\u017dmogaus organizmui reikia ma\u017edaug 2 miligramus vario per dien\u0105. Tiek per
\nma\u017eas, tiek per didelis \u0161io elemento kiekis yra \u017ealingas. Manote, kad ma\u017ea
\nerdv\u0117s savirai\u0161kai? Ta\u010diau be \u0161i\u0173 2 mg apie savirai\u0161k\u0105 tiesiog teks pamir\u0161ti.
\nApie gro\u017e\u012f ir sveikat\u0105 \u2013 taip pat, ra\u0161o \u017eurnalas \u201eZdorovje\u201c.<\/p>\n
Vario funkcijos organizme <\/b><\/p>\n
Buvo laikai, kai \u017emon\u0117s masi\u0161kai pirkdavo varines monetas ir band\u0117 jomis gydyti
\n\u012fvairiausias negalias \u2013 nuo padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio iki kaul\u0173 nykimo. Ar jiems
\ntoks gydymas kaip nors pad\u0117davo? \u2013 Niekas ne\u017eino. Kur kas svarbiau pagalvoti
\napie var\u012f, kuris yra m\u016bs\u0173 organizmo viduje.
\nOrganizmas labai tiksliai reguliuoja vario kiek\u012f: jo pertekli\u0173 aktyviai \u0161alina,o
\nesant tr\u016bkumui \u2013 taupo. Tokio tikslumo prie\u017eastis \u2013 vario m\u016bs\u0173 organizme yra
\nlabai ma\u017eai, mes neturime jo atsarg\u0173, tod\u0117l \u0161io elemento stoka nedelsiant
\npaveikt\u0173 daugel\u012f proces\u0173. O procesai, kuriems reikalingas varis patys
\nsvarbiausi. Pavyzd\u017eiui, varis kartu su gele\u017eimi dalyvauja gaminant eritrocitus
\n(raudonuosius kraujo k\u016bnelius) .<\/p>\n
Varis \u2013 labai svarbus pagrindinio baltymo kolageno komponentas. Kitaip sakant,
\njis dalyvauja kuriant tinklel\u012f i\u0161 elastino ir kolageno skaidul\u0173. Nuo \u0161io
\ntinklelio b\u016bkl\u0117s priklauso m\u016bs\u0173 odos bei kit\u0173 audini\u0173 tamprumas ir tvirtumas.<\/p>\n
Dar viena svarbi vario funkcija \u2013 dalyvavimas odos ir plauk\u0173 pigment\u0173 sintez\u0117je.
\nKai gulite papl\u016bdimyje, organizmas itin aktyviai gamina pigment\u0105 melanin\u0105, kuris
\napsaugo nuo kenksmingo saul\u0117s spinduli\u0173 poveikio. Tai vadinama \u012fdegiu. Odos
\nplotas yra did\u017eiulis, tod\u0117l \u0161iai apsaugai reikalingas didelis vario kiekis
\norganizme.<\/p>\n
Viena i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 krizini\u0173 situacij\u0173 \u2013 deginimasis ir badavimas
\nar grie\u017eta dieta vienu metu.<\/p>\n
Badaujant, ypa\u010d stingant baltym\u0173, organizme ima tr\u016bkti vario. Tod\u0117l \u012fdegis gali
\napskritai neatsirasti arba \u0161is procesas bus l\u0117tesnis. O gilesni odos audini\u0173
\npa\u017eeidimai gali b\u016bti nei\u0161gydomi. \u0160ie pa\u017eeidimai (dar vadinami fotosen\u0117jimu)
\nsukelia prie\u0161laikin\u012f odos nukarim\u0105 ir rauk\u0161li\u0173 atsiradim\u0105. Tod\u0117l ypa\u010d pilnavert\u0117
\nmityba labai svarbi net vasar\u0105, kai valgyti lyg ir nelabai norisi.<\/p>\n
Galiausiai varis \u2013 svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis. D\u0117l to aktyvaus
\naugimo periodais, moterims n\u0117\u0161tumo metu bei patiriant \u012fvairius \u201ei\u0161tverm\u0117s
\ni\u0161bandymus\u201c, varis naudojamas itin greitai. Toks padid\u0117j\u0119s eikvojimas turi b\u016bti
\nkompensuojamas sveika mityba su pakankamu gyvulini\u0173 baltym\u0173 kiekiu.<\/p>\n
Kaip gaunamas varis?
