\n![\"Kai](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/file10851508_javainiai_maza.jpg\")
Dabartin\u0117 sveikatos apsaugos sistema nepaj\u0117gi laiku nustatyti lig\u0173, nuo kuri\u0173
\nLietuvoje mir\u0161ta \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Tod\u0117l pasir\u016bpinti savimi turime
\npatys. Anot medik\u0173, prad\u0117ti reik\u0117t\u0173 nuo mitybos. Tod\u0117l L.T. medik\u0173 ir
\nteiraujasi: k\u0105 valgyti, o ko \u2013 ne?<\/p>\n
Apie \u012fvairiausias dietas, maisto derinim\u0105, valgymo re\u017eim\u0105 kalbama daug, ta\u010diau
\nnutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 kasmet daug\u0117ja. Ma\u017edaug tre\u010ddalis Europos S\u0105jungos gyventoj\u0173
\nturi antsvor\u012f, Lietuvoje j\u0173 dar daugiau \u2013 beveik pus\u0117.<\/p>\n
Medikai jau seniai sutaria, kad b\u016btent antsvoris sukelia daugum\u0105 pavojingiausi\u0173
\nm\u016bs\u0173 laik\u0173 lig\u0173 \u2013 cukrin\u012f diabet\u0105 bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Apklausos
\nrodo, kad dauguma \u017emoni\u0173 neturi sveikos mitybos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 arba vadovaujasi mitais,
\nnuo kuri\u0173 da\u017enam medikui plaukai ant galvos \u0161iau\u0161iasi.<\/p>\n
\u201eTylusis \u017eudikas\u201c<\/b><\/p>\n
D\u0117l netinkamos mitybos medikai jau skelbia \u201etyliuoju \u017eudiku\u201c vadinamo cukrinio
\ndiabeto epidemij\u0105. Pasaulyje \u0161ia liga serga apie 230 mln. \u017emoni\u0173. Kasmet
\nsergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161auga 6 mln.<\/p>\n
Lietuvoje cukriniu diabetu serga 5 proc., arba 150 t\u016bkst., gyventoj\u0173. Tai 2
\nkartus daugiau nei prie\u0161 18 met\u0173. Li\u016bdniausia, kad beveik du tre\u010ddaliai i\u0161 j\u0173 n\u0117
\nne\u017eino sergantys.<\/p>\n
Mat liga i\u0161 prad\u017ei\u0173 nepasirei\u0161kia jokiais simptomais, o \u012fsisen\u0117jusi gresia
\nrimtomis komplikacijomis \u2013 inkst\u0173 veiklos sutrikimais, gal\u016bni\u0173 amputacija.
\nPernai buvo patvirtinta 2006\u20132007 m. nacionalin\u0117 diabeto kontrol\u0117s programa,
\nta\u010diau iki \u0161iol neprad\u0117ta \u012fgyvendinti.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s nuodijami<\/b><\/p>\n
Anot Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Endokrinologijos skyriaus ved\u0117jo Sauliaus Grigonio,
\n\u017emon\u0117s da\u017enai n\u0117 ne\u017eino, kad valgo nesveik\u0105 maist\u0105.<\/p>\n
\u201eKad maistas b\u016bt\u0173 skanesnis, \u0161iandien \u012f j\u012f pridedama daug glutamat\u0173. Tai
\naugalin\u0117s kilm\u0117s baltymai, kurie pagerina maisto skon\u012f, ta\u010diau sukelia alkio
\njausm\u0105. Taigi so\u010diai pavalg\u0119s \u017emogus greitai ir v\u0117l pasijunta alkanas.
\nAmerikie\u010diai, kuri\u0173 \u0161alyje \u0161iomis med\u017eiagomis prisotintas beveik visas maistas,
\njau prabilo apie visuomen\u0117s nuodijimo problem\u0105. Ta\u010diau ir m\u016bs\u0173 prekybos
\ncentruose gausu produkt\u0173, prisotint\u0173 glutamat\u0173. \u0160io maisto priedo galima rasti
\nprieskoni\u0173 mi\u0161iniuose, sausose sriubose, prekybos centruose ruo\u0161tose mi\u0161rain\u0117se
\nir kituose pusgaminiuose\u201c, \u2013 teigia medikas.<\/p>\n
Glutamatai pla\u010diai naudojami eksperimentuojant su \u017eiurk\u0117mis, kai norima jas
\ngreitai nutukinti. Taip joms sukeliamas cukrinis diabetas.<\/p>\n
Mitybos ab\u0117c\u0117l\u0117<\/b><\/p>\n
I\u0161eitis paprasta \u2013 vietoj paruo\u0161t\u0173 prieskoni\u0173 rinktis nat\u016bralias prieskonines
\ndar\u017eoves, vietoj pusgamini\u0173 \u2013 pa\u010di\u0173 ruo\u0161t\u0105 maist\u0105. Ta\u010diau kas \u0161iais laikais tam
\nturi laiko?<\/p>\n
\u201e\u017dmon\u0117s tod\u0117l ir mir\u0161ta, kad niekam neturi laiko, \u2013 negailestingai atr\u0117\u017eia
\nS.Grigonis. \u2013 Tur\u0117tume gyventi beveik 200 met\u0173. I\u0161tempiame vos 70\u201380, nes
