Sena indų legenda sako, kad Dievas nustato kiekvienam gimstančiam \u017emogui
\nmaisto kiekį, kurį \u0161is turi per savo gyvenimą suvalgyti. Tas, kuris suvalgo per
\ngreitai, greičiau ir mir\u0161ta. Valgymo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje.
\nDa\u017enai mes patys i\u0161mokome vaikus persivalgyti pra\u0161ymais, įkalbinėjimais,
\ngrasinimais.<\/p>\n
Maisto pertekliaus gamta atsikrato seilėmis, vėmimu, viduriavimu, kar\u0161čiavimu,
\ni\u0161bėrimu.<\/p>\n
Nutukęs kūnas ardo sveikatą<\/b><\/p>\n
Iki \u0161iol buvo kalbama tik apie nutukimo fizinę pusę ir apie tai, kokias sunkias
\nligas jis gali sukelti. Amerikietis mokslininkas, sveikos gyvensenos
\npropaguotojas ir knygos \u201eBadavimo stebuklas\u201c autorius Polis Bregas aptaria tą
\nklausimą i\u0161 psichologinės pusės. \u201eNutukęs kūnas ne tik ardo sveikatą, bet ir
\n\u017emogaus nuomonę apie save. Sukelia nevisaverti\u0161kumo kompleksą, \u017ealoja psichiką,
\no tai irgi kenkia fi zinei sveikatai. Jeigu kūnas kietas ir tvirtas, be
\nnereikalingų riebalų, tai nesvarbu, ar jūsų svoris didesnis, ar ma\u017eesnis u\u017e
\nvidutinį. Svarbu surasti savo normalų svorį kaip taisyklingos kūno prie\u017eiūros
\nrezultatą.\u201c
\nK.D\u017eefris, garsusis australų mokslininkas dietologas, yra pasakęs, kad mes
\nvisada turime stengtis suvalgyti kuo ma\u017eiau, bet tiek, kad numal\u0161intume alkį ir
\nbūtume sveiki, stiprūs ir normalaus svorio. Senovės graikai ir romėnai, anot fi
\nlosofų, labai saikingai valgydavo. Tačiau tie, kas turėjo vald\u017eią ir turtus,
\nvisada buvo goslūs maistui, dievino jį, ypač praeityje, did\u017eiųjų tautų fi zinio,
\nprotinio ir moralinio smukimo laikotarpiu.<\/p>\n
Pakilk nuo stalo pusalkanis<\/b><\/p>\n
Vienas pagrindinių mitybos dėsnių \u2013 pakilk nuo stalo jausdamas, kad dar galėtum
\nką nors suvalgyti. Kai kurie dietologai dar priduria \u2013 tiek, kiek jau suvalgei.
\nJeigu \u017emonių gyvenimas būtų artimas natūraliam, jeigu jie nebūtų praradę savo
\nįgimtų valgymo instinktų, kuriuos slopina kenksmingi potraukiai tabakui,
\nalkoholiui, kitiems dirgikliams, a\u0161triems prieskoniams ir kulinarijos
\n\u201e\u0161edevrams\u201c, dabar nereikėtų galvoti, kiek valgyti.
\nJogai visada sakydavo, kad skurdus valgymas visada padaro ma\u017eiau \u017ealos negu
\ngausus. Jie suskirstė balansuotą dietą į rekomenduojamą visiems \u017emonėms ir
\nidealią, tai yra grie\u017etai vegetari\u0161ką ir su kitokiais apribojimais, privalomą
\ntik auk\u0161čiausios pakopos jogams. I\u0161 tiesų jogų fi losofi jos \u201emistika\u201c neturi
\nnieko bendra su jų mitybos metodais. Tačiau jie visai logi\u0161kai ragina \u017emones,
\ngyvenančius kar\u0161tame klimate (Indijoje), atsisakyti mėsos po 50 metų,
\nmotyvuodami tuo, kad tokio am\u017eiaus organizmui reikia apriboti baltymų ir riebalų
\nkiekį. Be to, tropikų klimate visada yra pavojus apsinuodyti pavojingais
\nnuodais, atsirandančiais pūvant mėsai. O gyventojams tų zonų, kuriose klimatas
\n\u0161altas arba vidutinis, jogai pataria atsisakyti mėsos sulaukus 55 metų. Tačiau
\nabiem atvejais kalbama apie \u201evidutini\u0161kai sveikus\u201c \u017emones, nesergančius jokiomis
\nchroni\u0161komis ligomis.<\/p>\n
Dieta pagal Bregą<\/b><\/p>\n
Polio Brego nuomone, ideali dieta yra tokia:<\/p>\n
1\/5 baltyminio maisto (augalinės ir gyvulinės kilmės);
\n1\/5 krakmolinio (neluk\u0161tenti grūdai, kruopos) ir natūralios sultys, medus,
\nd\u017eiovinti vaisiai, nerafi nuoti aliejai;
\n3\/5 turi sudaryti vaisiai ir dar\u017eovės. Naudingiausia \u2013 \u017eali.
\nPateikta procentais, \u0161i dieta atrodytų taip:
\n60 \u2013 vaisiai ir dar\u017eovės,
\n20 \u2013 baltyminis maistas,
\n7 \u2013 krakmolinis,
\n7 \u2013 cukrus (natūralus),
\n6 \u2013 aliejai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sena indų legenda sako, kad Dievas nustato kiekvienam gimstančiam \u017emogui
\nmaisto kiekį, kurį \u0161is turi per savo gyvenimą suvalgyti. Tas, kuris suvalgo per
\ngreitai, greičiau ir mir\u0161ta. Valgymo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5142,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5141","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5141","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5141"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5141\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5142"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5141"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5141"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5141"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5141"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5141"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}