{"id":5504,"date":"2011-03-23T00:00:00","date_gmt":"2011-03-23T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-03-23T00:00:00","modified_gmt":"2011-03-23T00:00:00","slug":"mitybos-specialistas-siuolaikinis-maistas-tampa-tuscias-ir-silpnina-imuniteta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mitybos-specialistas-siuolaikinis-maistas-tampa-tuscias-ir-silpnina-imuniteta\/5504\/","title":{"rendered":"Mitybos specialistas: \u0161iuolaikinis maistas tampa \u201etu\u0161\u010dias\u201c ir silpnina imunitet\u0105"},"content":{"rendered":"
<\/div>\n

Mitybos specialistas: \u0161iuolaikinis maistas tampa \u201etu\u0161\u010dias\u201c ir silpnina imunitet\u0105<\/strong><\/p>\n

\n

Mitybos specialistai, steb\u0117dami gyventoj\u0173 mitybos tendencijas, \u017emonijai \u017eada li\u016bdn\u0105 ateit\u012f. Naujosios technologijos, leid\u017eian\u010dios pagaminti ilgai negendant\u012f maist\u0105, dirbtinai j\u012f pasendina. Toks maistas tik \u201eu\u017emu\u0161a\u201c alkio jausm\u0105, bet nesuteikia reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173. Su \u0161iuolaikine mityba siejamas did\u017eiulis visuomen\u0117s sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis, diabetu, v\u0117\u017eiu bei tiesiog silpn\u0117jantis imunitetas, d\u0117l kurio \u017emon\u0117s da\u017eniau serga infekcin\u0117mis ligomis. <\/p>\n

Naujos technologijos kei\u010dia maisto sud\u0117t\u012f<\/p>\n

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomen\u0117s sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, did\u0117jant gyvenimo tempui \u017emon\u0117s nebeturi laiko gaminti patys, tod\u0117l parduotuv\u0117se atsirado labai didel\u0117 jau paruo\u0161to maisto pasi\u016bla.<\/p>\n

\u201e\u0160ie produktai papildyti sintetiniais maisto priedais, kurie prailgina j\u0173 galiojimo laik\u0105, taigi dirbtinai juos pasendina. \u0160iuolaikiniai pakavimo metodai v\u0117lgi leid\u017eia maist\u0105 i\u0161laikyti ilgiau, automati\u0161kai ma\u017e\u0117ja jo biologin\u0117 vert\u0117. Mat vitaminai ir mineralai n\u0117ra stabilios med\u017eiagos \u2013 jos nyksta. Taigi mityba tampa vis labiau ne visavert\u0117. Elementariausias pavyzdys \u2013 bulv\u0117s, vienas i\u0161 vitamino C \u0161altini\u0173. Atau\u0161usi bulv\u0117 jau netenka pus\u0117s vitamino C kiekio, o jei bulv\u0117 pa\u0161ildoma kit\u0105 dien\u0105, vitamino C prakti\u0161kai visai nelieka. Taigi bulv\u0117s prekybos centruose parduodamoje ilgai galiojan\u010dioje baltoje mi\u0161rain\u0117je yra bevert\u0117s\u201c, – sak\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Maisto pramon\u0117 \u0161iandien gali suformuoti mums bet kok\u012f skon\u012f, pavyzd\u017eiui, r\u016bkyta de\u0161ra su d\u016bmo aromatu arba r\u016bkytas, kitaip tariant, tam tikrose med\u017eiagose i\u0161mirkytas s\u016bris. Ta\u010diau produktus apdorojant \u0161iuolaikin\u0117mis technologijomis j\u0173 sud\u0117tis kei\u010diasi \u2013 gali atsirasti \u012fvairi\u0173 sveikatai nepalanki\u0173 med\u017eiag\u0173. Pavyzd\u017eiui, bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010diai kritikuojami d\u0117l didelio druskos kiekio bei skonio stiprikli\u0173, ta\u010diau nekalbama apie tai, kad technologinio proceso metu susiformuoja akrilamidai, kurie gali sukelti onkologines ligas.<\/p>\n

