{"id":5514,"date":"2014-12-01T00:00:00","date_gmt":"2014-12-01T00:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-12-01T00:00:00","modified_gmt":"2014-12-01T00:00:00","slug":"koks-yra-miego-poveikis-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/koks-yra-miego-poveikis-sveikatai\/5514\/","title":{"rendered":"Koks yra miego poveikis sveikatai?"},"content":{"rendered":"

\u0160iuolaikinis gyvenimo tempas ir
\nb\u016bdas daugel\u012f ver\u010dia skub\u0117ti, tod\u0117l vis ma\u017eiau laiko yra skiriama  normaliam ir visaver\u010diam poilsiui bei miegui.
\nNustatyta, kad suaug\u0119s \u017emogus privalo miegoti ne ma\u017eiau kaip a\u0161tuonias valandas.
\nTa\u010diau dauguma \u017emoni\u0173 miega nepakankamai, t. y. ma\u017eiau nei  septynias valandas. Jei tai trunka ilgiau
\nkaip m\u0117nes\u012f, atsiranda nemiga, blog\u0117ja atmintis, atsiranda pirmieji nemalon\u016bs
\nsen\u0117jimo po\u017eymiai (oda nustoja \u0161vyt\u0117ti, susirauk\u0161l\u0117ja, atsiranda tams\u016bs ratilai
\npo akimis). <\/p>\n

Sveikatos mokymo ir lig\u0173
\nprevencijos centro visuomen\u0117s sveikatos administratoriai sako, kad suaugusi\u0173
\n\u017emoni\u0173 sveikatai vienodai kenkia tiek trumpesnis, negu 4,5 val., tiek ilgesnis
\nnegu 11 val. miegas. K\u0105 tik gimusiems k\u016bdikiams b\u016btina miegoti apie 16 val. per
\npar\u0105, 6\u201336 m\u0117nesi\u0173 vaikams \u2013 nuo 10 iki 14 val., 3\u20136 met\u0173 vaikams 10\u201312  val., 6\u20139 met\u0173 vaikams \u2013 10 val., 9\u201312 met\u0173
\nvaikams \u2013 9 val., paaugliams \u2013 apie 9 val., senjorams 7\u20138 val. <\/p>\n

Nei\u0161simiegojusiam \u017emogui sunkiai
\nsekasi susikaupti, dirbti, padid\u0117ja dirglumas, mieguistumas, prarandamas
\nbudrumas, l\u0117t\u0117ja reakcija. Statistika rodo, kad nemigos kankinami \u017emon\u0117s
\nda\u017eniau padaro avarijas arba u\u017emiega prie vairo. Medicininiais tyrimais
\n\u012frodyta, kad ilgainiui nepaisant savo organizmo bioritm\u0173 i\u0161sibalansuoja viso
\norganizmo med\u017eiag\u0173 apykaita, nuken\u010dia imunin\u0117 bei endokrinin\u0117 sistema.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kas yra miegas?<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Miegas net ir XXI am\u017eiuje vis dar i\u0161lieka paslaptimi ir yra vienas
\n\u012fdomiausi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 objekt\u0173. Vien tik per pastaruosius 25 metus yra
\ni\u0161ai\u0161kinta ir sukaupta did\u017eioji dalis \u017einomos informacijos apie mieg\u0105.<\/p>\n

Miegas yra nei\u0161vengiamai b\u016btina
\nkiekvieno gyvo organizmo b\u016bsena bei elementariausia pasyvaus poilsio r\u016b\u0161is. Jis
\nyra reikalingas \u017emogaus organizmui kaip maistas, vanduo ar oras. Ypa\u010d yra
\nsvarbus ir reikalingas miegas vaikams, nes tik jo metu i\u0161siskiria augimo
\nhormonas \u2013 kortizolis, kuris dar vadinamas jaunyst\u0117s eliksyru. <\/strong>Miego metu organizme cirkuliuoja apie
\n70 proc. kasdien\u0117s augimo hormono doz\u0117s.<\/p>\n

