Juodas, pieninis arba baltas, paskanintas rie\u0161utais, mėtomis ar pipirais
\n\u0161okolado gabalėlis palaimingai slystantis gomuriu da\u017enam asocijuojasi su
\nteigiamomis emocijomis, malonumu ar ma\u017eyte nuodėme, kuriai kur kas da\u017eniau
\nneatsispiria moterys.<\/b><\/p>\n
Esu smali\u017eė. Niekada nepraleid\u017eiu progos paskanauti \u0161okolado. Tačiau aplink
\ntik ir gird\u017eiu, kad \u0161okoladas kenkia dantims, aplink pilvą augina papildomus
\nkilogramus, skatina spuogų atsiradimą ir pana\u0161iai. Tačiau man jis toks skanus.
\nNorėčiau su\u017einoti, kuris vertingesnis – pieninis ar juodasis? Ar tiesa, kad kuo
\ndidesnis kakavos kiekis \u0161okolade, tuo jis geresnis?
\nDiana<\/i><\/p>\n
Atsako technologijos mokslų daktarė Virginija Javorskienė<\/b><\/p>\n
– Nors daugeliui \u0161okoladas asocijuojasi su sald\u017eiu desertu, tačiau jis gaminamas
\ni\u0161 kakavos pupelių, kurios nė i\u0161 tolo neprimena visų pamėgto saldumyno skonio.
\nI\u0161 tikrųjų jos yra karčios, o sukramčius net sutraukia burną. Todėl smagurių
\nmėgstamam skanėstui cukrus reikalingas kaip mėsai druska.<\/p>\n
Taigi dantis gadina visai ne \u0161okoladas, o cukrus. Todėl gamintojai balansuoja
\ntarp to, kas skanu ir sveika. Kakava ir kakavos sviestas yra pagrindiniai ir
\nbrangiausi \u0161okolado ingridientai.
\nGaminant įvairių rū\u0161ių – baltą, juodą ar pieninį – \u0161okoladą dedami skirtingi
\nkakavos ir cukraus kiekiai. Pavyzd\u017eiui, juodojo \u0161okolado sudėtyje yra ne ma\u017eiau
\nkaip 35 proc. kakavos produktų.<\/p>\n
Auk\u0161tesnės kokybės juodajame \u0161okolade – ne ma\u017eiau kaip 43 proc. kakavos
\nproduktų, o dar auk\u0161tesnės kokybės juodajame \u0161okolade būna tik keli procentai
\ncukraus, visa kita – kakavos produktai. Norėdami pabrė\u017eti \u0161okolado vertingumą,
\ngamintojai kakavos produktų kiekį labai ai\u0161kiai deklaruoja ant pakuotės.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, u\u017era\u0161as \u201c70 proc.\u201d, esantis \u0161alia gaminio pavadinimo, rei\u0161kia, kad
\n\u0161okolado sudėtyje yra ne ma\u017eiau kaip 70 proc. kakavos produktų, o cukrui lieka
\ntik 30 proc. Tuo tarpu pieniniame \u0161okolade cukrus sudaro apie 40-50 proc., be
\nto, dar dedama pieno miltelių, o kakavos produktai sudaro 25-30 proc. Taigi
\nlyginant pieninį ir juodąjį \u0161okoladą pastarajame bus daugiau kakavos ir ma\u017eiau
\ncukraus. Pieninis galbūt saldesnis ir gardesnis, tačiau naudos – ma\u017eiau.<\/p>\n
Pirkdami juodąjį \u0161okoladą būtinai atkreipkite dėmesį į kakavos kiekį. Geriausia
\nrinktis tokį, kuriame kakava sudaro 70 proc. Ypač svarbu atsi\u017evelgti, kiek ir
\nkokios rū\u0161ies riebalų \u0161okolade esama. Patartina nesirinkti produkto, kuriame yra
\npalmių ar kokoso aliejaus arba pieno riebalų.<\/p>\n
Rinkitės tokį \u0161okoladą, kuriame dominuoja kakavos sviestas – nes jis, kitaip nei
\nkitos rū\u0161ies riebalai, neskatina cholesterolio susidarymo. Be to, kuo daugiau
\nkakavos produktų, tuo \u0161okoladas vertingesnis, sveikesnis bei jo kokybė
\nauk\u0161tesnė. Jeigu rūpinatės savo figūra ir skaičiuojate kiekvieną kaloriją,
\nneturėtumėte pamir\u0161ti, kad net ir paties juod\u017eiausio \u0161okolado turėtų būti
\nskanaujama su saiku.
