Lietuviams pam\u0117gus egzoti\u0161k\u0173 kra\u0161t\u0173 kurortus, tokios ligos, kaip maliarija,
\nviduri\u0173 \u0161iltin\u0117 ar dizenterija, m\u016bs\u0173 \u0161alyje tampa nebe egzotika. Statistika
\nbyloja, kad sunkesni\u0173 ar lengvesni\u0173 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 rizikuoja patirti iki
\n70 proc. keliautoj\u0173, vykstan\u010di\u0173 \u012f Azij\u0105, Afrik\u0105 ar Lotyn\u0173 Amerik\u0105. DELFI
\npasidom\u0117jo, kaip \u012fvairius prietarus apie tai, k\u0105 gerti ir valgyti kelion\u0117s metu,
\nvertina medikai. <\/p>\n
Realios statistikos n\u0117ra<\/b><\/p>\n
\u017dymus amerikie\u010di\u0173 infektologas Sh. L. Gorbachas kart\u0105 pajuokavo: \u201eKelion\u0117
\npraple\u010dia akirat\u012f, bet paleid\u017eia vidurius\u201d. Gal ir b\u016bt\u0173 juokinga, jei neb\u016bt\u0173
\ntiesa. <\/p>\n
Anot Respublikin\u0117s tuberkulioz\u0117s ir infekcini\u0173 lig\u0173 universitetin\u0117s ligonin\u0117s
\ngydytojos Audron\u0117s Marcinkut\u0117s, paskai\u010diuota, kad Azijoje, Afrikoje, Lotyn\u0173
\nAmerikoje vir\u0161kinimo problem\u0173 rizikuoja patirti 30-70 proc. keliautoj\u0173, Ramiojo
\nvandenyno salose, Piet\u0173 Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Karib\u0173 ir Vidur\u017eemio
\nj\u016br\u0173 pakrant\u0117je \u2013 10-20 proc. <\/p>\n
Apie 40 proc. keliautoj\u0173, vykstan\u010di\u0173 \u012f besivystan\u010dias \u0161alis, suviduriuoja
\ntrumpalaik\u0117s kelion\u0117s metu, 70 proc. \u2013 ilgalaik\u0117s kelion\u0117s metu.<\/p>\n
Da\u017enai tai tik vadinamoji keliautoj\u0173 diar\u0117ja, pasirei\u0161kianti 4-5 kart\u0173 per dien\u0105
\nviduriavimu, trunkan\u010diu 3-4 dienas. 10-20 proc. keliautoj\u0173 pasitaiko vos keli\u0173
\nvaland\u0173 viduriavimas, o 20-30 proc. viduriuoja labai da\u017enai ir priversti likti
\nsavo kambariuose.<\/p>\n
Ta\u010diau medikai susiduria ir su gr\u0117smingomis \u012fve\u017etin\u0117mis infekcijomis \u2013 stipr\u0173
\nviduriavim\u0105 sukelian\u010dia \u0161igelioze, dizenterija, \u012fvairiomis parazitoz\u0117s
\natmainomis. Deja, statistika, kiek ir koki\u0173 lig\u0173 parsive\u017ea keliautojai,
\nLietuvoje nerenkama. <\/p>\n
\u201eOficiali statistika, kiek keliautojai parsive\u017ea infekcij\u0173, yra labai skurdi.
