Populiarioje literatūroje yra gausybė rekomendacijų, ką turėtume valgyti, kad
\ni\u0161vengtume \u0161ios grėsmingos ligos. Ir labai nelengva tarp jų susigaudyti…<\/p>\n
Konsultavo gydytoja dietologė Edita Gavelienė<\/p>\n
Kiekviena esame daugybę kartų skaičiusi, girdėjusi: suvalgykime kasdien ar
\nstiklinę spanguolių, ar dvi saujas mėlynių, ar avokadą, i\u0161gerkime ar penkis
\npuodelius \u017ealios arbatos, ar stiklinę burokėlių sulčių (ir taip toliau…), ir
\nrizika susirgti vienokiu ar kitokiu vė\u017eiu suma\u017eės tiek ir tiek kartų, tiek ir
\ntiek procentų… Bent pusdienį panar\u0161ius internete, ie\u0161kant maisto produktų,
\nkurie arba saugo nuo vė\u017eio arba didina jo grėsmę, abu \u0161ie sąra\u0161ai tampa tokie
\nilgi… Pamačius tokią gausybę perspėjančių prane\u0161imų belieka pasijusti
\npriblok\u0161toms ir susipainiojusioms – ką daryti?<\/p>\n
\u0160iek tiek pakeisi valgiara\u0161tį ir įvyks stebuklas?<\/b><\/p>\n
Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, įvairiausi teiginiai apie vienokį
\nar kitokį maisto produktą, saugantį nuo vė\u017eio, yra be galo populiarūs, greitai
\n\u017emonių įsimenami ir netgi noriai taikomi. Kodėl? \u201eOgi todėl, kad labai paprasta
\nįtraukti į savo valgiara\u0161tį ar, atvirk\u0161čiai, i\u0161 jo \u201ei\u0161mesti" kokį vienos rū\u0161ies
\nmaistą ir įsivaizduoti, kad įvyks stebuklas – sunkios ligos bus galima
\nnesibaiminti. Tačiau i\u0161 tiesų nė vienas konkretus produktas nepadeda vė\u017eio
\ni\u0161vengti! Mokslas yra nustatęs, kad tam tikros maistinės med\u017eiagos turi ry\u0161į su
\n\u0161alia liga – ir tiek. \u017dinoma, yra maisto produktų, kuriuose daugiau biologi\u0161kai
\naktyvių komponentų, turinčių reik\u0161mės vė\u017eio prevencijai. Tačiau pasakyti, kad
\ntas, kas valgys tokių produktų daug daug daug, vė\u017eiu tikrai nesusirgs – negalima…
\nMokslininkai, kurie dirba mitybos srityje tirdami vė\u017eio prevenciją, ragina
\nvalgyti… laikantis sveikos mitybos principų. Labai paprasta! Netgi pernelyg –
\ntodėl mums sunku tuo patikėti, todėl norisi rasti ypatingą ir \u201elabai gerą"
\nproduktą, jį są\u017einingai valgyti ir daugiau nesukti galvos. Deja…" – sako
\ngydytoja dietologė.
\n
\nKas tas vė\u017eys?<\/b><\/p>\n
Vė\u017eys – tai dėl daugybės ne\u017einomų prie\u017easčių atsiradę susirgimai. Visus juos
\nvienija nevaldomas pakitusių ląstelių dauginimasis.<\/p>\n
Kiekvieną valandą mūsų organizme atsiranda ma\u017edaug 6 milijardai naujų ląstelių,
\ndalis i\u0161 jų būna pakitusių. Kuo daugiau neigiamų veiksnių veikia organizmą, tuo
\nlabiau tikėtina, kad tokių ląstelių dauginimosi negalėsime kontroliuoti.