Specialisto teigimu, \u012f pirmyk\u0161\u010dius laikus jau negr\u012f\u0161ime ir daug kas yra nei\u0161vengiama, ta\u010diau renkantis maist\u0105 visgi reik\u0117t\u0173 i\u0161laikyti bent minimal\u0173 balans\u0105. Jei produkte yra 6-7 maisto priedai, paprastai tai rei\u0161kia, kad jis n\u0117ra ypatingai \u0161vie\u017eias. Sotum\u0105 jausm\u0105, ai\u0161ku, pajusime, mat skrand\u017eio t\u016bris bus u\u017epildytas, ta\u010diau maisto biologin\u0117 vert\u0117 abejotina. Teis\u0117s aktai reglamentuoja tik maisto saugum\u0105 \u2013 kad maistu neapsinuodytume, bet jo kokyb\u0117, biologin\u0117 vert\u0117 nereglamentuojama.<\/p>\n

Dar viena blogyb\u0117, kad maistas neretai \u0161ildomas ar net gaminamas mikrobang\u0173 krosnel\u0117je, tod\u0117l yra suardomas jame esantis vitaminas B12. \u0160iandien jau nustatomas \u0161io vitamino, nepakei\u010diamo kraujo k\u016bneli\u0173 gamybai, tr\u016bkumas gyventojams. Be to, d\u0117l mikrobang\u0173 poveikio oksiduojasi riebalai \u2013 jie tampa dar labiau \u017ealingi m\u016bs\u0173 sveikatai.<\/p>\n

Rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis sveika mityba suma\u017eint\u0173 80 proc.<\/p>\n

\u201e\u0160iandien nustatomas su maistu gaunam\u0173 med\u017eiag\u0173 disbalansas, nes \u017emon\u0117s valgo per ma\u017eai dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173. Anks\u010diau \u017emon\u0117s taip pat valgydavo riebiai, ta\u010diau jie valgydavo ir daug \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173, kuriose esantys antioksidantai neleisdavo ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 kauptis riebalams. \u0160iandien dar\u017eovi\u0173 vartojimas tik ma\u017e\u0117ja, nors jau daug met\u0173 kalbama apie tai, kad j\u0173 valgyti reikia daugiau. Pavyzd\u017eiui, 1997 m. dar\u017eovi\u0173 kasdien valg\u0117 70,3 proc. gyventoj\u0173, o 2007 m. – tik 43,4 proc. Taip pat nepavyko pasiekti tikslo riebal\u0173 vartojim\u0105 suma\u017einti 30 proc. Nors daugiau \u017emoni\u0173 gyvulinius riebalus kei\u010dia aliejumi, bet ir jo vartoja per daug.<\/p>\n

Visa tai turi \u012ftakos sergamumui. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos vis dar dominuoja Lietuvos sergamumo ir mirtingumo strukt\u016broje, d\u0117l antsvorio daug\u0117ja s\u0105nari\u0173 pakenkim\u0173. Be to, \u017emon\u0117s, valgydami per ma\u017eai dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173, negauna reikiamo kiekio vitamin\u0173, mineral\u0173, tod\u0117l silpn\u0117ja imunin\u0117 sistema ir did\u0117ja sergamumas infekcin\u0117mis ligomis. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u017emon\u0117s nesirenka dar\u017eovi\u0173, kad jas dar reikia specialiai paruo\u0161ti. Nusipirktos parduotuv\u0117je jau gatavos salotos nebeturi tokios biologin\u0117s vert\u0117s, nes supjaus\u010dius dar\u017eoves prasideda oksidacijos procesai ir ma\u017e\u0117ja vitamin\u0173 bei mineral\u0173\u201c, – teig\u0117 R. Stukas.<\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti 80 proc. \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173, 90 proc. 2-ojo tipo diabeto, 30 proc. onkologini\u0173 susirgim\u0173. <\/p>\n

Anot mokslinink\u0173, sveikat\u0105 labiausiai lemia gyvenimo b\u016bdas, kuriame net 50 proc. u\u017eima mityba. Paveldimumas sveikat\u0105 lemia 20 proc., o medicinin\u0117 pagalba \u2013 tik 10 proc. Dar 20 proc. sveikatos negalavim\u0173 susij\u0119 su aplinkos u\u017eter\u0161tumu, ta\u010diau jei aplinkos u\u017eter\u0161tumo \u012ftak\u0105 sveikatai prilygintume 100 proc., i\u0161 j\u0173 tik 10-20 proc. lemt\u0173 per or\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 organizm\u0105 patenkantys ter\u0161alai, o lik\u0119 mus veikt\u0173 per mitybines grandis \u2013 maist\u0105 ir vanden\u012f. Taigi bet kuriuo atveju sveikatos pagrindas \u2013 mityba.<\/p>\n

