{"id":5523,"date":"2014-10-09T01:00:00","date_gmt":"2014-10-09T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-10-09T01:00:00","modified_gmt":"2014-10-09T01:00:00","slug":"gyvenimas-su-sizofrenija-issukis-kuri-galima-iveikti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gyvenimas-su-sizofrenija-issukis-kuri-galima-iveikti\/5523\/","title":{"rendered":"Gyvenimas su \u0161izofrenija \u2013 i\u0161\u0161\u016bkis, kur\u012f galima \u012fveikti"},"content":{"rendered":"

Psichin\u0117 sveikata \u2013 sud\u0117tin\u0117 \u017emogaus sveikatos dalis. Stiprios
\npsichin\u0117s sveikatos \u017emogus lengviau \u012fveikia stres\u0105, geba palaikyti gerus
\nsantykius su \u0161eima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir u\u017e juos atsako,
\nd\u017eiaugiasi gyvenimo pilnatve ir t\u0105 malonum\u0105 i\u0161rei\u0161kia aplinkiniams. Kai \u017emogaus
\norganizme sutrinka vidin\u0117 pusiausvyra, da\u017enai pablog\u0117ja ne tik psichin\u0117
\nsveikata, bet ir fizin\u0117. Sutrikusi sveikata tampa mil\u017eini\u0161ka problema pa\u010diam individui, jo \u0161eimai, taip pat visuotin\u0117 sveikatos,
\nsocialin\u0117 ir ekonomin\u0117 problema. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos
\n(toliau\u2212PSO) skai\u010diavimai, 12 proc. visos pasaulio lig\u0173 na\u0161tos priskiriama psichikos sveikatos problemoms. Ateityje \u0161i
\nprocentin\u0117 dalis gali gerokai padid\u0117ti, jei nebus ma\u017einami psichikos sveikat\u0105
\n\u017ealojantys veiksniai ir nebus ie\u0161koma reikiam\u0173 i\u0161tekli\u0173 psichikos ligoms gydyti. <\/em>Lietuvoje \u0161izofrenija serga apie 0,6 proc. gyventoj\u0173, o pasaulio gyventoj\u0173 \u2013
\napie 1 proc. <\/em><\/p>\n

<\/p>\n

\u0160izofrenijai gydyti vidutini\u0161kai per metus skiriama 27 mln. lit\u0173.
\nVaist\u0173 \u0161izofrenijos gydymui kompensavimas vienam pacientui per metus kainuoja
\napie 1700 lit\u0173.<\/p>\n

Matydami, kiek nuostoli\u0173 kelia psichikos sveikatos
\npablog\u0117jimas, suprantame, kad nepakankamai investuojama \u012f sveikat\u0105. Akivaizdu,
\nkad psichikos sveikata \u2013 \u201eapleista\u201c visuomen\u0117s sveikatos sritis. Psichikos lig\u0173
\nprevencijai, ankstyvam \u0161i\u0173 lig\u0173 i\u0161ai\u0161kinimui bei efektyviam gydymui neskiriamas
\nreikiamas d\u0117mesys. Siekiant atkreipti visuomen\u0117s ir vald\u017eios institucij\u0173 d\u0117mes\u012f
\n\u012f psichikos lig\u0173 problematik\u0105, spalio 10-\u0105j\u0105 visame pasaulyje minima Psichikos sveikatos diena. \u0160i\u0173 met\u0173 Pasaulin\u0117s psichikos sveikatos dienos tema \u2013 <\/em>\u201eGyvenimas su \u0161izofrenija\u201c. \u0160ia
\naktualia tema PSO siekia atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f neteising\u0105 \u0161izofrenijos,
\nkaip nepagydomos ligos, supratim\u0105, kad sergantieji jaust\u0173si ma\u017eiau
\nstigmatizuoti bei geb\u0117t\u0173 gyventi visavert\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n