Yra \u017einoma, kad 80 met\u0173 sulauk\u0119s
\n\u017emogus yra pramiegoj\u0119s iki 20 met\u0173. Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai rado miego gen\u0105,
\nkuris  yra atsakingas u\u017e geb\u0117jim\u0105
\nmiegoti. Nustatyta, kad miegas \u2013 tai aktyvus biologinis ir psichologinis
\nprocesas, kurio metu vyksta labai sud\u0117tingos biochemin\u0117s reakcijos. Miego b\u016bsenoje
\ncentrin\u0117 nerv\u0173 sistema, ribodama ry\u0161\u012f su i\u0161orine aplinka, padeda organizmui
\natkurti savo j\u0117gas ir pasiruo\u0161ti kitos dienos veiklai. Bene svarbiausias miegas
\nyra imuninei, endokrininei sistemai, med\u017eiag\u0173 apykaitai bei normaliam vandens
\nir \u0161ilumos balanso palaikymui. Nuo miego kokyb\u0117s priklauso \u017emogaus savijauta,
\nnuotaika ir darbingumas.<\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Melatoninas \u2013 miego harmonas<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Moksliniais tyrimais yra nustatyti ir \u012frodyti
\n\u017emogaus organizme vykstantys biocheminiai procesai, kurie lemia vis\u0105 miego
\nfiziologij\u0105. <\/p>\n

Taip pat mokslininkai atskleid\u0117 labai \u012fdomius ir
\nsavitus elektrinius bei cheminius nerv\u0173 sistemos veiklos poky\u010dius miego metu.
\nPasirodo, \u017emogaus smegenyse vyksta dvi (miego
\nir budrumo)<\/strong> vieno biologinio ciklo dalys, kurios yra labai priklausomos
\nviena nuo kitos. Toks miego savireguliacijos b\u016bdas vadinamas homeostaziniu, nes
\nnuolat vyksta miego ir budrumo s\u0105veika bei pusiausvyra. <\/p>\n

Vis\u0105 dien\u0105 dirbdamas \u017emogus pavargsta \u2013 jo
\nsmegenyse pradeda kauptis nuovarg\u012f atspindinti baltymin\u0117 med\u017eiaga peptidas adenozinas<\/strong>. Tuo pat metu kraujyje
\nsuma\u017e\u0117ja ir veiklos hormono kortizolio kiekis. Mokslininkai pripa\u017eino, kad tarp
\nsvarbiausi\u0173 ir stabiliausi\u0173 organizmo biologini\u0173 paros ritm\u0173 yra m\u016bs\u0173 k\u016bno temperat\u016bros poky\u010di\u0173 ciklas<\/strong>.
\nNustatyta, kad \u017emogaus k\u016bno temperat\u016bra b\u016bna did\u017eiausia nuo 18 iki 19 val., o<\/strong> ma\u017eiausia nuo 5 iki 6 val.<\/strong> Ta\u010diau individuali k\u016bno temperat\u016bra gali
\npakisti d\u0117l didelio streso, i\u0161gyvenim\u0173, tam tikr\u0173 specifini\u0173 lig\u0173, am\u017eiaus ar
\nklimato kaitos poveikio. \u012erodyta, kad geriausiai u\u017emiegama apie 21 val., nes
\npradeda kristi k\u016bno temperat\u016bra. <\/p>\n

Ne ma\u017eiau svarbus yra dienos bei nakties (\u0161viesos \u2013 tamsos) <\/strong>ciklinis kitimas,
\nnes tamsos metu smegen\u0173 kankor\u0117\u017ein\u0117 liauka pradeda gaminti miego hormon\u0105 \u2013 melatonin\u0105, kuris paruo\u0161ia vis\u0105 organizm\u0105 miegui bei
\nsuma\u017eina k\u016bno temperat\u016br\u0105. <\/strong>Tod\u0117l pats fiziologi\u0161kiausias, sveikiausias
\nu\u017emigimo laikas, atitinkantis \u017emogaus bioritmus,  yra nuo 21 iki 23 val. Tai vadinamasis
\ngenetinis-biologinis u\u017emigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda
\nkiekvienai miego fazei reikaling\u0173 ir b\u016btin\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyba.<\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Kokios yra miego faz\u0117s?<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Miegas susideda i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 fazi\u0173: l\u0117tosios ir greitosios
\n(paradoksin\u0117s), kurios sudaro vien\u0105 miego cikl\u0105. Per nakt\u012f abi faz\u0117s cikli\u0161kai
\nkartojasi viena po kitos nuo 4 iki 5 kart\u0173. Vieno ciklo trukm\u0117 \u2013 apie 90 min.
\nYra nustatyta, kad vakare vyrauja gilus l\u0117tas miegas, o antroje nakties pus\u0117je
\n\u2013 paradoksinis miegas, kurio metu \u017emogus sapnuoja. Paradoksinis miegas sudaro
\napie 25 proc. viso miego trukm\u0117s. <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Kod\u0117l svarbu laikytis miego higienos taisykli\u0173<\/strong><\/p>\n

