Patarkite, kaip tur\u0117t\u0173 maitintis vyresnio am\u017eiaus \u017emogus ir ar jo mityba
\nlabai tur\u0117t\u0173 skirtis nuo jaunesni\u0173 \u0161eimos nari\u0173. \u012e k\u0105 reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f
\ngaminant jiems maist\u0105.<\/p>\n
Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja dietolog\u0117 Laimut\u0117
\nJanilionien\u0117:<\/b><\/p>\n
Senstant kei\u010diasi \u017emogaus fiziologiniai ir biocheminiai procesai, ta\u010diau
\nmokslininkai pateik\u0117 negin\u010dijam\u0173 \u012frodym\u0173, jog \u0161iuos procesus galima stipriai
\npristabdyti ir kad mitybai \u010dia tenka bene svarbiausias vaidmuo.<\/p>\n
Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti
\nreik\u0117t\u0173 maist\u0105, turint\u012f daugiau vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, skaidul\u0173,
\nbiologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n
Angliavandeniai <\/b>– sudaro vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mitybos pagrind\u0105. Tod\u0117l
\nvyresniame am\u017eiuje reikia valgyti daugiau kruop\u0173, dribsni\u0173, makaron\u0173, duonos,
\nvaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, o cukraus suma\u017einti iki 5 arbatini\u0173 \u0161auk\u0161teli\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n
Baltymai<\/b> – j\u0173 organizmas turi gauti 50 – 60 g per dien\u0105 ir ne ma\u017eiau, o
\npagrindinis j\u0173 \u0161altinis – gyvulin\u0117s kilm\u0117s maistas, \u017euvis, pupos, \u017eirniai.<\/p>\n
Riebalai<\/b> – tur\u0117t\u0173 sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. vis\u0173 kalorij\u0173.
\nReik\u0117t\u0173 rinktis augalin\u0117s kilm\u0117s, nes juose ma\u017eiau cholesterolio.<\/p>\n
Maistin\u0117s skaidulos<\/b> – b\u016btinos viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo profilaktikai,
\nreguliuoja \u017earnyno veikl\u0105, ma\u017eina cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje ir rizik\u0105
\nsusirgti stor\u0173j\u0173 \u017earn\u0173 v\u0117\u017eiu. Skaidul\u0173 \u0161altinis – dar\u017eov\u0117s, vaisiai, kruopos,
\ndribsniai, duona.<\/p>\n
Mikroelementai:<\/b><\/p>\n
Kalcis<\/b> – palaiko kaul\u0173, dant\u0173 stiprum\u0105, jo tr\u016bkstant vystosi osteoporoz\u0117.
\nKalcio yra pieno produktuose, citrusiniuose vaisiuose, \u017eali\u0173 salot\u0173 lapuose,
\npupose, \u017eirniuose. Kasdien su maistu reikia suvalgyti apie 1 g (apie 4 stiklin\u0117s
\npieno).<\/p>\n
Cinkas <\/b>– reikalingas \u017eaizdoms, opoms gyti, stiprina imunin\u0119 sistem\u0105. Jo
\nyra m\u0117soje, kiau\u0161iniuose, \u017euvyje, kepenyse.<\/p>\n
Kalis<\/b> – kai jo tr\u016bksta, trinka \u0161irdies ritmas, silpsta raumenys, kartais
\nsutrinka plau\u010di\u0173 ir inkst\u0173 veikla. Daugiausia jo yra bananuose, apelsin\u0173 sultyse,
\n\u017ealiuose vaisiuose, bulv\u0117se, \u017eirniuose. Paros norma – apie 2 g.<\/p>\n
Gele\u017eis<\/b> – per par\u0105 su maistu reikia gauti iki 10 mg, nes antraip gali
\nvystytis ma\u017eakraujyst\u0117. Lengviausiai gele\u017eis pasisavinama i\u0161 m\u0117sos, kepen\u0173,
\nkiau\u0161inio trynio, bulvi\u0173.<\/p>\n
Magnis <\/b>– jo tr\u016bkumas padidina raumen\u0173 dirglum\u0105, sukelia \u0161irdies ritmo
\nsutrikimus. Pagrindiniai \u0161altiniai – gr\u016bdai, \u017eirniai, pupos, \u017ealios lapin\u0117s
\nsalotos.<\/p>\n
Verta prisiminti:<\/b><\/p>\n
– jeigu \u017emogus serga \u0161irdies ligomis, yra padidintas kraujosp\u016bdis, skys\u010di\u0173
\nsuvartojimas ribojamas nuo 1 iki 1,5 litro,<\/p>\n
– valgomosios druskos \u012f vyresni\u0173 maist\u0105 geriau papildomai ned\u0117ti arba j\u012f s\u016bdyti
\nlabai ma\u017eai, nes per didelis druskos kiekis kelia kraujosp\u016bd\u012f, o paros poreik\u012f
\nkompensuoja druska, esanti duonoje ir kituose gatavuose maisto produktuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Patarkite, kaip tur\u0117t\u0173 maitintis vyresnio am\u017eiaus \u017emogus ir ar jo mityba
\nlabai tur\u0117t\u0173 skirtis nuo jaunesni\u0173 \u0161eimos nari\u0173. \u012e k\u0105 reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f
\ngaminant jiems maist\u0105.<\/p>\n
Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja dietolog\u0117 Laimut\u0117
\nJanilionien\u0117:<\/p>\n
Senstant kei\u010diasi \u017emogaus fiziologiniai ir biocheminiai procesai, t<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5272,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5271","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5271","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5271"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5271\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5271"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5271"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5271"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5271"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5271"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}