<\/em><\/p>\n

Kas yra \u0161izofrenija?<\/strong><\/em><\/p>\n


<\/strong><\/em><\/p>\n

\u0160izofrenija yra l\u0117tin\u0117 psichin\u0117 liga,
\nkuri palaipsniui pa\u017eeid\u017eia m\u0105stym\u0105, jausmus, vali\u0105 ir suvokim\u0105. Ligos simptomai:
\nm\u0105stymo sutrikimas, nenuoseklumas, haliucinacijos, kliedesiai. Sergantysis
\nilgainiui kei\u010diasi: jis ima gyventi tarsi \u201enerealiame pasaulyje\u201c, jam sunku
\ni\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, sunkiau mokytis, dirbti, jis ima elgtis kaip koks nors
\nypatingas asmuo, manyti, kad aplinkiniai jam linki blogo, stengiasi pakenkti.
\nJis pradeda l\u0117\u010diau kalb\u0117ti, l\u0117t\u0117ja jo m\u0105stymas, nenori k\u0105 nors veikti, j\u012f apima
\napatija, nesugeba prisi\u017ei\u016br\u0117ti, sumenk\u0117ja jausm\u0173 gama, i\u0161nyksta susidom\u0117jimas
\ngyvenimu, nutr\u016bksta kontaktai su \u0161eima. Ligai b\u016bdingi pasikartojantys
\npriepuoliai ir geros b\u016bsenos laikotarpiai. Pavojingiausi \u2013 pirmieji 6 ligos
\nmetai, kuomet \u012fvyksta daugiausia savi\u017eudybi\u0173. Statistiniais duomenimis, 50
\nproc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija bando \u017eudytis, 10 proc. nusi\u017eudo. Jei sergantysis
\n\u0161izofrenija i\u0161gyvena iki 60 m., vyresniame am\u017eiuje ligos simptomai tampa ma\u017eiau
\ni\u0161reik\u0161ti. Pasveikti visi\u0161kai ar i\u0161 dalies yra galimyb\u0117, ypa\u010d tiems asmenims,
\nkuriems liga diagnozuojama pradiniuose etapuose, jei parenkami tinkami vaistai
\nir gydymo metodai, ligoniai turi \u0161eimos palaikym\u0105 bei geresnes socialines garantijas.<\/p>\n

<\/p>\n

Faktai apie
\n\u0161izofrenij\u0105: <\/em><\/p>\n

\u2022 <\/strong>Vidutini\u0161kai
\n24 milijonai pasaulio gyventoj\u0173 serga \u0161izofrenija.<\/p>\n

\u2022 <\/strong>Liga
\npaprastai pasirei\u0161kia v\u0117lyvoje paauglyst\u0117je ar jaunyst\u0117je: vyrams 15\u201325 met\u0173,
\nmoterims 25\u201335 met\u0173.<\/strong><\/p>\n

\u2022 <\/strong>\u0160izofrenija daugiausia serga 15\u201335 met\u0173
\nam\u017eiaus asmenys.<\/p>\n

\u2022 <\/strong>Daugiau nei 50 proc.
\nsergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija negauna tinkamo
\ngydymo.<\/p>\n

\u2022 <\/strong>90 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija ir
\nnesigydan\u010di\u0173j\u0173 yra besivystan\u010diose \u0161alyse.<\/p>\n

\u2022 <\/strong>Sergantiesiems
\n\u0161izofrenija pagalba turi b\u016bti teikiama bendruomeniniu lygiu, aktyviai \u012f veikl\u0105
\n\u012ftraukiant \u0161eim\u0105 ir bendruomen\u0119.<\/p>\n

PSO pa\u017eymi, jog labai svarbu kompleksinis \u0161ios
\nligos gydymas. Atsl\u016bgus ligos pa\u016bm\u0117jimui, tokie asmenys turi
\nb\u016bti integruojami \u012f visuomen\u0119 ir mokomi joje gyventi.
\nDa\u017enai liga pa\u016bm\u0117ja vien d\u0117l to, kad \u017emogus jau\u010diasi vieni\u0161as, bej\u0117gis,
\nizoliuotas. Taip da\u017eniausiai atsitinka d\u0117l to, kad tokie \u017emon\u0117s susiduria su
\nkasdiene diskriminacija mokslo, gyvenamojo b\u016bsto ar darbo srityse. Tik 20 proc.
\n\u0161ia liga sergan\u010di\u0173j\u0173 s\u0117kmingai \u012fsilieja \u012f darbo rink\u0105. Kai kurios \u0161alys tokiems
\nligoniams net neleid\u017eia dalyvauti visuotiniuose balsavimuose, tuoktis ar tur\u0117ti
\nvaik\u0173. Svarbu neu\u017emir\u0161ti, kad svarbi\u0105 pagalb\u0105 tokiems \u017emon\u0117ms gal\u0117t\u0173 teikti pirmin\u0117s
\nsveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai.<\/p>\n

<\/p>\n

Atlikti tyrimai besivystan\u010diose \u0161alyse (Indijoje,
\nIrane, Pakistane ir kt.) patvirtina
\npirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos svarb\u0105,
\nteikiant pagalb\u0105 \u017emon\u0117ms su psichikos negalia. PSO rekomenduojamos priemon\u0117s:<\/p>\n