 <\/strong><\/p>\n

Pagal statistinius duomenis, kas
\ntre\u010dias planetos gyventojas patiria sunkum\u0173 u\u017emigdamas ar ken\u010dia nuo nemigos,
\ntod\u0117l b\u016btina \u017einoti bendras miego
\nhigienos taisykles<\/strong>, kurios stiprina paros ritm\u0105. Da\u017eniausiai nemiga
\natsiranda nuo blogos miego higienos: netinkamo \u010diu\u017einio, patalyn\u0117s, naktini\u0173
\ndrabu\u017ei\u0173 bei mikroklimato. <\/p>\n

Pagalv\u0117s ir antklod\u0117s saugo k\u016bno
\ntemperat\u016br\u0105 ir leid\u017eia raumenims atsipalaiduoti. Tam geriausiai tinka
\nnat\u016bralaus pluo\u0161to audiniai (medviln\u0117, \u0161ilkas), nes jie puikiai sugeria
\nprakait\u0105 ir leid\u017eia odai kv\u0117puoti. Rekomenduojamas vidutinio kietumo \u010diu\u017einys.
\nYra begal\u0117 rekomendacij\u0173, kuri\u0173 laikantis galima u\u017etikrinti reikaling\u0105 miego
\nkokyb\u0119. Ta\u010diau svarbiausios yra tos, kurios u\u017etikrina sveik\u0105 mieg\u0105<\/strong>, tai \u2013 tinkama temperat\u016bra, \u0161viesa, maistas, fizinio
\naktyvumo ir poilsio kaita. <\/p>\n

Psichologai nustat\u0117, kad \u017emogus
\ngeriausiai pailsi miegamajame, kuris yra i\u0161da\u017eytas   pastelin\u0117mis ar \u017eem\u0117s spalvomis. Amerikie\u010di\u0173
\nprofesorius Kristianas Geldelchuzas atliko spalv\u0173 \u012ftakos miegui tyrimus ir
\nnustat\u0117, kad suaugusi\u0173j\u0173 miegamajam tinka ro\u017ein\u0117s ir m\u0117lynos spalv\u0173 deriniai.
\nNustatyta, kad ro\u017ein\u0117 spalva nuteikia romanti\u0161kai, o m\u0117lyna u\u017etikrina ram\u0173,
\ngil\u0173 ir sveik\u0105 mieg\u0105. Miegamojo langus tur\u0117t\u0173 dengti nuo \u0161viesos apsaugan\u010dios
\nu\u017euolaidos. Miegamajame turi b\u016bti visi\u0161kai tamsu, kadangi net ma\u017eiausias
\n\u0161viesos \u0161altinis gali trikdyti melatonino, u\u017etikrinan\u010dio ger\u0105 mieg\u0105,
\ni\u0161siskyrim\u0105.<\/p>\n

