Vaikus \u201evyturius\u201c ir \u201epel\u0117d\u017eiukus\u201c reikia maitinti skirtingai, mano bioritm\u0173
\nekspertai. Kod\u0117l vienas vaikas valgo su apetitu, o jo sesut\u0117 ni\u016briai knibin\u0117ja
\n\u0161auk\u0161tu ko\u0161\u0119? Tik\u0117tina, kad j\u0173 bioritmai skirtingi. Ankstyvieji ir v\u0117lyvieji
\npauk\u0161\u010diai ne tik u\u017emiega ir pabunda skirtingu laiku \u2013 tuo reikia i\u0161mokti
\npasinaudoti.<\/p>\n
Du tipai \u2013 dvi vaikyst\u0117s <\/b><\/p>\n
\u201eVyturi\u0173\u201c vir\u0161kinimo sistema jau nuo pat ryto pasirengusi darbui. Tod\u0117l vos
\natsibud\u0119 \u017eval\u016bs ir budr\u016bs, jie i\u0161kart nori valgyti. Tul\u017eis tuo metu jau aktyviai
\ngaminama kepenyse, fermentai pasiruo\u0161\u0119 tirpinti riebal\u0173 r\u016bg\u0161tis ir pad\u0117ti
\npasisavinti riebalus, taigi vyturiai ankstyv\u0105 ryt\u0105 gali su apetitu suvalgyti
\nbaltymingus pusry\u010dius. Jiems tiks didel\u0117 omleto porcija, ko\u0161\u0117 ar var\u0161k\u0117s
\napkepas, ra\u0161o zdr.ru.<\/p>\n
Kitas reikalas \u2013 pel\u0117d\u017eiukai. Juos anksti ryte priver\u010dia keltis ne savas
\nbioritmas, o r\u016bsti b\u016btinyb\u0117 ruo\u0161tis \u012f dar\u017eel\u012f ar mokykl\u0105. Tokie vaikai sunkiai
\natsikelia, ryte jau\u010diasi vang\u016bs ir visai nenori valgyti. J\u0173 vir\u0161kinimo sistema
\npo nakties poilsio \u012fsijungia l\u0117tai. Daugiausiai tul\u017eies kepenys ima i\u0161skirti tik
\ndienos viduryje.<\/p>\n
Pergudrauti prigimt\u012f <\/b><\/p>\n
Ta\u010diau pel\u0117d\u017eiukui, kaip ir vyturiui, pusry\u010diauti b\u016btina. Pusry\u010diai apsaugo
\nvir\u0161kinimo sistem\u0105 nuo lig\u0173 ir suteikia organizmui j\u0117g\u0173. K\u0105 daryti \u201epel\u0117dos\u201c
\nt\u0117vams, kai vaikas ryte skund\u017eiasi, kad jam k\u0105snis \u012f burn\u0105 nelenda? <\/p>\n
Kad skrandis i\u0161sibudint\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 jam duokite mineralinio vandens ar sul\u010di\u0173.
\nPaskui ap\u0161luostykite dr\u0117gnu rank\u0161luos\u010diu arba nuprauskite po du\u0161u. Tai vaik\u0105
\npabudins ir padidins jo apetit\u0105. <\/p>\n
Pel\u0117d\u017eiukams labiau tiks vadinamieji pranc\u016bzi\u0161ki pusry\u010diai: bandel\u0117s su d\u017eemu
\narba javainiai su jogurtu. Jei vaikas negali praryti n\u0117 k\u0105snelio, \u012fkalb\u0117kite
\nbent i\u0161gerti puodel\u012f kar\u0161tos kakavos.<\/p>\n
Lengvas u\u017ekandis ryte nerei\u0161kia, kad nereikia normaliai papusry\u010diauti. Po poros
\nvaland\u0173 pel\u0117d\u017eiukas rimtai praalks. Tod\u0117l jam b\u016btina mokykloje gauti visaver\u010dius
\nkar\u0161tus prie\u0161pie\u010dius. Jei taip u\u017ek\u0105sti mokykloje n\u0117ra galimyb\u0117s, \u012fd\u0117kite vaikui
\ns\u016brio ir rie\u0161ut\u0173 \u2013 juose gausu reikaling\u0173 baltym\u0173 ir riebal\u0173, kurie pad\u0117s
\ngreitai pasisotinti.<\/p>\n
Paprastai pel\u0117d\u017eiukai pietauja ir vakarieniauja 1,5-3 valandoms v\u0117liau nei
\nvyturiukai.<\/p>\n
Per pietus j\u0173 maistas gali b\u016bti toks pats kaip kit\u0173. O \u0161tai vakarien\u0117… Nors
\npel\u0117d\u017eiuk\u0173 apetitas prabunda b\u016btent vakare, maitinti juos m\u0117sa vakarienei
\nnereik\u0117t\u0173. M\u0117sa ir \u017euvis \u2013 maistas pietums. <\/p>\n
Gyvuliniai baltymai ilgai vir\u0161kinami. Tod\u0117l pel\u0117d\u017eiuk\u0173 vakarien\u0117 turi b\u016bti nors