\nKiekvienas mūsų turime tam tikras atsparumo ribas (savo pasiprie\u0161inimo
\nmechanizmą). \u0160is mechanizmas – galingas, bet – ne beribis. Imuninė sistema turi
\nnedelsdama reaguoti į pakitusių ląstelių atsiradimą ir jas nukenksminti. Mityba,
\nsavo ruo\u017etu, gali ir stabdyti ligos atsiradimą bei vystymąsi, nukenksmindama
\nkancerogenų poveikį. Taigi, nors tikrai veiksmingo \u201eprie\u0161vė\u017einio" maisto
\nmokslininkams ir nepavyko aptikti, tačiau patiekalai, kuriuos kasdien valgome,
\ngali mums padėti.<\/p>\n
Mūsų valgiara\u0161tyje turi būti maisto skaidulų.<\/b><\/u> Jos ma\u017eina kai kurių
\nrū\u0161ių vė\u017eio (pvz., storosios \u017earnos) riziką, nes pa\u0161alina i\u0161 organizmo \u017ealingus
\nkancerogenus. Pamenate – sveikos mitybos pagrindą sudaro grūdinės kultūros, o
\njose gausu maisto skaidulų. Kuo ma\u017eiau apdoroti grūdai – tuo geriau, taigi
\nda\u017eniau rinkitės rupaus malimo duonos gaminius, kruopas. Daug maisto skaidulų
\ntaip pat yra dar\u017eovėse ir vaisiuose. <\/p>\n
Valgyk maistą, kuriame yra antioksidantų.<\/b> <\/u>Antioksidantų yra pačių
\nįvairiausių, tačiau svarbiausi – vitaminai A, C, E ir mikroelementas selenas.
\nManoma, kad jie ne tik apsaugo ląsteles nuo \u017ealos, kurią daro laisvieji
\nradikalai, bet ir stiprina imuninę sistemą bei gynybines jos galias.<\/p>\n
Vitamino A<\/b> yra riebioje \u017euvyje, \u017euvų taukuose. Iliustr. Vitaminu A
\norganizme virsta beta karotenas, kurio daug yra tamsiai \u017ealiuose ir intensyviai
\ngeltonuose vaisiuose ir dar\u017eovėse: morkose, \u0161pinatuose, raudonosiose paprikose,
\nmoliūguose, brokoliuose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose, sald\u017eiosiose
\nbulvėse. Tiesą sakant, \u0161iek tiek beta karoteno turi visi vaisiai ir dar\u017eovės…<\/p>\n
Vitamino C<\/b> gausus maistas – vaisiai, uogos – stiprina imunitetą, gina
\norganizmą, stabdo pačių populiariausių kancerogenų, kurie organizme susidaro i\u0161
\nnitratų, poveikį. Yra citrusiniuose vaisiuose, Briuselio kopūstuose, \u0161pinatuose,
\npaprikose, sald\u017eiosiose bulvėse.<\/p>\n
Svarbus ir vitaminas E<\/b>. Jo gausu nerafinuotuose aliejuose, rie\u0161utuose,
\ndaigintuose grūduose. Gaminant maistą vitaminas E paprastai i\u0161lieka. Tačiau jį
\nnaikina \u0161viesa ir deguonis: tad pirkti aliejų geriausia skardinėse ar tamsiuose
\nbuteliuose.<\/p>\n
Seleno<\/b> yra rie\u0161utuose, \u017euvyje, kiau\u0161iniuose, saulėgrą\u017eose, grybuose.<\/p>\n
Kodėl dar\u017eovės – nepakeičiamos<\/b><\/p>\n
Sveikos mitybos specialistai vienu balsu tvirtina, kad turime valgyti spalvingų
\nvaisių ir dar\u017eovių. Juose ne tik daug maisto skaidulų bei vitaminų, mineralinių
\nmed\u017eiagų, bet ir keletas \u0161imtų su ligomis kovojančių unikalių fitocheminių
\nmed\u017eiagų (fitoncidų). Daugelis jų taip pat yra antioksidantai ir ma\u017eina vė\u017eio
\natsiradimo riziką. Deja, \u0161ios maisto med\u017eiagos dar nepakankamai i\u0161tirtos, ir net
\nne visos \u017einomos. Gal todėl joms paprastai ir priskiriami nuopelnai, garbinant
\nvieno ar kito produkto stebuklingą poveikį sveikatai.<\/p>\n
Dar\u017eovė. Kuo vertinga<\/p>\n
* Pomidorai <\/b><\/p>\n
Juose esantis ir juos raudonai nuda\u017eantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti
\nvir\u0161kinimo sistemos, prostatos vė\u017eiu. Beje, jis atsparus temperatūrai ir
\nnepraranda savo savybių ruo\u0161iant maistą, ir tuomet netgi geriau pasisavinamas.