Prie\u0161 mieg\u0105  miegamasis turi b\u016bti gerai  i\u0161v\u0117dintas. Temperat\u016bra jame turi b\u016bti
\nkomforti\u0161ka ir neauk\u0161ta \u2013 17 \u00b0C. Rekomenduojama
\ngultis ir keltis tuo pa\u010diu laiku, nes tik taip susiformuoja s\u0105lyginiai
\nrefleksai ir palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesn\u012f u\u017emigim\u0105 bei
\nkokybi\u0161k\u0105 poils\u012f.<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Ne ma\u017eiau svarbu yra prie\u0161 mieg\u0105
\npasivaik\u0161\u010dioti gryname ore, i\u0161simaudyti po \u0161iltu  du\u0161u. Nepatartina aktyvi  protin\u0117 ar fizin\u0117 veikla bei \u012fkyrus
\ntriuk\u0161mas.  Pasiklausykite ramios ir
\nmelodingos muzikos. Vakarien\u0119 suvalgykite likus dviem valandoms iki miego,
\nnepersivalgykite. Tinka lengvas dar\u017eovi\u0173 u\u017ekandis ar salotos su \u017euvimi,
\ntriu\u0161iena ar pauk\u0161tiena. Negerkite stiprios kavos, arbatos ar kit\u0173
\nenergizuojam\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173. I\u0161gerkite \u017eoleli\u0173 arbatos su medumi: m\u0117t\u0173, melis\u0173, ramun\u0117li\u0173,
\nlevandos ar e\u0161k\u0117tuogi\u0173. <\/p>\n

Mieg\u0105 neigiamai veikia
\nelektromagnetin\u0117s ir elektrin\u0117s bangos, kurias skleid\u017eia \u012fvair\u016bs prietaisai
\n(televizoriai, elektriniai laikrod\u017eiai, kompiuteriai ir kt.), tod\u0117l miegamajame
\nj\u0173 netur\u0117t\u0173 b\u016bti. Nustatyta, kad net mobilusis telefonas, esantis bud\u0117jimo
\nre\u017eime,  sugeba i\u0161derinti abi miego fazes
\n(l\u0117t\u0105j\u012f ir greit\u0105j\u012f mieg\u0105). Jei  vis
\nd\u0117lto miegamajame yra \u012fvairi\u0173 prietais\u0173, patariama juos laikyti saugiu (apie 2
\nm.) atstumu nuo lovos.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 savijaut\u0105 gali paveikti ir
\nnetinkamai pasirinkta miego poza, kuri gali nulemti kaklo ar  nugaros ilgalaikius skausmus, rauk\u0161li\u0173
\natsiradim\u0105 bei knarkim\u0105. Geriausiai i\u0161simiegama, kai miegama ant nugaros.
\nTa\u010diau reikia \u012fsid\u0117m\u0117ti, kad pirmiausiai b\u016btina tinkamai parinkti pagalv\u0119.
\nMiegant ant nugaros, galva negali b\u016bti auk\u0161tai pakelta, turi b\u016bti vienodame
\nlygyje kaip ir visas k\u016bnas. Reikia atsiminti, kad \u0161i poza netinkama
\nknarkiantiems \u017emon\u0117ms, nes atsipalaiduoja gerkl\u0117s raumenys ir \u012fkv\u0117pimo metu
\npradeda vibruoti mink\u0161tasis gomurys bei lie\u017euv\u0117lis.<\/p>\n

Atsigulti ir keltis su \u0161viesa
\nm\u016bs\u0173 kibernetin\u0117je visuomen\u0117je tampa tiesiog ne\u012fmanomu ar sunkiai pasiekiamu
\ntikslu. Ta\u010diau b\u016btina stengtis bent gultis ir keltis vienu metu bei gyventi sau
\ntinkamu biologinio aktyvumo ritmu. Tuomet \u017eadintuvas taps visi\u0161kai
\nnereikalingas. Prie\u0161 einant miegoti pakaks vien tik pagalvoti ar pasakyti sau,
\nkada ryte norite atsikelti, o miegas taps kokybi\u0161kas bei sveikas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Sveikatos mokymo ir lig\u0173
\nprevencijos centro Metodin\u0117s pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomen\u0117s
\nsveikatos administrator\u0117 Liucija Urbonien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuolaikinis gyvenimo tempas ir b\u016bdas daugel\u012f ver\u010dia skub\u0117ti, tod\u0117l vis ma\u017eiau laiko yra skiriama normaliam ir visaver\u010diam poilsiui bei miegui. Nustatyta, kad suaug\u0119s \u017emogus privalo miegoti ne ma\u017eiau kaip a\u0161tuonias valandas. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5515,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5514","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5514"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5514\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5515"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5514"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5514"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}