\n<\/b>
\nOrganizmas sugeba reguliuoti vario \u012fsisavinim\u0105. Kai \u0161io elemento organizmui
\nreikia daugiau, tai jo ir i\u0161 maisto \u012fsisavinama daugiau. Bet maistu, kuriame
\ngausu vario, turite pasir\u016bpinti j\u016bs. Kai mityba skurdi ir nevisavert\u0117, joks
\nmechanizmas nepad\u0117s. <\/p>\n
Vario gausu jautienos kepenyse. Jeigu j\u0173 nem\u0117gstate, teks pasikliauti j\u016bros
\nproduktais, ypa\u010d v\u0117\u017eiagyviais. Kitas geras vario \u0161altinis yra rie\u0161utai ir
\nsaul\u0117gr\u0105\u017eos. Jei i\u0161 \u0161imto gram\u0173 krab\u0173 m\u0117sos gausite 2- j\u0173 par\u0173 vario norm\u0105, o i\u0161
\n\u0161imto gram\u0173 jautienos kepen\u0173 \u2013 pusantros paros vario norm\u0105, tai valyt\u0173
\nanakard\u017ei\u0173 rie\u0161ut\u0173 teks suvalgyti vis\u0105 stiklin\u0119. Turb\u016bt galvojate, kad tai
\nlengva ir malonu. Bet net ir pus\u0117s to kiekio nesuvalg\u0119, tikriausiai pakeisite
\nsavo nuomon\u0119 ir jau tikrai nenor\u0117site taip maitintis kiekvien\u0105 dien\u0105.<\/p>\n
Geriausia b\u016bt\u0173 dienos vario norm\u0105 gauti dalimis i\u0161 skirting\u0173 produkt\u0173: m\u0117sos ir
\ngryb\u0173, d\u017eiovint\u0173 abrikos\u0173 ir slyv\u0173, pup\u0173 ir banan\u0173 ar pan.<\/p>\n
Kitaip sakant, b\u016btina normaliai maitintis \u2013 \u012fvairiai ir sveikai. O j\u016bs kaip
\nman\u0117te? Tvirti kaulai, tampri oda, gra\u017e\u016bs plaukai ir elastingos kraujagysl\u0117s
\nsavaime neatsiranda.<\/p>\n
Kaip nei\u0161\u0161vaistyti savo vario
\n<\/b>
\n\u2022 Alkoholis aktyviai \u0161alina var\u012f i\u0161 organizmo. Netgi geriant tik al\u0173, vario
\nreikia \u017eymiai daugiau. Turb\u016bt ne veltui, gerdami al\u0173 m\u0117gstame u\u017ek\u0105sti v\u0117\u017ei\u0173 ir
\nkreve\u010di\u0173, o kartu su vynais tiekiama austr\u0117s bei midijos.<\/p>\n
\u2022 Didelis fruktoz\u0117s (vaisi\u0173 cukraus) kiekis racione taip pat gali sukelti vario
\nstok\u0105. Tod\u0117l dietologai pataria valgyti vaisius ir gerti vaisi\u0173 sultis ne tik
\npietaujant . Sul\u0117tinti vario \u012fsisavinim\u0105 taip pat gali kiau\u0161ini\u0173 tryniai ir
\ndidel\u0117s vitamino C doz\u0117s.<\/p>\n
\u2022 Vario \u012fsisavinim\u0105 gali ma\u017einti gele\u017eis. Jei vartojate gele\u017eies preparatus,
\nnuolat steb\u0117kite, kad neprad\u0117t\u0173 tr\u016bkti vario. Geriausia, pasitarus su gydytoju,
\ngele\u017eies preparatus vartoti su pertraukomis, kad organizmas gal\u0117t\u0173 susigr\u0105\u017einti
\nb\u016btin\u0105 vario kiek\u012f.<\/p>\n
\u2022 Produktus, kuriuose didelis vario kiekis, reik\u0117t\u0173 valgyti be duonos, o
\ngeriausia \u2013 vienus. Vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se esantys fitatai gali su variu bei
\nkitais metalais sudaryti kompleksinius junginius ir taip juos \u0161alinti ir
\norganizmo.<\/p>\n
Ne piet\u0173 patiekalai
\n<\/b>
\nPiet\u016bs, kuriuose pagrindiniu smuiku groja krabai, kepen\u0117l\u0117s ir krevet\u0117s, gali