\n\u0160iek tiek likopeno yra ir abrikosuose, melionuose.<\/p>\n
* Brokoliai<\/b><\/p>\n
Dėl juose esančio sulforafano pripa\u017eįstami itin vertinga dar\u017eove. O ir vitamino
\nC 100 g brokolių yra visa rekomenduojama paros norma. Ir kituose jų
\ngiminaičiuose – baltagū\u017eiuose, raudongū\u017eiuose, \u017eiediniuose, Briuselio kopūstuose
\ndaug biologi\u0161kai aktyvių med\u017eiagų. Manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo
\nskrand\u017eio ir krūties vė\u017eio. Vien kopūstuose yra per 200 įvairių fitocheminių
\nmed\u017eiagų.<\/p>\n
* Svogūnai <\/b><\/p>\n
Juose esantis kvarcetinas – reta veiklioji med\u017eiaga, kuri ne tik mal\u0161ina
\nu\u017edegimus, naikina bakterijas, bet ir ma\u017eina kancerogenų veikimą. Daugybė
\nveiksmingų med\u017eiagų (daugiau kaip 400!) aptikta ir česnako skiltelėje.<\/p>\n
* \u0160pinatai<\/b><\/p>\n
Juose yra liuteino – manoma, kad \u0161is antioksidantas saugo nuo ligų, kurias
\nsukelia suaktyvėję laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai \u017ealiose
\nlapinėse dar\u017eovėse.<\/p>\n
! Daugiausia naudos sveikatai fitocheminės med\u017eiagos suteikia gaunamos su
\ndar\u017eovėmis ir vaisiais ar kitu augaliniu maistu, o ne nurijamos kaip maisto
\npapildų piliulės.<\/p>\n
20 maisto produktų-čempionų kovoje su vė\u017eiu:<\/b><\/p>\n
– alyvų aliejus (\u0161alto spaudimo),
\n– apelsinai,
\n– bra\u0161kės,
\n– brazili\u0161ki rie\u0161utai,
\n– brokoliai,
\n– Briuselio kopūstai,
\n– česnakas,
\n– kiviai,
\n– kopūstai,
\n– la\u0161i\u0161a,
\n– mangai,
\n– morkos,
\n– pomidorai,
\n– raudona ir oran\u017einė paprika,
\n– rė\u017eiukas,
\n– rupių miltų duona,
\n– sald\u017eiosios bulvės, saulėgrą\u017eos, svogūnai, \u0161pinatai.<\/p>\n
! Daug efektyviau valgyti visų vertingų produktų, o ne i\u0161sirinkti vieną \u201enumylėtinį".<\/b><\/p>\n
Blogi ne produktai, bet valgymo įpročiai…<\/b><\/p>\n
Anot vė\u017eį tyrinėjančių mokslininkų, kai kuris nors produktas siejamas su vė\u017eio
\ngrėsme, kaltas nebūtinai jis. Manoma, kad tikra vė\u017eio rizika kyla ne dėl ma\u017eyčių
\nkiekių specifinių chemikalų, esančių maiste, bet dėl to, kaip ir kiek jo valgome.
\nKuo daugiau suvalgysi, tuo didesni kiekiai kaupsis organizme ir gal būt sukels
\nligą.<\/p>\n
Tikrai verta atsisakyti kai kurių mitybos įpročių:<\/b><\/u><\/p>\n
* Nepiktnaud\u017eiauti apskrudusiais, juo labiau pridegusiais mėsos patiekalais<\/b>,
\nnes juose susidaro vė\u017eį sukeliančių med\u017eiagų.<\/p>\n
* Ma\u017eiau valgyti perdirbtos mėsos<\/b>: de\u0161rų, rūkytų, sūdytų gaminių. Į
\ntokius produktus dedama nitratų ir konservantų. Dideli \u0161ių med\u017eiagų kiekiai
\nkenkia sveikatai. Rūkant mėsos gaminius taip pat atsiranda toksi\u0161kų med\u017eiagų. O
\ndruska siejama su padidėjusia skrand\u017eio vė\u017eio rizika ir ją taip pat reikėtų
\nriboti.<\/p>\n
* Vengti riebaus maisto<\/b>. Didelis riebalų kiekis skatina krūties ir
\nstorosios \u017earnos vė\u017eio vystymąsi Itin pavojingi perkaitinti riebalai – tie,
\nkuriuose maistas buvo kepamas arba i\u0161 naujo \u0161ildomas. Ir niekuomet nekaitinkite
\naliejaus antrą kartą..Maistą sveikiau gaminti \u017eemesnėje temperatūroje, virti,
\ngarinti, tro\u0161kinti ar kepti orkaitėje. Be to, riebus maistas – tiesus kelias į
\nnutukimą, kuris taip pat yra kelių vė\u017eio rū\u0161ių rizikos faktorius.<\/p>\n
* Ypač vengti maisto, kuriame yra transriebalų rūg\u0161čių, kurios gali skatinti