Ma\u017eiau nei pus\u0117 lietuvi\u0173 dar\u017eoves valgo kasdien, daugiau nei pus\u0117 \u2013 nesimank\u0161tina<\/p>\n

Kaip rodo 2007 m. atlikta Respublikinio mitybos centro apklausa, 32,6 respondent\u0173 maist\u0105 renkasi pagal kain\u0105, 33,6 proc. – pagal skon\u012f, 12,1 proc. – \u012ftakojami \u0161eimos nari\u0173 ir vos 18,9 proc. – remdamiesi sveikatos gerinimo rekomendacijomis.<\/p>\n

Per dien\u0105 \u017emogus tur\u0117t\u0173 suvalgyti bent apie 400 g (idealiu atveju \u2013 600 g) \u012fvairi\u0173, geriau \u0161vie\u017ei\u0173, dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173. Lietuvos gyventojai j\u0173 vidutini\u0161kai suvalgo 312 g. 43,4 proc. lietuvi\u0173 dar\u017eoves ir vaisius valgo kasdien, 24 proc. – 3-5 kartus per savait\u0119, 30 proc. – 1-2 kartus per savait\u0119, 1,9 proc. j\u0173 visai nevartoja.<\/p>\n

Gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173 produktus, kurie sudaro sveikos piramid\u0117s pagrind\u0105, kasdien valgo 46,9 proc., net kelis kartus per dien\u0105 \u2013 11,8 proc., 3-5 kartus per dien\u0105 \u2013 20,6 proc., 1-2 kartus \u2013 18,7 proc. respondent\u0173.<\/p>\n

Pieno produktus kasdien valgo 28,9 proc. Lietuvos gyventoj\u0173, 3-5 kartus per savait\u0119 \u2013 29 proc., 1-2 kartus \u2013 33,9 proc., j\u0173 visai nevartoja 6,7 proc.<\/p>\n

\u017duv\u012f, kuri, anot mitybos specialist\u0173 yra polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, apsaugan\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, \u0161altinis, kasdien valgo 1,7 proc., 3-5 kartus per savait\u0119 \u2013 7,8 proc., 1-2 kartus \u2013 75,3 proc., visai nevartoja 11,2 proc. Lietuvos gyventoj\u0173.<\/p>\n

Kalbant apie riebalus, 14,6 proc. respondent\u0173 vartoja sviest\u0105, 74,9 proc. – aliej\u0173, 8 proc. margarin\u0105 ir 2,2 proc. gyvulinius riebalus. 2002 m. \u0161ie skai\u010diai atitinkamai buvo 5,1, 77, 5,4 ir 12 proc.<\/p>\n

Tuo tarpu fizinis \u017emoni\u0173 aktyvumas kasmet ma\u017e\u0117ja ir nejudrumas jau tampa norma. Prie\u0161 10 met\u0173 bent 4 ir daugiau kart\u0173 per savait\u0119 po 30 min. sportuodavo apie 30 proc. vyr\u0173 ir 27 proc. moter\u0173. Dabar fizi\u0161kai aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 vos apie 20 proc. ir \u0161is skai\u010dius tendencingai ma\u017e\u0117ja. Ypa\u010d drasti\u0161kai krenta vyr\u0173 fizinis aktyvumas. Taip pat kasmet nuosekliai ma\u017e\u0117ja gyventoj\u0173, kurie \u012f darb\u0105 vaik\u0161to p\u0117s\u010diomis.<\/p>\n

Kaip rodo apklausos, visi\u0161kai nesimank\u0161tina 52,4 proc. gyventoj\u0173, 16,6 proc. lankosi sporto klubuose, 31 proc. sportuoja savaranki\u0161kai.<\/p>\n

