Australijoje vykstanti \u201eMis Visatos\u201c atranka sulaukė prie\u0161taringų vertinimų:
\nmedikų vertinimu, viena finalistė – devyniolikmetė manekenė i\u0161 Sidnėjaus
\nStephanie Naumoska, yra pavojingai i\u0161sekusi dėl nepakankamos mitybos. Merginos
\nūgis yra 1,8 m, o svoris – tik 49 kg, kūno masės indeksas yra tik 15,1 – o tai
\ngerokai ma\u017eiau nei oficiali nepakankamos mitybos riba (KMI – 18).<\/p>\n
Apie valgymo sutrikimus – anoreksiją ir bulimiją informacijos niekada nebūna per
\ndaug. Juk da\u017enai sergančių \u0161iomis ligomis paauglių tėvai per vėlai susigriebia,
\nkad su jų at\u017ealomis ka\u017ekas ne taip. Vėliau belieka teisintis informacijos
\nstygiumi, gal būt laiko neturėjimu, nepakankamu dėmesingumu savo \u0161eimai.<\/p>\n
Ar \u017einojote, kad mir\u0161ta 5 – 20 proc. anoreksija sergančių \u017emonių (i\u0161sekus
\norganizmui sustoja \u0161irdis). Ir kuo ilgiau \u0161ios ligos negydoma, tuo mirtingumo
\ntikimybė didesnė. Tai vienas i\u0161 did\u017eiausių mirtingumo procentų tarp visų
\npsichiatrinių ligų. Be to, \u0161ia liga da\u017eniausiai serga paauglės. Tad tėvai
\nneturėtų pro pir\u0161tus \u017eiūrėti į savo paauglių vaikų nuolatinį dietų praktikavimą,
\n\u017ealingus valgymo įpročius, svorio svyravimus. Juolab, kad sergančiųjų tiek
\nanoreksija, tiek bulimija vis daugėja, ypač tarp paauglių.<\/p>\n
Nervinė anoreksija <\/b>– tai valgymo sutrikimas, kai \u017emogus sąmoningai ma\u017eina
\nir\/ar palaiko ma\u017eą kūno svorį. \u0160ia liga sergančių \u017emonių kūno svoris yra bent 15
\nproc. ma\u017eesnis, nei turėtų būti (arba vyresnių nei 16 m. \u017emonių KMI yra 17,5
\narba ma\u017eesnis). Toks \u017emogus yra nepatenkintas savo kūnu. Save jis mato lyg per
\ni\u0161kreiptą veidrodį – kad ir koks lieknas jis bebūtų, jam atrodo, kad sveria per
\ndaug. Nenuostabu, kad svorio metimas jam tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu. Mat
\nmanoma, kad atsikračius įsivaizduojamo vir\u0161svorio kartu i\u0161sispręs ir kitos
\nproblemos.<\/p>\n
Į maistą imama \u017eiūrėti kaip į did\u017eiausią prie\u0161ą. Atsisakoma daugelio kaloringų
\nproduktų. Nuolat, laikomasi dietų, badaujama. \u017dmogus stengiasi save apgauti, kad
\nnejaučia alkio jausmo. Ima vengti situacijų, susijusių su maistu – vakarėlių,
\n\u0161eimos vakarienių ir pan. Negana to, save dar apkrauna per dideliu fiziniu
\nkrūvių, kad sudegintų tas kelias per dieną suvartotas kalorijas. Taip labai
\ngreitai i\u0161senka organizmas, prasideda įvairūs negalavimai.<\/p>\n
Sulėtėja organizmo funkcionavimas, taip taupant energiją. Dėl to sutrinka
\nsveikata: i\u0161nyksta mėnesinės, sulėtėja ar visai sustoja lytinis brendimas (paaugliams),
\nsutrinka \u0161irdies ritmas, kraujotaka, suma\u017eėja kraujospūdis, suma\u017eėja kaulų
\ntankis, galima dehidratacija, susilpnėja imunitetas, nuolat jaučiamas nuovargis,
\nsilpnumas.<\/p>\n
Nervinė bulimija <\/b>– tai valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi
\npersivalgymo priepuoliai, o po jų – dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas,
\nbadavimas, laikomasi dietų, intensyviai sportuojama. Tokie persivalgymo
\npriepuoliai gali kartotis kasdien. Per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis
\nmaisto, da\u017enai kaloringo, nesveiko. Tai daroma pasislėpus. Po to jaučiamas
\npasi\u0161lyk\u0161tėjimą savimi, kaltė.<\/p>\n
Turėtumėte susirūpinti, jei pastebite, kad da\u017enai dingsta didelis maisto kiekis,
\nrandate daug tu\u0161čių pakuočių \u0161iuk\u0161lių dė\u017eėje, jei jūsų \u0161eimos narys ar draugas
\npo valgio da\u017enai vaik\u0161to į tualetą, per daug ir per da\u017enai sportuoja, laikosi
\ndietų. Be to, \u0161ią ligą i\u0161duoda ir neįprastas skruostų arba \u017eandikaulių srities
\npatinimas, dantų pageltimas, dėmių atsiradimas (da\u017enai vemiant skrand\u017eio sultys
\nsugadina dantų emalį).<\/p>\n
Sergant bulimija sutrinka \u0161irdies ritmas, pasirei\u0161kia dehidratacija, dėl da\u017eno
\nvėmimo galimas stemplės u\u017edegimas ar ply\u0161imai, skrand\u017eio ligos ar net ply\u0161imas,
\nvidurių u\u017ekietėjimas.<\/p>\n
Bulimija taip pat da\u017enai prasideda paauglystėje, tačiau am\u017eiaus vidurkis yra
\nauk\u0161tesnis, nei sergančiųjų anoreksija. Be to, bulimija tęsiasi ilgiau nei
\nanoreksija. Mirtingumas – 3 proc.<\/p>\n
Vengdami konfliktų su artimaisiais, valgymo sutrikimų turintys \u017emonės
\nda\u017eniausiai slepia savo maitinimosi įpročius. Pavyzd\u017eiui, jiems patiektą maistą
\njie da\u017enai paslapčia i\u0161meta. Artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. O patys
\nsergantieji į gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos Todėl
\ngydymas da\u017enai pradedamas per vėlai. O u\u017edelsus liga komplikuojasi, gydymas
\ndarosi sudėtingesnis. Tad artimieji turėtų būti dėmesingesni, pastabesni.<\/p>\n
Tai, kad \u0161iais laikais vis daugiau \u017emonių kenčia nuo valgymo sutrikimų lemia
\n\u017einiasklaidos suformuotas po\u017eiūris į moterį, jos per\u0161ami gro\u017eio standartai, taip
\npat vartotoji\u0161kas po\u017eiūris. Moteris mūsų visuomenėje vertinama pagal jos svorį.
