{"id":5534,"date":"2011-09-15T01:00:00","date_gmt":"2011-09-15T01:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2011-09-15T01:00:00","modified_gmt":"2011-09-15T01:00:00","slug":"kontraceptines-tabletes-zala-moteru-organizmui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kontraceptines-tabletes-zala-moteru-organizmui\/5534\/","title":{"rendered":"Kontraceptin\u0117s tabl\u0117t\u0117s &#8211; \u017eala moter\u0173 organizmui"},"content":{"rendered":"<p style=\"font-weight:bold;text-align:justify\">KONTRACEPTIN\u0116S<br \/>\nTABLET\u0116S \u2013 \u017dALA MOTER\u0172 ORGANIZMUI<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\"><\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Abejojate<br \/>\nd\u0117l kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 naudojimo? Ne j\u016bs viena! Daugybei moter\u0173 gydytojai<br \/>\npataria naudoti tabletes saugantis nepageidaujamo n\u0117\u0161tumo, daugyb\u0117 moter\u0173 jas<br \/>\nvartoja, gniau\u017edamos \u0161irdyje abejon\u0119: o gal tikrai kontraceptin\u0117s tablet\u0117s &#8211;<br \/>\n\u017eala moter\u0173 organizmui.<br \/>\nNuo 1960-\u0173j\u0173<br \/>\nmet\u0173, kai atsirado kontraceptin\u0117s tablet\u0117s, jas naudojo ir tebenaudoja<br \/>\nmilijonai moter\u0173, tik\u0117damos, kad tai saugi ir efektyvi apsauga nuo n\u0117\u0161tumo.<br \/>\nDeja, tai tik<br \/>\npus\u0117 tiesos. Kontraceptin\u0117s tablet\u0117s tikrai efektyviai apsaugo nuo<br \/>\nnepageidaujamo n\u0117\u0161tumo. Ta\u010diau kartu jos yra labai klastingos. Per<br \/>\npenkiasde\u0161imt met\u0173, kai naudojamos kontraceptin\u0117s tablet\u0117s, moter\u0173 tarpe labai<br \/>\npadaug\u0117jo lig\u0173 ir negalavim\u0173, iki tol pasitaikydavusi\u0173 gana retai. Svorio<br \/>\ndid\u0117jimas, galvos skausmai, nuotaikos svyravimai &#8211; \u0161iuos negalavimus pastebi<br \/>\ndaugelis. Ar \u017einote, kad nemaloni\u0173 simptom\u0173 visum\u0105 apib\u016bdinantis terminas PMS<br \/>\n(prie\u0161menstruacinis sindromas) neegzistavo prie\u0161 penkiasde\u0161imt met\u0173?<br \/>\nPapras\u010diausiai dauguma simptom\u0173 tuomet tiesiog nepasireik\u0161davo! Ta\u010diau<br \/>\nkontraceptin\u0117s tablet\u0117s &#8211; tai kur kas rimtesn\u0117 \u017eala moter\u0173 organizmui. Dabar<br \/>\njau pripa\u017e\u012fstama, kad galimos j\u0173 vartojimo pasekm\u0117s: yra migrena, kr\u016bties ir<br \/>\ngimdos v\u0117\u017eys, \u0161irdies ligos, auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, kraujo kre\u0161uliai,<br \/>\nnevaisingumas, depresija, nerimas ir tt. Gali b\u016bti, kad \u0161iame s\u0105ra\u0161e atsiras ir<br \/>\nkiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eys bei Alzheimerio liga.<br \/>\nIki 2003 m.