Dauguma (70,9 proc.) moter\u0173 normal\u0173 k\u016bno svor\u012f turi tik jaunyst\u0117je \u2013 iki 34 met\u0173. 35-49 met\u0173 grup\u0117je antsvorio ir nutukimo problem\u0173 neturi jau tik 49,6 proc., 50-64 met\u0173 grup\u0117je \u2013 31,6 proc. Vyrai tunka dar anks\u010diau: 19-34 met\u0173 grup\u0117je normal\u0173 k\u016bno svor\u012f turi 59,8 proc., 35-49 met\u0173 grup\u0117je \u2013 43,4 proc., 50-64 met\u0173 grup\u0117je \u2013 31,6 proc.<\/p>\n

Ekologinius produktus vartoja 82,1 proc. respondent\u0173<\/p>\n

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomen\u0117s sveikatos instituto tyrimas, atliktas 2009 m., parod\u0117, kad ekologi\u0161kus produktus vartoja 82,1 proc. respondent\u0173. I\u0161 j\u0173 37,2 proc. juos valgo 2-3 kartus per savait\u0119, 25,6 proc. \u2013 kasdien, 22,7 proc. \u2013 kart\u0105 per savait\u0119, 6,2 proc. \u2013 kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. <\/p>\n

Prie\u017eastys, lemian\u010dios ekologi\u0161k\u0173 maisto produkt\u0173 vartojim\u0105, yra \u0161i\u0173 produkt\u0173 saugumas (27,3 proc.), sveikumas (90 proc.), skanumas (38,9 proc.). Prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 apklaustieji nevartoja ekologi\u0161k\u0173 maisto produkt\u0173, yra \u0161ios: per brangu (53,3 proc.), neskanu (5,4 proc.), trumpesnis tinkamumo vartoti laikas (21,7 proc.), ne\u017eino, kurie yra ekologi\u0161ki (28,3 proc.). Vyrai statisti\u0161kai reik\u0161mingai da\u017eniau nevartoja ekologi\u0161k\u0173 produkt\u0173 d\u0117l to, kad jie yra brangesni, ir d\u0117l to, kad j\u0173 trumpesnis tinkamumo vartoti laikas. Moterys da\u017eniau nevartoja tod\u0117l, kad tiksliai ne\u017eino, kurie maisto produktai yra ekologi\u0161ki.<\/p>\n

Populiariausi ekologi\u0161ki produktai \u2013 vaisiai, uogos ir dar\u017eov\u0117s (71,8 proc.), pieno produktai (57,6 proc.), duona ir kiti kepiniai (49,3 proc.), arbatos (42,9 proc.), m\u0117sos produktai (29,9 proc.), kiau\u0161iniai (28,7 proc.), aliejus (24,6 proc.), saldumynai (9,2 proc.), makaronai (12,6 proc.), prieskoniai (13,3 proc.), medus, vaista\u017eol\u0117s, kruopos (7,8 proc.).<\/p>\n

Moterys ekologi\u0161kus produktus vartoja da\u017eniau nei vyrai (atitinkamai 88,2 ir 71,2 proc.). Tarp jaunesni\u0173, 18-34 met\u0173 respondent\u0173 ekologi\u0161kus produktus teigia bent kartais perkantys 85, 8 proc., 50-78 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je toki\u0173 70,7 proc. Da\u017eniausiai ekologi\u0161kus produktus valgo gaunantys didesnes pajamas respondentai. <\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mitybos specialistai, steb\u0117dami gyventoj\u0173 mitybos tendencijas, \u017emonijai \u017eada li\u016bdn\u0105 ateit\u012f. Naujosios technologijos, leid\u017eian\u010dios pagaminti ilgai negendant\u012f maist\u0105, dirbtinai j\u012f pasendina. Toks maistas tik \u201eu\u017emu\u0161a\u201c alkio jausm\u0105, bet nesuteikia reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173. Su \u0161iuolaikine mityba siejamas did\u017eiulis visuomen\u0117s sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis, diabetu, v\u0117\u017eiu bei tiesiog silpn\u0117jantis imunitetas, d\u0117l kurio \u017emon\u0117s da\u017eniau serga infekcin\u0117mis ligomis. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5505,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5504","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5504","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5504"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5504\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5505"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5504"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5504"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5504"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5504"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5504"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}