Su maistu \u017emogus gauna apie 40 \u012fvairi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Pagrindin\u0117s maisto
\nsudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralin\u0117s
\nmed\u017eiagos ir vitaminai. Kiekviena i\u0161 pagrindini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 turi savo
\nfunkcijas. <\/p>\n
Baltymai
\n<\/b>
\nOrganizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams,
\nplaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti i\u0161 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173.
\nAminor\u016bg\u0161tys skirstomos \u012f \u201enepakei\u010diam\u0105sias\u201c \u2013 kurios nesintetinamos organizme
\nir turi b\u016bti gaunamos su maistu, ir \u201epakei\u010diam\u0105sias\u201c \u2013 kurios gali b\u016bti
\nsintetinamos, esant kit\u0173 su maistu gaut\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 pertekliui. Nepakei\u010diamos
\naminor\u016bg\u0161tys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas,
\ntreoninas, triptofanas, valinas.
\nBaltymai gaunami su gyvulin\u0117s ir augalin\u0117s kilm\u0117s maistu. Pagrindiniai
\npripa\u017einti baltym\u0173 \u0161altiniai yra m\u0117sa, pienas, kiau\u0161iniai ir \u017euvis. Nema\u017eai
\nbaltym\u0173 galima gauti su pupel\u0117mis, rie\u0161utais, gr\u016bdiniais maisto produktais.
\nTa\u010diau nepakei\u010diam\u0173j\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 daugiausia yra gyv\u016bniniuose baltymuose.
\nSuaug\u0119s \u017emogus apie pus\u0119 reikiamo baltym\u0173 kiekio tur\u0117t\u0173 gauti su gyv\u016bniniu
\nmaistu. Augaliniai baltymai vir\u0161kinami sunkiau ir blogiau \u012fsisavinami.
\nVidutiniam suaugusiam \u017emogui per dien\u0105 reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g
\n(vyrams) baltym\u0173. Tok\u012f kiek\u012f galima gauti su 160-185 g liesa, ant groteli\u0173 kepta
\nm\u0117sa, 180-210 g kieto s\u016brio, 7-8 kiau\u0161iniais ar 17-20 rieki\u0173 rupios duonos.
\nPer didelis baltym\u0173 suvartojimas kenkia organizmui, nes padid\u0117ja alergij\u0173
\npavojus, pasunk\u0117ja kepen\u0173, inkst\u0173 veikla, s\u0105nariuose gali kauptis druskos. Jei
\nbaltym\u0173 organizmas gauna nepakankamai, tai suma\u017e\u0117ja atsparumas infekcin\u0117ms
\nligoms.<\/p>\n
Riebalai
\n<\/b>
\nTai viena svarbiausi\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, kuri yra vis\u0173 \u017emogaus organizmo l\u0105steli\u0173
\nsud\u0117tyje. Riebalai yra geras energijos \u0161altinis, dalyvauja termoreguliacijos
\nprocesuose, maistui suteikia juslines savybes (skon\u012f, kvap\u0105, spalv\u0105), l\u0117tina
\nvir\u0161kinim\u0105, tuo b\u016bdu atitolina alkio jausm\u0105. Su riebalais organizmas gauna ir
\nriebaluose tirpi\u0173 vitamin\u0173 \u2013 A, D, E, K bei pagerina \u0161i\u0173 vitamin\u0173 \u012fsisavinim\u0105.
\nPaprastai bendras suvartojam\u0173 riebal\u0173 kiekis tur\u0117t\u0173 b\u016bti apie 95 g per dien\u0105
\nvyrams ir 75 g moterims. Augalin\u0117s kilm\u0117s riebalai tur\u0117t\u0173 sudaryti vien\u0105
\ntre\u010ddal\u012f, o gyv\u016bnin\u0117s \u2013 du tre\u010ddalius riebalini\u0173 produkt\u0173 normos.<\/p>\n
Angliavandeniai
\n<\/b>
\nTai lengviausiai prieinamas energijos \u0161altinis. Pagal sveikos mitybos
\nkoncepcij\u0105, angliavandeni\u0173 kiekis paros maisto racione turi b\u016bti keturis kartus
\ndidesnis nei baltym\u0173, taip pat keturis kartus didesnis nei riebal\u0173.
\nAngliavandeniai \u2013 svarb\u016bs ne tik kaip energijos \u0161altinis, bet jie yra audini\u0173 ir
\nl\u0105steli\u0173 sud\u0117tyje.
\nMaistas, kuriame gausu angliavandeni\u0173 (duona, gr\u016bd\u0173 produktai, bulv\u0117s) laikomas
\ntukinan\u010diu (angliavandeni\u0173 perteklius virsta riebalais). Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jis
\ntukina ma\u017eiau negu riebus maistas. 1g angliavandeni\u0173 suteikia ma\u017eiau energijos
\nir grei\u010diau u\u017epildo skrand\u012f, d\u0117l to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik
\ntuomet, kai i\u0161 bet kokio maisto gautos energijos kiekis vir\u0161ija sunaudojam\u0105
\nenergijos kiek\u012f.
\nAngliavandeniams priklauso ir maistin\u0117s skaidulos, kuri\u0173 \u017emogaus organizmas per
\npar\u0105 turi gauti apie 20 \u2013 30 g. Maistin\u0117s skaidulos ma\u017eina cholesterolio
\nkoncentracij\u0105 kraujo plazmoje, gerina \u017earnyno veikl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Su maistu \u017emogus gauna apie 40 \u012fvairi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Pagrindin\u0117s maisto
\nsudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralin\u0117s
\nmed\u017eiagos ir vitaminai. Kiekviena i\u0161 pagrindini\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 turi savo
\nfunkcijas. <\/p>\n
Baltymai<\/p>\n
Organizmas vartoja baltymus audiniams<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5470,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5469","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5469","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5469"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5469\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5470"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5469"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5469"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5469"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5469"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5469"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}