Maistas \u2013 vienas svarbesni\u0173 gyvenimo malonum\u0173. Tad
\nnieko keista, kad da\u017enai jis tampa \u0161ven\u010di\u0173 a\u0161imi. Valgome visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s, o
\npajut\u0119, kad negalime sustoti, pasiteisiname: prasid\u0117jus nuobod\u017eiam darbyme\u010diui,
\nvieno kito kilogramo, kuriame nus\u0117da eilin\u0117 porcija, kaip mat atsikratysime.<\/p>\n
Ta\u010diau antsvoris \u2013 dar ne svarbiausia b\u0117da. Anot medik\u0173, persivalgydami
\nrizikuojame i\u0161judinti ligas, apie kurias iki \u0161iol n\u0117 ne\u012ftar\u0117me.<\/p>\n
I\u0161provokuoja l\u0117tines ligas<\/p>\n
<\/b>Apsinuodijim\u0173 informacijos ir kontrol\u0117s biuro vyriausiasis gydytojas
\nRobertas Badaras teigia, kad per \u0161ventes padaug\u0117ja \u012f biur\u0105 skambinan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173,
\nkurie teiraujasi, kaip gelb\u0117ti apsinuodijus. Daugeliui j\u0173 prireikia gydymo
\nstacionare. Ta\u010diau jei alkoholis i\u0161 organizmo pa\u0161alinamas per vien\u0105-kit\u0105 par\u0105,
\napsinuodijus maistu, tenka gydytis \u017eymiai ilgiau.<\/p>\n
Anot R. Badaro, svarbiausia apsinuodijim\u0173 prie\u017eastis \u2013 ne suged\u0119s maistas, o per
\ndideli jo kiekiai. \u201e\u017dmon\u0117s elementariai persi\u0117da. Bet kas, dideliais kiekiais
\nprisivalg\u0119s dvylikos patiekal\u0173, netur\u0117t\u0173 jaustis gerai. Kai suvalgoma penki\u0173
\ndien\u0173 norma, b\u016bt\u0173 keista, jei organizmas normaliai su ja susidorot\u0173\u201c, – teig\u0117
\npa\u0161nekovas.<\/p>\n
Pasirodo, d\u0117l persivalgymo ken\u010dia ne tik vir\u0161kinimo sistemos organai \u2013 skrandis,
\ndvylikapir\u0161t\u0117 \u017earna, kasa, o ir bet kurie kiti. Persivalgius gali sutrikti
\n\u0161irdies darbas, pakilti kraujosp\u016bdis, prad\u0117ti kamuoti nemiga.<\/p>\n
\u201ePavojinga persivalgyti net tokio maisto, kur\u012f mes, medikai, rekomenduojame kaip
\nsveik\u0105. Esminis, ta\u010diau, ko gera, sunkiausiai \u012fgyvendinamas sveikos mitybos
\nprincipas \u2013 saikas. Kai \u017emogaus organizmas gauna tok\u012f didel\u012f riebal\u0173, baltym\u0173 ir
\nkit\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f, prie kurio n\u0117ra \u012fprat\u0119s, su juo nesusitvarko\u201c, – kolegai
\nantrino mitybos specialistas doc. Rimantas Stukas.<\/p>\n
Anot jo, didelis maisto, ypa\u010d prisotinto riebalais, kiekis i\u0161provokuoja esamas
\nl\u0117tines ligas, apie kurias \u017emogus net ne\u017einojo, arba gali prasid\u0117ti \u016bmus kasos
\nar kito organo susirgimas.<\/p>\n
Kaip nepersivalgyti?<\/p>\n
<\/b>Ta\u010diau kaip nepersivalgyti, kai ant stalo daugyb\u0117 skaniausi\u0173 patiekal\u0173,
\nkuri\u0173 kasdien nepasigaminsime?<\/p>\n
\u201ePapras\u010diausias b\u016bdas \u2013 \u012f l\u0117k\u0161t\u0119 d\u0117tis kuo ma\u017eesn\u0119 porcij\u0105. Pavyzd\u017eiui, po
\n\u0161auk\u0161t\u0105. Jei galite rinktis, daugiau \u012fsid\u0117kite \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173, ma\u017eiau \u2013 bulvi\u0173
\nir kito sunkaus maisto. Antras sveikos mitybos principas \u2013 valgydamas \u017emogus
\nturi m\u0117gautis maistu. Tod\u0117l kiekvien\u0105 k\u0105sn\u012f reikia gerai sukramtyti, kad
\npajustume maisto skon\u012f. Taip sotumo jausmas ateina grei\u010diau, d\u0117l to ma\u017eiau
\nsuvalgome\u201c, – patar\u0117 R. Stukas.<\/p>\n
