u0161alinti juos i\u0161 organizmo. Taigi
\nneatsitiktinai vyresniems \u017emonėms rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų.<\/p>\n
Per 160 dienų organizme visi\u0161kai pasikeičia visi baltymai. 70 kg sveriančiam
\ntarnautojui per parą vidutini\u0161kai reikia apie 91g baltymų (1,3g vienam kūno
\nmasės kilogramui).<\/p>\n
Dirbant fizinį darbą, baltymų poreikis gali siekti 150g per parą ir daugiau.
\nMinimalus baltymo poreikis sudaro 0,7g vienam kūno masės kilogramui.<\/p>\n
Baltymų poreikis taip pat priklauso nuo am\u017eiaus ir lyties.<\/p>\n
Pasistenkime maitintis sveikiau!<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Baltymai – svarbiausia sudedamoji mūsų maisto dalis. Tai pagrindinė
\nmed\u017eiaga, i\u0161 kurios susiformuoja organizmo ląstelės ir audiniai; tai
\nnei\u0161senkantis atsargų, reikalingų struktūrų atsinaujinimui, \u0161altinis<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4990,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-4989","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4989","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4989"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4989\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4990"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4989"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4989"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4989"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=4989"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=4989"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}