\nir soti, bet raminanti. Tai rei\u0161kia, kad joje turi b\u016bti angliavandeni\u0173:
\ndar\u017eovi\u0173, bulvi\u0173, kruop\u0173. Be to, angliavandeniai padeda gamintis serotoninui, o
\n\u0161is hormonas padeda geram miegui.<\/p>\n
Berniukai ir mergait\u0117s<\/b><\/p>\n
Lyti\u0161kai br\u0119stantiems berniukams reikia daug valgyti \u2013 juk turi susiformuoti
\ntvirtesnis nei mergait\u0117s k\u016bnas, u\u017eaugti daugiau raumen\u0173 mas\u0117s. Tod\u0117l \u0161iame
\nam\u017eiuje nereikia riboti berniuk\u0173 maisto. B\u016bna, kad net apk\u016bnoki vaikyst\u0117je
\nberniukai sulysta lyti\u0161kai br\u0119sdami d\u0117l greito augimo.<\/p>\n
Mergait\u0117ms reikia b\u016bti atsargesn\u0117ms: j\u0173 organizmas lytinio brendimo metu gali
\nsukaupti per daug riebal\u0173 l\u0105steli\u0173. \u0160ios liks organizme (baisu net ir pasakyti)
\nvisam laikui. Ir reikalaus maisto. Ir nedings, tik susispaus, kai \u0161eiminink\u0117
\nlaikysis dietos, ta\u010diau tuojau suklest\u0117s, kai tik ji ims persivalgyti.<\/p>\n
Atsikratyti paauglyst\u0117je sukaupt\u0173 riebalini\u0173 l\u0105steli\u0173 suaugusioms moterims b\u016bna
\nitin sunku.<\/p>\n
Tod\u0117l paaugl\u0117ms mergait\u0117ms rekomenduojama kuo daugiau jud\u0117ti ir nepiktnaud\u017eiauti
\nangliavandeniais \u2013 nepersivalgyti miltini\u0173 saldumyn\u0173, kurie taip puikiai virsta
\nriebalais. Priminkite t\u0105 fakt\u0105 mergaitei, kuri n\u0117ra abejinga savo i\u0161vaizdai, kai
\nji u\u017esimanys pakeisti sriub\u0105 puodeliu arbatos su tortu.<\/p>\n
Berniuko organizmui b\u016btinas cinkas \u2013 nuo jo kiekio labai priklauso b\u016bsimas
\nvyri\u0161kio seksualinis aktyvumas ir jo vaisingumas. Cinko yra agurkuose,
\nbakla\u017eanuose, neriebioje jautienoje ir kalakutienoje, ank\u0161tiniuose, moli\u016bgo
\ns\u0117klose ir saul\u0117gr\u0105\u017eose. <\/p>\n
Mergai\u010di\u0173 racione b\u016btinai turi b\u016bti produkt\u0173, kuriuose gausu gele\u017eies \u2013 ji saugo
\nnuo anemijos. Daug gele\u017eies m\u0117soje, kepenyse, griki\u0173 kruopose, obuoliuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vaikus \u201evyturius\u201c ir \u201epel\u0117d\u017eiukus\u201c reikia maitinti skirtingai, mano bioritm\u0173
\nekspertai. Kod\u0117l vienas vaikas valgo su apetitu, o jo sesut\u0117 ni\u016briai knibin\u0117ja
\n\u0161auk\u0161tu ko\u0161\u0119? Tik\u0117tina, kad j\u0173 bioritmai skirtingi. Ankstyvieji ir v\u0117lyvieji
\npauk\u0161\u010diai ne tik u\u017emiega ir pabunda skirtingu laiku \u2013 tuo reikia i\u0161mokti
\npasinaudoti.<\/p>\n
Du tipai \u2013 dvi vaikyst\u0117s <\/p>\n
\u201eVyturi\u0173\u201c vir\u0161kinimo sistema jau nuo pat ryto pasirengusi darbui. Tod\u0117l vos <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5418,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5417","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5417","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5417"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5417\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5418"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5417"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5417"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5417"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5417"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5417"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}