<\/p>\n

\u2022 <\/em><\/strong>pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 mokymas dirbti su psichikos
\nligoniais;<\/em><\/p>\n

\u2022 <\/em><\/strong>apr\u016bpinimas ir gydymas medikamentiniais vaistais;<\/em><\/p>\n

\u2022 <\/em><\/strong>\u0161eimos tinklo stiprinimas ir <\/em>pasirengimas suteikti tinkam\u0105 pagalb\u0105;<\/em><\/p>\n

\u2022 <\/em><\/strong>reikalui
\nesant, ligoni\u0173 nukreipimas pas psichikos sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0105;<\/em><\/p>\n

\u2022<\/em><\/strong><\/em><\/strong>visuomen\u0117s
\n\u0161vietimas,<\/em> siekiant suma\u017einti ligoni\u0173 stigm\u0105
\nir diskriminacij\u0105. <\/em><\/p>\n


<\/em><\/p>\n

Keli faktai
\nsusij\u0119 su \u0161i\u017eofrenija:<\/em><\/p>\n


<\/em><\/p>\n

Neseniai mokslininkai nustat\u0117 glaud\u017ei\u0105 sergamumo nerv\u0173 ligomis s\u0105saj\u0105 su
\ncheminiu dirvo\u017eemio balansu. Vietovi\u0173, kuri\u0173 dirvo\u017eemyje rasta daugiau fosforo
\nir li\u010dio, gyventojai turi ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 susirgti nerv\u0173 ligomis, tarp j\u0173 ir
\n\u0161izofrenija. Atlikus Baltijos j\u016bros \u0161ali\u0173 tyrimus, nustatyta, kad sergamumas
\n\u0161izofrenija bei kitomis nerv\u0173 sistemos ligomis yra gerokai didesnis
\nSkandinavijos valstyb\u0117se negu Lietuvoje ar Estijoje. \u0160tai Suomijos dirvo\u017eemyje
\nma\u017eiausiai min\u0117t\u0173 element\u0173 ir sergamumas nerv\u0173 ligomis \u010dia yra did\u017eiausias. <\/p>\n

Psichin\u0119 sveikat\u0105 lemia daugyb\u0117 veiksni\u0173: tai ir chemini\u0173 element\u0173
\npusiausvyra organizme, ir genetin\u0117s savyb\u0117s, ir socialin\u0117
\naplinka, kurioje mokom\u0117s, dirbame, ilsim\u0117s. Kiekvienas i\u0161 dalies esame
\natsakingi u\u017e tai, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 psichikos ligomis gaus\u0117ja, o j\u0173 atskirtis
\ndid\u0117ja. <\/p>\n

Psichikos lig\u0173 destigmatizavimas \u2013 ilgas procesas, reikalaujantis vis\u0173
\npirma bendruomen\u0117s susitelkimo, geranori\u0161kumo bei atsakomyb\u0117s. Tolerancija psichikos
\nligoniams ir j\u0173 integracija, nuo\u0161irdus r\u016bpestis psichikos ligoni\u0173 i\u0161gyvenimais
\nir pagalba tur\u0117t\u0173 b\u016bti skatinama nuosekliai ir jau nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 dar\u017eeliuose
\nir mokyklose. <\/em><\/p>\n

\u0160iandien, Pasaulin\u0119 psichikos sveikatos dien\u0105, susitelkim ir paklauskim
\nvieni kit\u0173: \u201eKaip a\u0161 asmeni\u0161kai galiu prisid\u0117ti, kad kiekvieno m\u016bs\u0173 psichin\u0117
\nsveikata b\u016bt\u0173 stipresn\u0117?\u201c<\/p>\n

Straipsn\u012f pagal \u012fvairi\u0105 literat\u016br\u0105 pareng\u0117 Sveikatos mokymo ir lig\u0173
\nprevencijos centro Neinfekcini\u0173 lig\u0173 profilaktikos skyriaus visuomen\u0117s
\nsveikatos administrator\u0117 J\u016brat\u0117 Kriau\u010di\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Psichin\u0117 sveikata \u2013 sud\u0117tin\u0117 \u017emogaus sveikatos dalis. Stiprios psichin\u0117s sveikatos \u017emogus lengviau \u012fveikia stres\u0105, geba palaikyti gerus santykius su \u0161eima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir u\u017e juos atsako, d\u017eiaugiasi gyvenimo pilnatve ir t\u0105 malonum\u0105 i\u0161rei\u0161kia aplinkiniams. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5524,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5523","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5523","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5523"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5523\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5523"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5523"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5523"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5523"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5523"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}