Anot jo, \u0161i\u0105 u\u017eduot\u012f \u012fvykdyti nesunku, jei prie stalo maloniai bendraujama. \u201eJuk
\nvalgymas \u2013 ne tik organizmo prisotinimas reikalingomis med\u017eiagomis, bet ir
\nbendravimo priemon\u0117\u201c, – \u012fsitikin\u0119s pa\u0161nekovas. Tiesa, u\u017esis\u0117d\u0117ti jis taip pat
\nnepataria. Mat prie stalo organi\u0161kas tik vienas veiksmas \u2013 ka\u017ek\u0105 kramsnoti.<\/p>\n
Dar vienas mediko patarimas \u2013 gerti daug skys\u010di\u0173, \u017einoma, nealkoholini\u0173. \u201eViena
\nvertus, taip apgausite skrand\u012f, pripildydami jo turin\u012f. Kita vertus, kai maistas
\npraskied\u017eiamas, jis geriau vir\u0161kinamas. Geriausiai tai daro vanduo ir arbata\u201c, –
\nteig\u0117 mitybos specialistas.<\/p>\n
Taip pat per \u0161ventes verta gaminti kuo liesesnius patiekalus bei pasirinkti
\ngaminimo b\u016bdus, kurie neleid\u017eia maistui prisigerti riebal\u0173. \u201eRiebalai labai
\npagerina skon\u012f, tad kartais skanaus patiekalo be j\u0173 nepagaminsime. Ir saikingai
\nvartojami riebalai net reikalingi organizmui. Ta\u010diau jei \u017emogus suvalgyt\u0173 kaln\u0105
\ndar\u017eovi\u0173 mi\u0161rain\u0117s, ap\u0161lakstytos tik citrinos sultimis, tai netur\u0117t\u0173 toki\u0173
\npasekmi\u0173, kaip suvalgius t\u0105 pat\u012f kiek\u012f mi\u0161rain\u0117s su riebiu majonezu\u201c, – \u012fsp\u0117jo
\npa\u0161nekovas.<\/p>\n
Anot mediko, \u0161iandien lietuviai vartoja daugiau riebal\u0173 nei, pavyzd\u017eiui, prie\u0161
\n50 met\u0173 ir j\u0173 vartojimo kreiv\u0117 vis auga. \u201eM\u016bs\u0173 virtuv\u0117je tradici\u0161kai vyrauja
\nrieb\u016bs patiekalai. Ir jei neprad\u0117sime savo mitybos keisti patys, ji ir
\nnepasikeis. \u0160vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 mes suvartojame vos pus\u0119 rekomenduojamo
\nkiekio \u2013 312 g. Optimaliai j\u0173 reik\u0117t\u0173 600 g per dien\u0105. Ta\u010diau visgi nebadaujame.
\nVadinasi, valgome ne tai, k\u0105 reik\u0117t\u0173\u201c, – \u0161yptel\u0117jo pa\u0161nekovas.<\/p>\n
R. Stukas yra atlik\u0119s ne vien\u0105 apklaus\u0105 apie m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010dius ir pasteb\u0117jo,
\nkad daugelis \u017eino, kaip reik\u0117t\u0173 sveikai maitintis. Did\u017eiausia b\u0117da, kad sau
\nsveikos mitybos princip\u0173 paprastai netaikome.<\/font><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Maistas \u2013 vienas svarbesni\u0173 gyvenimo malonum\u0173. Tad
\nnieko keista, kad da\u017enai jis tampa \u0161ven\u010di\u0173 a\u0161imi. Valgome visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s, o
\npajut\u0119, kad negalime sustoti, pasiteisiname: prasid\u0117jus nuobod\u017eiam darbyme\u010diui,
\nvieno kito kilogramo, kuriame nus\u0117da eilin\u0117 porcija,<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5484,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5483","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5483","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5483"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5483\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5484"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5483"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5483"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5483"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5483"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5483"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}