\nvė\u017eio atsiradimą.<\/b> Jos susidaro kietinant aliejų ir gaminant margariną, kurio
\nvėliau dedama į įvairius konditerijos gaminius.<\/p>\n
* Riboti alkoholio vartojimą. Jis didina riziką sirgti burnos, ryklės,
\ngerklės, kepenų, \u017earnyno vė\u017eiu<\/b>. Didesnę riziką jis kelia dar ir rūkantiems
\n\u017emonėms.<\/p>\n
* Dirbtiniai saldikliai bei kiti maisto priedai <\/b>taip pat ne visada lydimi
\ngeros \u0161lovės ir kaltinami dėl vė\u017eio grėsmės. I\u0161 tiesų, labai didelė maisto
\npriedų koncentracija gali pakenkti sveikatai. Tačiau į produktus jų dedami labai
\nma\u017ei ir tiksliai nustatyti kiekiai, kurie nevir\u0161ijami, nes kontrolė tikrai yra
\ngrie\u017eta. Lygiai taip pat įtartinai gali atrodyti ir kenksmingos cheminės
\nmed\u017eiagos, besikaupiančias dar\u017eovėse, vaisiuose ir galinčios turėti įtakos mūsų
\nsveikatai. Tačiau tam ir sukurtos įstaigos, kurios tikrina maistą ir pripa\u017eįsta
\njį saugiu (arba ne).<\/p>\n
3 sveikos mitybos taisyklės:<\/b><\/p>\n
– Riebalai turi suteikti iki 30 proc. bendro paros kalorijų kiekio.
\n– Valgykite laikydamiesi re\u017eimo, bet… su saiku.
\n– Galvokite apie tai, ką dedate į burną!<\/p>\n
ir… 1 patarlė<\/b><\/p>\n
Anglakalbės \u0161alys turi gerą patarlę, kuri i\u0161versta skamba taip: suvalgysi obuolį
\nper dieną – galėsi vyti \u0161alin visus gydytojus.
\nDabar mitybos specialistai siūlo ją perfrazuoti: 5 – 9 obuoliai per dieną
\npadės \u0161alin nuvyti vė\u017eį.<\/b><\/p>\n
\u017dODYNĖLIS<\/b><\/p>\n
Laisvieji radikalai<\/b> – aktyvios cheminės med\u017eiagos, galinčios pa\u017eeisti
\ngyvos ląstelės struktūrą. Jie normaliai susidaro kiekvienoje ląstelėje energijos
\ngamybos procesų metu. Tačiau jų perteklius sudaro sąlygas vystytis įvairioms
\nligoms, taip pat ir vė\u017eiui.<\/p>\n
Antioksidantai <\/b>– kai kurie vitaminai, mineralinės med\u017eiagos, fermentai,
\nkurie nukenksmina laisvuosius radikalus.<\/p>\n
Kancerogenai<\/b> – med\u017eiagos arba veiksniai, kurie sukelia vė\u017eį arba jo
\nvystymąsi. Teigiama, kad yra daugiau nei 1000 tokių med\u017eiagų, tačiau tik 70 i\u0161
\njų kancerogeni\u0161kumas \u017emogui įrodytas…<\/p>\n
Fitocheminės med\u017eiagos (fitoncidai)<\/b> – su augaliniu maistu gaunamos
\nįvairiausios veikliosios med\u017eiagos, kurių kiekiai labai ma\u017ei, bet jos gali
\nma\u017einti ligų atsiradimo riziką.<\/p>\n
Svarbiausi organizmo gynėjai<\/b><\/p>\n
Dabar mokslo duomenys teigia, kad valgydami augalinius produktus galime i\u0161vengti
\nnuo 20 iki 50 proc. vė\u017einių ligų.
\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Populiarioje literatūroje yra gausybė rekomendacijų, ką turėtume valgyti, kad
\ni\u0161vengtume \u0161ios grėsmingos ligos. Ir labai nelengva tarp jų susigaudyti…<\/p>\n
Konsultavo gydytoja dietologė Edita Gavelienė<\/p>\n
Kiekviena esame daugybę kartų skaičiusi<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5112,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5111","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5111","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5111"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5111\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5112"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5111"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5111"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}