\n
\nKakavos pupelės yra labai maistingos ir kaloringos<\/b><\/p>\n
Ma\u017edaug pusę maistingųjų med\u017eiagų sudaro riebalai, kitaip dar vadinami kakavos
\nsviestu. I\u0161 jų gaminamas gardumynas, gydytojų teigimu, apsaugo nuo \u0161irdies ir
\nkraujagyslių ligų, greitai nuima nuovargį, turi natūralių antidepresantų, taip
\npat naudingų med\u017eiagų: kalio, mangano, gele\u017eies, cinko, magnio. Be to, jis
\nreguliuoja hormonų pusiausvyrą. Tačiau tai nerei\u0161kia, kad \u0161okoladas yra maisto
\npakaitalas ar vaistas nuo įvairiausių ligų. Tai malonumas, kuris turi teigiamų
\nsavybių.<\/p>\n
Mokslininkai teigia, kad juodajame \u0161okolade yra efektyvių natūralių augalinių
\nmed\u017eiagų, vadinamų antioksidantais, kurios saugo organizmą nuo senėjimo. Jų yra
\ndaugelyje kitų produktų. Tai maistas ir gėrimai, pagaminti i\u0161 augalinės kilmės
\nproduktų, pavyzd\u017eiui, vaisių, dar\u017eovių, sveikų grūdų, pupelių, \u017eirnių ir lę\u0161ių,
\nkakavos, kavos bei arbatos. Jie teikia įvairios naudos, tačiau visi turi bendrą
\nveiksmingą savybę – stiprina natūralią organizmo apsaugą.<\/p>\n
Polifenoliai yra viena did\u017eiausių antioksidantų grupių, kurių gausu kakavos
\npupelėse. Be to, \u0161okolado sudėtyje yra tų pačių med\u017eiagų, kurias gamina
\nįsimylėjusio \u017emogaus organizmas. Todėl ne veltui jis laikomas vienu pačių
\nstipriausių afrodiziakų.
\n
\nTai įdomu<\/p>\n
Majų civilizacijos atradimas<\/b><\/p>\n
\u0160okoladas pasaulyje pirmiausiai atsirado kaip gėrimas. Manoma, kad pirmąjį
\n\u0161okoladą ma\u017edaug prie\u0161 2 tūkst. metų pagamino majai. Nuo to laiko įvairiausios
\njo variacijos su skirtingais priedais tapo populiarios pasaulyje.<\/p>\n
Majams \u0161okoladas simbolizavo ne tik prabangą, bet buvo laikomas \u0161ventu gėrimu, o
\nmėgautis juo galėjo tik vadai. Skanaudavo jį puotų, įvairių susirinkimų metu
\nkaip nuotaiką keliantį bei energijos suteikiantį patiekalą. Archeologiniais
\ntyrimais įrodyta, kad smaguriavę \u0161okoladu majai buvo stiprios sveikatos, gyveno
\nilgiau u\u017e kitų tautų atstovus. Dėl to daromos prielaidos, kad \u0161okoladas ne tik
\nmalonumas, bet ir nauda organizmui.<\/p>\n
Svarbiausia – kakavos sviestas<\/b><\/p>\n
\u0160okolado neįvertinsi jokiais kitais parametrais, tik skoniu. Atidarius dė\u017eutę ar
\ni\u0161vyniojus, turi sklisti geras aromatas, neturi dominuoti priedų kvapai. Geros
\nkokybės \u0161okoladas mink\u0161tas, \u0161velnus, lengvai tirpsta burnoje.<\/p>\n
Brangiausi \u0161okolado ingredientai kakava ir kakavos sviestas. Nuo jo priklauso
\n\u0161okolado aromatas ir skonis. Būtent dėl kakavos sviesto, vos tik įsidėjus
\n\u0161okolado plytelės gabaliuką į burną i\u0161 karto pajuntamas skonis.<\/p>\n
Be to, manoma, kad į kavą ar arbatą nuolat dedant po gabalėlį kakavos sviesto
\ngalima greičiau įveikti per\u0161alimo ligas. Kai kakavos sviestas i\u0161spaud\u017eiamas,
\npupelių miltai pasidaro sausi ir birūs. Tikras \u0161okoladas gaminamas mai\u0161ant
\nkakavos miltelius, kakavos sviestą, cukrų ir kitus ingredientus.<\/p>\n
Kartais į \u0161okoladą dedama kakavos sviesto pakaitalo (augalinių riebalų), tačiau
\njo negali būti daugiau nei 5 proc. Jei augalinių riebalų yra daugiau, \u0161okoladas
\nturi būti vadinamas sald\u017eiąja plytele. Lyginant su kitais pakaitalais kakavos
\nsviestas atsparesnis oksidacijai. Todėl \u0161okoladas su kakavos sviestu daug
\nkokybi\u0161kesnis, jo tinkamumo vartoti laikas ilgesnis.<\/p>\n
I\u0161 ko atsiranda \u0161okoladas<\/b><\/p>\n
\u0160okoladas gaminamas i\u0161 kakavmed\u017eio sėklų, kurios slepiasi sultinguose vaisiuose.
\nNuskinti vaisiai sudedami ant bananų lapų padėklų ir paliekami fermentuotis. Tuo
\nmetu apyvaisis, kuriame slepiasi pupelės, sumink\u0161tėja, o pačios pupelės pasidaro
\ntvirtos. Pasibaigus \u0161iam procesui, pupelės atskiriamos, rū\u0161iuojamos ir
\npradedamos d\u017eiovinti. Po to atve\u017eamos į fabriką, kur prasideda \u0161okolado gamybos
\nmagija.<\/p>\n
Pirmiausia kakavos pupelė sutrinama ir susmulkinama, gaunama skysta tyrė, kitaip
\ndar vadinama trinta kakava. 50 proc. \u0161ios masės sudaro riebalai, kurie vadinami
\nkakavos sviestu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Juodas, pieninis arba baltas, paskanintas rie\u0161utais, mėtomis ar pipirais
\n\u0161okolado gabalėlis palaimingai slystantis gomuriu da\u017enam asocijuojasi su
\nteigiamomis emocijomis, malonumu ar ma\u017eyte nuodėme, kuriai kur kas da\u017eniau
\nneatsispiria moterys.<\/p>\n
Esu smali\u017eė.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5016,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5015","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5015","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5015"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5015\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5016"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5015"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5015"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5015"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5015"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5015"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}