\nD\u0117l trumpo kai kuri\u0173 lig\u0173 inkubacinio periodo bei neilgos j\u0173 trukm\u0117s keliautojai
\nneretai perserga dar kelion\u0117je ir \u012f medikus nesikreipia. <\/p>\n
Registruojame tik vien\u0105 kit\u0105 protr\u016bk\u012f. Pavyzd\u017eiui, i\u0161 Egipto, Turkijos \u017emon\u0117s
\natsive\u017ea \u0161igelioz\u0119, hepatit\u0105 A, salmonelioz\u0119. Da\u017eniausiai keliautojai u\u017esikre\u010dia
\nne vie\u0161bu\u010diuose, o ragaudami gurmani\u0161kus tradicin\u0117s \u0161alies virtuv\u0117s patiekalus\u201c,
\n– pasakojo U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 ir kontrol\u0117s centro gydytoja epidemiolog\u0117 Galina
\nZagrebnevien\u0117. <\/p>\n
Anot jos, jei b\u016bt\u0173 nesaugus maistas vie\u0161bu\u010diuose, sergamumo statistika b\u016bt\u0173
\ndidesn\u0117. \u201eTod\u0117l tikrai nenor\u0117\u010diau \u017emoni\u0173 g\u0105sdinti, – svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117. \u2013 Tuo
\ntarpu pirkti egzotinius vaisius kur nors gatv\u0117je tikrai rizikinga\u201c. <\/p>\n
Tuo tarpu Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro duomenimis, pernai sostin\u0117je
\nregistruoti 38 dizenterijos atvejai, i\u0161 kuri\u0173 22 \u2013 atve\u017etiniai. 18 j\u0173 \u2013 i\u0161
\nEgipto. Taip pat registruoti 2 maliarijos atvejai ir 8 susirgimai hepatitu A (6
\n\u2013 atve\u017etiniai). \u017dinoma, tai taip pat nepilna keliautoj\u0173 lig\u0173 statistika.<\/p>\n
Koks maistas saugus <\/b><\/p>\n
Anot A. Marcinkut\u0117s, keliautojams b\u016btina gerai \u012fsikalti \u012f galv\u0105, koks maistas
\nyra saugus, o koks \u2013 ne. Saug\u016bs yra gerai i\u0161virti ar paruo\u0161ti kar\u0161tuose garuose
\nproduktai, sausas maistas (duona, sausainiai, d\u017ei\u016bv\u0117siai), daug cukraus turintys
\ngaminiai (sirupai, d\u017eemai), paties valgan\u010diojo nulupti vaisiai ir dar\u017eov\u0117s,
\nbuteliuose i\u0161pilstyti g\u0117rimai. Virintas vanduo tampa visi\u0161kai saugus, jeigu jis
\nvirinamas apie 10 min.<\/p>\n
Nesaugus yra dr\u0117gnas arba kambario temperat\u016broje saugomas maistas, vaisiai ir
\ndar\u017eov\u0117s su pa\u017eeista odele arba plaukeliais, salotos ir kitos nevirtos dar\u017eov\u0117s,
\npada\u017eai ir garnyrai, laikomi atviruose induose ant stalo, termi\u0161kai neapdorotos
\nj\u016bros g\u0117ryb\u0117s, pienas, g\u0117rimai su ledukais.<\/p>\n
Kadangi did\u017eiausias pavojus, tykantis turist\u0173, susij\u0119s su maistu, vandeniu ir
\naplinka, medikai pataria da\u017eniau nei paprastai plauti rankas, o ekskursij\u0173 metu
\nb\u016btina tur\u0117ti dr\u0117gn\u0173, spiritu impregnuot\u0173 servet\u0117li\u0173. Vandeniu i\u0161 \u010diaupo
\nnegalima net dant\u0173 nevalyti. \u201eGal vie\u0161bu\u010diuose vanduo ir saugus, ta\u010diau atsarga
\ng\u0117dos nedaro\u201c, – svarst\u0117 G. Zagrebnevien\u0117. <\/p>\n
Patys medikai teigia, kad egzoti\u0161kuose kra\u0161tuose sveikata da\u017enai priklauso nuo
\nelementarios s\u0117km\u0117s. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 Egipte atostogavusi vilniet\u0117 Ieva apie
\ntai, kad negalima naudoti vandens i\u0161 \u010diaupo, i\u0161girdusi tik paskutin\u0119 kelion\u0117s
\ndien\u0105. Iki tol ji \u0161\u012f vanden\u012f net g\u0117r\u0117, ta\u010diau nesusirgo. Tuo tarpu viena
\nkalbinta medik\u0117 pasiguod\u0117, kad jos dukra, kad ir labai saugojosi kelion\u0117je,
\ndizenterij\u0105 parsive\u017e\u0117. <\/p>\n
Alkoholis \u2013 vaistas ar mitas?<\/b><\/p>\n
Beje, vir\u0161kinimas sutrikti gali netgi nuo saugaus maisto. Kiekvienos \u0161alies
\ngyventojai priprat\u0119 prie savo regiono valgi\u0173, o i\u0161va\u017eiav\u0119 svetur skuba ragauti
\nnaujien\u0173. Dar viena problema, kad turistams vie\u0161bu\u010diuose paprastai si\u016blomas
\n\u0161vedi\u0161kas stalas, tod\u0117l jie stengiasi i\u0161bandyti kuo daugiau patiekal\u0173,
\npamir\u0161dami, kad ne visi dera tarpusavyje.<\/p>\n
Nor\u0117dami \u201eaplenkti\u201c lig\u0105, kai kurie keliautojai geria ger\u0173j\u0173 \u017earnyno bakterij\u0173
