Su maistu \u017emogus gauna apie 40 įvairių maistinių med\u017eiagų.
\nPagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai,
\nmineralinės med\u017eiagos ir vitaminai. Kiekviena i\u0161 pagrindinių maisto med\u017eiagų
\nturi savo funkcijas. <\/p>\n
Baltymai<\/p>\n <\/strong>Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus Riebalai<\/p>\n <\/strong>Tai viena svarbiausių maisto med\u017eiagų, kuri yra visų \u017emogaus organizmo Angliavandeniai<\/p>\n <\/strong>Tai lengviausiai prieinamas energijos \u0161altinis. Pagal sveikos mitybos Su maistu \u017emogus gauna apie 40 įvairių maistinių med\u017eiagų. Baltymai<\/p>\n Organizmas vartoja baltymus audiniams<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5108,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5107","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5107","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5107"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5107\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5108"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5107"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5107"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5107"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5107"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5107"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\norganams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti i\u0161
\naminorūg\u0161čių. Aminorūg\u0161tys skirstomos į \u201enepakeičiamąsias\u201c \u2013 kurios
\nnesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir \u201epakeičiamąsias\u201c \u2013
\nkurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūg\u0161čių
\npertekliui. Nepakeičiamos aminorūg\u0161tys yra leucinas, izoleucinas, lizinas,
\nmetioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.
\nBaltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai
\npripa\u017einti baltymų \u0161altiniai yra mėsa, pienas, kiau\u0161iniai ir \u017euvis. Nema\u017eai
\nbaltymų galima gauti su pupelėmis, rie\u0161utais, grūdiniais maisto produktais.
\nTačiau nepakeičiamųjų aminorūg\u0161čių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose.
\nSuaugęs \u017emogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu
\nmaistu. Augaliniai baltymai vir\u0161kinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.
\nVidutiniam suaugusiam \u017emogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g
\n(vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta
\nmėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiau\u0161iniais ar 17-20 riekių rupios duonos.
\nPer didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų
\npavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei
\nbaltymų organizmas gauna nepakankamai, tai suma\u017eėja atsparumas infekcinėms
\nligoms.<\/p>\n
\nląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos \u0161altinis, dalyvauja
\ntermoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą,
\nspalvą), lėtina vir\u0161kinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais
\norganizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų \u2013 A, D, E, K bei pagerina \u0161ių
\nvitaminų įsisavinimą.
\nPaprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną
\nvyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną
\ntrečdalį, o gyvūninės \u2013 du trečdalius riebalinių produktų normos.<\/p>\n
\nkoncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus
\ndidesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų.
\nAngliavandeniai \u2013 svarbūs ne tik kaip energijos \u0161altinis, bet jie yra audinių ir
\nląstelių sudėtyje.
\nMaistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas
\ntukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau i\u0161 tiesų jis
\ntukina ma\u017eiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia ma\u017eiau energijos
\nir greičiau u\u017epildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik
\ntuomet, kai i\u0161 bet kokio maisto gautos energijos kiekis vir\u0161ija sunaudojamą
\nenergijos kiekį.
\nAngliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių \u017emogaus organizmas per
\nparą turi gauti apie 20 \u2013 30 g. Maistinės skaidulos ma\u017eina cholesterolio
\nkoncentraciją kraujo plazmoje, gerina \u017earnyno veiklą.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nPagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai,
\nmineralinės med\u017eiagos ir vitaminai. Kiekviena i\u0161 pagrindinių maisto med\u017eiagų
\nturi savo funkcijas. <\/p>\n