\nNenuostabu, kad į tai jautriausiai reaguoja paauglės. Bręstant ima didėti
\nriebalinis sluoksnis, priaugama apie 5 – 8 kilogramus. Mergaitės i\u0161sigąsta, ima
\nmanyti, kad pradeda tukti. Todėl griebiasi įvairių kenksmingų dietų, da\u017enai net
\nvisi\u0161ko badavimo. Be to, paaugliai da\u017enai jaučiasi nesaugiai. Todėl savo kūno
\nsvorio reguliavimas jiems suteikia saugumo jausmą. Taip pat ir savaranki\u0161kumo.<\/p>\n
Įtakos valgymo sutrikimams gali turėti ir kitos prie\u017eastys. Pavyzd\u017eiui, įvairios
\nstresinės situacijos, menka savivertė ir pan. Taip pat manoma, kad polinkis į
\nvalgymo sutrikimus yra paveldimas. Tačiau ar atsiskleis tie sutrikimai,
\npriklauso nuo aplinkos, kurioje \u017emogus gyvena.<\/p>\n
Da\u017eniausiai valgymo sutrikimų prie\u017easčių reikia ie\u0161koti dar vaikystėje. Tad
\ntėvai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo valgymo sutikimų, nuo ma\u017eumės turėtų
\npradėti jiems skiepyti sveiką po\u017eiūrį į savo kūną, į maistą. Svarbu vaikam
\nai\u0161kinti apie tai, kad figūra gali būti geneti\u0161kai paveldima, kad dabartinės
\nsocialinės nuostatos į gro\u017eį yra kenksmingos. Nepamir\u0161kite, kad geriausi
\npavyzd\u017eiai vaikams – patys tėvai. Tad nuo jūsų po\u017eiūrio į save priklausys ir
\nvaikų po\u017eiūris į jų kūną. Nekritikuokite savo ar aplinkinių figūros. Nevenkite
\nsu vaikais kalbėti apie valgymo sutrikimus, dietas. Stenkitės pats kuo daugiau
\nsu\u017einoti apie tai.<\/p>\n
Negalima vaikų versti valgyti tada, kai reikia. Jie turi i\u0161mokti valgyti tik
\ntada, kai bus alkani. Nenaudokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės. Jokiu
\nbūdu neribokite vaikų maisto, tegu jie valgo tiek, kiek nori. Sportuokite ir
\nvaikus mokykite tai daryti tik savo malonumui, o ne siekiant \u201edeginti" kalorijas
\nar atsikratyti riebalų. Turite skatinti vaikus būti aktyviais, neriboti jų
\nveiklos.<\/p>\n
Jei jūsų \u0161eimoje ar artimųjų rate yra sergantis anoreksija ar bulimija, turite
\npasiruo\u0161ti ilgam, laipsni\u0161kam gydymui. Supraskite, kad nepriversite \u017emogaus
\ngydytis, jei jis to nenorės. Jokiu būdu negalima sergančiojo kaltinti, smerkti,
\nnes tai tik pablogins jo padėtį. Pamir\u0161kite tokias frazes, kaip \u201etu turi", ar \u201etu
\nprivalai". Negalima sergančiojo versti ką nors daryti ar kontroliuoti jį, nes
\ntaip tik sustiprės jo noras pačiam viską valdyti.<\/p>\n
Nesusikoncentruokite vien į maistą ir svorį. Pirmiausiai turite i\u0161siai\u0161kinti
\npsichologines problemas, sukėlusias \u0161ią ligą. Specialistai teigia, kad valgymo
\nsutrikimai paprastai yra pagalbos \u0161auksmas, dėmesio reikalavimas. Tad
\nsergančiajam labai svarbu \u017einoti, kad aplinkiniams jis yra svarbus.<\/p>\n
Tačiau nepervertinkite savo vaidmens. Rezultatai galimi tik tada, jei
\nsergantysis dirba su savimi. \u0160eimos nariai gali būti tik ramstis.<\/p>\n
Autorė – Jurgita Drevinskaitė<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Australijoje vykstanti \u201eMis Visatos\u201c atranka sulaukė prie\u0161taringų vertinimų:
\nmedikų vertinimu, viena finalistė – devyniolikmetė manekenė i\u0161 Sidnėjaus
\nStephanie Naumoska, yra pavojingai i\u0161sekusi dėl nepakankamos mitybos<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5148,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5147","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5147","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5147"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5147\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5148"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5147"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5147"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5147"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5147"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5147"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}