\npreparatus, nors \u012frodym\u0173, kad jie i\u0161 ties\u0173 padeda, n\u0117ra. Vieni medikai j\u0173
\nkategori\u0161kai nerekomenduoja, kiti palieka apsispr\u0119sti pa\u010diam \u017emogui \u2013 es\u0105 jeigu
\nbus ramiau, tegu geria.<\/p>\n
Dar vienas paplit\u0119s apsisaugojimo b\u016bdas \u2013 stipraus alkoholio \u0161lakelis prie\u0161
\nvalg\u012f. \u201eKalb\u0173 yra \u012fvairi\u0173, ta\u010diau alkoholio naud\u0105 \u012frodan\u010di\u0173 tyrim\u0173 taip pat
\nneatlikta\u201c, – teig\u0117 G. Zagrebnevien\u0117.<\/p>\n
Beje, nors stiprus alkoholis i\u0161 ties\u0173 dezinfekuoja, ta\u010diau medicinoje \u017einomas ir
\nkitoks jo poveikis. Jis ma\u017eina skrand\u017eio r\u016bg\u0161tingum\u0105, d\u0117l to bakterijos lengviau
\npraeina skrand\u017eio barjer\u0105 ir patenka \u012f \u017earnyn\u0105.<\/p>\n
Tod\u0117l medikai rekomenduoja ne alkoholiu apsir\u016bpinti, o medikamentais. B\u016btina
\npasiimti pakankamai vaist\u0173 nuo skausmo, nuo viduriavimo, anglies table\u010di\u0173,
\nvir\u0161kinim\u0105 gerinan\u010di\u0173 ferment\u0173. Taip pat nepamir\u0161kite ir milteli\u0173 su
\nelektrolitais, kurie b\u016btini netekus daug skys\u010di\u0173.<\/p>\n
Kada verta skiepytis<\/b><\/p>\n
Nuo kai kuri\u0173 nemaloni\u0173 lig\u0173 galima apsisaugoti skiepais. Apie 70 proc. vis\u0173
\nlig\u0173, kuriomis suserga keliautojai, sudaro hepatitas A. Juo galima apsikr\u0117sti
\nnetgi r\u016bkant kaljan\u0105. <\/p>\n
Taip pat maistu ir vandeniu plintanti liga \u2013 viduri\u0173 \u0161iltin\u0117. Ta\u010diau pastarasis
\nskiepas n\u0117ra ilgalaikis, tod\u0117l jei \u017emogus ketina gyventi tik vie\u0161butyje, kuriame
\nir maitinsis, skiepytis ne visada b\u016btina. \u0160iuo atveju verta pasitarti su
\ngydytoju. <\/p>\n
\u201ePagrindiniai rekomenduojami skiepai: nuo hepatit\u0173 A ir B, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s,
\nmeningokokin\u0117s, pneumokokin\u0117s infekcijos, poliomielito, erkinio encefalito,
\ngripo, jei vykstama \u0161ios ligos sezono metu. Taip pat suaugusiems verta
\npasiskiepyti nuo difterijos ir stablig\u0117s, kurios aktualios ir Lietuvoje\u201c, –
\nteig\u0117 U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 kontrol\u0117s ir profilaktikos centro gydytoja epidemiolog\u0117
\nDaiva Razmuvien\u0117.<\/p>\n
Skiepai rekomenduojamai priklausomai nuo kelion\u0117s pob\u016bd\u017eio. Jei \u017emogus vyksta
\ndirbti \u012f Azij\u0105 \u0161al\u012f, ypa\u010d su gyv\u016bnais susijus\u012f darb\u0105, jam reik\u0117t\u0173 pagalvoti apie
\nskiep\u0105 netgi nuo pasiutlig\u0117s. Tose teritorijose nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta daug
\n\u017emoni\u0173. Jei vykstama mokytis, sta\u017euotis, ypa\u010d medicinos srityje, verta skiepytis
\nnuo hepatito B. Ta\u010diau jei \u017emogus tik atostogauja, u\u017etenka skiepo nuo hepatito
\nA.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuviams pam\u0117gus egzoti\u0161k\u0173 kra\u0161t\u0173 kurortus, tokios ligos, kaip maliarija,
\nviduri\u0173 \u0161iltin\u0117 ar dizenterija, m\u016bs\u0173 \u0161alyje tampa nebe egzotika. Statistika
\nbyloja, kad sunkesni\u0173 ar lengvesni\u0173 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 rizikuoja patirti iki
\n70 proc. keliautoj\u0173,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5452,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5451","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5451","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5451"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5451\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5452"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5451"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5451"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5451"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5451"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5451"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}