\nmanome, kad savo darbais pasaul\u012f apversime auk\u0161tyn kojomis, o i\u0161 ties\u0173 tik
\nnaikiname save.\u201c<\/p>\n
Beje, dietomis endokrinologas nesi\u017eavi. Anot jo, svarbiausia valgyti 5\u20136 kartus
\nper dien\u0105 ir grie\u017etai tuo pa\u010diu metu. Mat valgant organizme vyksta did\u017eiuliai
\npoky\u010diai, tod\u0117l organizmas turi pasiruo\u0161ti, kad i\u0161skirt\u0173 reikiam\u0105 kiek\u012f hormon\u0173
\nir ferment\u0173. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir med\u017eiag\u0173 apykaita.<\/p>\n
Suaugusieji pietums tur\u0117t\u0173 skirti vis\u0105 valand\u0105, vaikai \u2013 pusvaland\u012f. \u201eNegalima
\nmaisto sukim\u0161ti per kelias minutes\u201c, \u2013 teigia medikas. Paskutin\u012f kart\u0105 valgyti
\nS.Grigonis pataria 18 arba 20 val., o prie\u0161 valg\u012f visada i\u0161gerti stiklin\u0119
\npaprasto vandens \u2013 jokiu b\u016bdu ne prisotinto angliar\u016bg\u0161te ar sul\u010di\u0173.<\/p>\n
Lietuvi\u0161kos virtuv\u0117s \u0161alininkas<\/b><\/p>\n
S.Grigonis \u2013 tradicin\u0117s lietuvi\u0161kos virtuv\u0117s \u0161alininkas. \u201eTai, k\u0105 valgydavo m\u016bs\u0173
\n\u017emon\u0117s senov\u0117je, ir yra mums sveika, \u2013 teigia medikas. \u2013 Jei valgysime kaip
\njaponai, nieko gero nebus. \u0160iaurie\u010diai valgo riebiau, nes gyvenant \u0161altesniame
\nklimate reikia daugiau energijos.\u201c<\/p>\n
Medikas neigia mit\u0105, kad vaisiais u\u017ekand\u017eiauti b\u016btina prie\u0161 valg\u012f, nes pilname
\nskrandyje jie pradeda r\u016bgti. Ta\u010diau jis sutinka, kad vaisius ir dar\u017eoves per
\ndien\u0105 reik\u0117t\u0173 valgyti bent 5 kartus. Taip pat b\u016btina riboti rafinuotus
\nproduktus, kuri\u0173 ma\u017eas kiekis turi labai daug riebal\u0173: grietin\u0119, majonez\u0105,
\ntaukus, sviest\u0105, la\u0161inius.<\/p>\n
Nepasitvirtin\u0119 mitai<\/b><\/p>\n
Riebalai skatina ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligas.<\/p>\n
\u201eTurime duomen\u0173, kad riebalai sudaro \u017eymiai didesn\u0119 dal\u012f paros maisto nei
\ntur\u0117t\u0173. \u017dmon\u0117s vartoja daug pieno produkt\u0173. Tai gerai, bet renkasi juos per
\nriebius. Mat riebus maistas skanesnis. Rinkdamiesi maist\u0105 apie sveikat\u0105 galvoja
\nvos 7\u20138 proc. gyventoj\u0173, \u2013 tvirtina mitybos specialistas Rimantas Stukas. \u2013 Daug
\nkas jau \u017eino, kad aliejus sveikesnis nei gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s riebalai, bet ir jo
\nvartoja per daug.<\/p>\n
Mat pamir\u0161ta, kad gramas kiaulienos tauk\u0173 ir aliejaus turi tas pa\u010dias 9 kcal. O
\nper didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Juolab kad
\ngaut\u0173 kalorij\u0173 \u017emon\u0117s nesudegina. Tarpukario Lietuvoje \u017emon\u0117s valg\u0117 ir la\u0161inius,
\nir riebi\u0105 m\u0117s\u0105, bet ir dirbdavo sunkiau.\u201c<\/p>\n
Be to, maistas per daug skaninamas druska, kuri didina kraujosp\u016bd\u012f. Druskos
\n\u017emogaus organizmui u\u017etekt\u0173 tiek, kiek jos yra nat\u016braliai maiste. Lygiai taip pat
\nreik\u0117t\u0173 ma\u017einti cukraus vartojim\u0105.<\/p>\n
M\u0117sos per dien\u0105 u\u017etekt\u0173 100\u2013200 g. Tai nedidel\u0117 piet\u0173 porcija. Daug kas \u017eino,
\nkad sveikiau valgyti pauk\u0161tien\u0105, ta\u010diau j\u0105 virdami pamir\u0161ta nulupti od\u0105, kurioje
\nyra labai daug cholesterolio. Jo taip pat labai daug lie\u017euviuose, kiau\u0161inio
\ntryniuose, ikruose.<\/p>\n
Bulves reik\u0117t\u0173 tik virti, nes keptos jos labai gerai sugeria riebalus. Ta\u010diau
\nteorija, kad j\u0173 negalima valgyti su m\u0117sa, anot R.Stuko, \u2013 ne\u012frodytas mitas.
\n\u201eTa\u010diau mitybos teorijos bent jau atkreipia \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f, kad maistas turi
\n\u012ftakos \u017emogaus sveikatai\u201c, \u2013 teigia medikas.<\/p>\n