\nPad\u0117kite susigaudyti informacijos sraute, nuo kurio jau galva sukasi. A\u0161
\n\u010dia apie mityb\u0105 kalbu, nes kiekvienas, ko tik paklausi, ai\u0161kina vis kitaip.
\nNor\u0117\u010diau su\u017einoti konkre\u010diai apie pagrindines maisto sudedam\u0105sias dalis, koki\u0105
\n\u012ftak\u0105 jos turi m\u016bs\u0173 sveikatai.
\nEugenija<\/i>
\n<\/b>
\nVilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja dietolog\u0117 Laimut\u0117
\nJanilionien\u0117:
\n<\/i>
\n– Pagrindin\u0117s maisto sudedamosios dalys – tai baltymai, riebalai ir
\nangliavandeniai. I\u0161 vieno gramo riebal\u0173 m\u016bs\u0173 organizmas gauna 9 kcal, i\u0161 vieno
\ngramo baltym\u0173 – 4 kcal, i\u0161 vieno gramo angliavandeni\u0173 – 4 kcal. <\/p>\n
\u017dmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija, kurios vienintelis
\n\u0161altinis yra maistas. Vir\u0161kinimo metu maistas pakinta ne tik fizi\u0161kai, bet ir
\nchemi\u0161kai ir organizme vyksta med\u017eiag\u0173 apykaita (procesas, kai atsiranda
\norganizmui b\u016btina energija). <\/p>\n
\u017dmogus augant, asimiliacijos procesai intensyvesni. Sveiko suaugusio \u017emogaus
\norganizme nusistovi \u0161i\u0173 proces\u0173 pusiausvyra, o senstant vyrauja disimiliacija.<\/p>\n
Vykstant med\u017eiag\u0173 apykaitai dalis energijos organizme virsta \u0161ilumine ir
\nmechanine, dalis skiriama gyvybiniams procesams palaikyti, dalis kaupiama
\natsargai, t.y. perteklius virsta riebalais, ir tuomet tunkama.<\/p>\n
Ar \u017einote kad:<\/b><\/p>\n
asimiliacija (anabolizmas) – kai organizme susidaro nauji junginiai, atstatomos
\nir kuriamos naujos l\u0105stel\u0117s, <\/p>\n
disimiliacija (katabolizmas) – kai asimiliacijos metu anks\u010diau susidar\u0119
\njunginiai suyra. <\/p>\n
Baltymai –<\/b>
\npagrindin\u0117 organizmo statybin\u0117 med\u017eiaga. Jie sudaryti i\u0161 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173. Kai
\nkurios j\u0173 sintetinamos \u017emogaus organizme (pakei\u010diamos), kai kurios ne
\n(nepakei\u010diamos). Nepakei\u010diam\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 b\u016btina gauti su maistu, o pakei\u010diam\u0173
\nkiek\u012f b\u016btina papildyti. Vartojant \u012fvairi\u0173 maisto produkt\u0173, galima patenkinti
\nvis\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 poreik\u012f. <\/p>\n
Riebalai –<\/b>
\narba (lipidai) – viena pagrindini\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012feinan\u010di\u0173 \u012f vis\u0173
\norganizmo l\u0105steli\u0173 sud\u0117t\u012f. Jie yra energijos \u0161altinis, dalyvauja
\ntermoreguliacijos procesuose, apr\u016bpina organizm\u0105 nepakei\u010diamomis riebal\u0173
\nr\u016bg\u0161timis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K bei pagerina riebaluose
\ntirpi\u0173 vitamin\u0173 \u012fsisavinim\u0105. Riebalai sudaryti i\u0161 glicerolio ir so\u010di\u0173j\u0173,
\nmononeso\u010di\u0173 ir polineso\u010di\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, kurias b\u016btina gauti su maistu ir
\nkuri\u0173 organizmas nesintetina. <\/p>\n
Angliavandeniai –<\/b>
\npagrindinis energijos \u0161altinis, gaunami su augaliniu maistu. Jie \u012feina \u012f audini\u0173
\nir l\u0105steli\u0173 sud\u0117t\u012f, o atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno,
\nvirstan\u010diu gliukoze, pavidalu. Angliavandeni\u0173 perteklius virsta riebalais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pad\u0117kite susigaudyti informacijos sraute, nuo kurio jau galva sukasi. A\u0161
\n\u010dia apie mityb\u0105 kalbu, nes kiekvienas, ko tik paklausi, ai\u0161kina vis kitaip.
\nNor\u0117\u010diau su\u017einoti konkre\u010diai apie pagrindines maisto sudedam\u0105sias dalis, koki\u0105
\n\u012ftak\u0105 jos turi m\u016bs\u0173 sveikatai.
\nEugenija<\/p>\n
Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s gydytoja dietolog\u0117 Laimut\u0117
\nJanilionien\u0117:<\/p>\n
– Pagrindin\u0117s maisto sudedamosios dalys – tai baltymai, riebal<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5416,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5415","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5415","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5415"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5415\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5416"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5415"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5415"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5415"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5415"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5415"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}