\natrodyti ne\u012fprasti. Bet jei krabus \u012fmai\u0161ysite \u012f salotas, kepen\u0117les patieksite su
\ngarnyru ir i\u0161kepsite rie\u0161ut\u0173 pyrag\u0105 \u2013piet\u016bs bus nuostab\u016bs, bet ne tokie
\n\u201evariniai\u201c. Pradings did\u017eioji \u0161io vertingo elemento dalis, ypa\u010d jei valgydami
\ngersite vaisi\u0173 sultis, kompot\u0105 ar al\u0173.<\/p>\n
\u0160tai d\u0117l ko neverta stengtis ruo\u0161ti piet\u0173, \u201epersotint\u0173\u201c variu. Geriau
\nprisikraukite didel\u012f ind\u0105 kreve\u010di\u0173 ir gard\u017eiai jas suvalgykite . Arba patogiai
\n\u012fsitaisiusi kr\u0117sle, skaitydama ger\u0105 knyg\u0105 ir kramsnodama silpnai apkepintus
\nrie\u0161utus ne tik patirsite malonum\u0105 \u2013 bet ir gausite ger\u0105 vario doz\u0119.<\/p>\n
Patiekalai, kuriuose vario daugiausia:
\n<\/b>(miligramais porcijoje)<\/p>\n
Virta krab\u0173 m\u0117sa (85 g) \u2013 4
\nKeptos jautienos kepenys (100g) \u2013 3
\nKepinti anakard\u017ei\u0173 rie\u0161utai (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,8
\nKepintos saul\u0117gr\u0105\u017e\u0173 s\u0117klos (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,6
\nKepintos sezam\u0173 s\u0117klos (1 valg. \u0161.) \u2013 0,4
\nKepinti \u017eem\u0117s rie\u0161utai (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,4
\nGraikiniai rie\u0161utai (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,3
\nRupaus malimo miltai (1\/2 stiklin\u0117s) \u2013 0,3
\nD\u017eiovintos m\u0117lynosios slyvos (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,2
\nD\u017eiovinti abrikosai (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,15
\nVirtos pupos (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,13
\nBananai \u2013 0,12
\nRazinos (1\/4 stiklin\u0117s) \u2013 0,11
\nVirta vi\u0161tiena (tamsi m\u0117sa, 100 g.) \u2013 0,1
\nVirta vi\u0161tiena (balta m\u0117sa, 100 g.) \u2013 0,06 <\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dmogaus organizmui reikia ma\u017edaug 2 miligramus vario per dien\u0105. Tiek per
\nma\u017eas, tiek per didelis \u0161io elemento kiekis yra \u017ealingas. Manote, kad ma\u017ea
\nerdv\u0117s savirai\u0161kai? Ta\u010diau be \u0161i\u0173 2 mg apie savirai\u0161k\u0105 tiesiog teks pamir\u0161ti.
\nApie gro\u017e\u012f ir sveikat\u0105 \u2013 taip pat, r<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5248,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5247","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5247","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5247"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5247\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5248"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5247"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5247"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5247"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5247"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5247"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}