<br \/>\ngydytojai, i\u0161ra\u0161ydami kontraceptines tabletes, pabr\u0117\u017edavo, kad jos ne tik saugo<br \/>\nnuo n\u0117\u0161tumo, bet ir ma\u017eina kr\u016bt\u0173 v\u0117\u017eio, \u0161irdies lig\u0173, depresijos, miom\u0173<br \/>\natsiradimo rizik\u0105. Ta\u010diau kaip neretai pasitaiko, tikrasis vaist\u0173 \u0161alutinis<br \/>\npoveikis i\u0161ai\u0161k\u0117ja tik po de\u0161imtme\u010di\u0173. Tai, kas ka\u017ekada buvo laikoma apsauga,<br \/>\ndabar pripa\u017e\u012fstama prie\u017eastimi. Randama vis daugiau \u012frodym\u0173, kad kontraceptin\u0117s<br \/>\ntablet\u0117s \u2013 \u017eala moter\u0173 organizmui.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Ypa\u010d<br \/>\nakivaizd\u017eiai kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 vartojimo \u017eala pasirei\u0161kia moterims ir<br \/>\nmerginoms, turin\u010dioms polink\u012f \u012f kraujo kre\u0161uli\u0173 susidarym\u0105. Dar labiau<br \/>\ntir\u0161tindamos krauj\u0105, kontraceptin\u0117s tablet\u0117s kelia tiesiogin\u012f pavoj\u0173 \u0161i\u0173 moter\u0173<br \/>\ngyvybei,<br \/>\nKaip veikia<br \/>\nkontraceptin\u0117s tablet\u0117s? Jos sudarytos i\u0161 dviej\u0173 tip\u0173 hormon\u0173: sintetini\u0173<br \/>\nestrogen\u0173 ir sintetini\u0173 progestin\u0173.<br \/>\nHormonai<br \/>\nneleid\u017eia \u012fvykti ovuliacijai, tai yra subrendusiai kiau\u0161ial\u0105stei i\u0161silaisvinti<br \/>\ni\u0161 kiau\u0161id\u0117s. Tai yra moters organizmo apgavimas &#8211; pakit\u0119s hormon\u0173 kiekis<br \/>\nprane\u0161a, kad moteris yra n\u0117\u0161\u010dia, tod\u0117l kiau\u0161ial\u0105st\u0117s i\u0161laisvinti nebereikia.<br \/>\nKadangi j\u016bs\u0173 k\u016bnui siun\u010diamas signalas, kad esate n\u0117\u0161\u010dia, gimdos vidin\u0117s<br \/>\nsienel\u0117s pradeda ruo\u0161tis priimti vaisi\u0173. Ta\u010diau kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 m\u0117nesio<br \/>\nrinkinys sudarytas taip, kad v\u0117liau estrogen\u0173 kiekis staigiai nukrenta, tod\u0117l<br \/>\nmoteriai \u012fvyksta &#8222;normalios&#8221; m\u0117nesin\u0117s. I\u0161 ties\u0173 tai n\u0117ra normalus<br \/>\nciklas, o nuolatinis organizmo apgaudin\u0117jimas, kur\u012f kas m\u0117nes\u012f patiria<br \/>\nmilijonai kontraceptines tabletes naudojan\u010di\u0173 moter\u0173. <br \/>\nTablet\u0117se<br \/>\nesantys hormonai tir\u0161tina gimdos kaklelio gleives, kad b\u016bt\u0173 sulaikomi<br \/>\nspermatozoidai, o taip pat veikia gimdos vidin\u012f pavir\u0161i\u0173, neleisdami prie jo<br \/>\nprisitvirtinti apvaisintai kiau\u0161ial\u0105stei.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">Pirmosiose<br \/>\nkontraceptin\u0117se tablet\u0117se b\u016bdavo nepaprastai didelis sintetinio estrogeno ir<br \/>\nprogestino kiekis. Paai\u0161k\u0117jus, kad \u0161ios kontraceptin\u0117s tablet\u0117s daro \u017eal\u0105<br \/>\nmoter\u0173 organizmui, hormon\u0173 kiekis jose yra nuolat ma\u017einamas. Dabartin\u0117s<br \/>\nkontraceptin\u0117s tablet\u0117s vadinamos &#8222;tre\u010diosios kartos&#8221; tablet\u0117mis.<br \/>\nSintetini\u0173 hormon\u0173 jose yra apie penkiasde\u0161imt kart\u0173 ma\u017eiau, nei j\u0173 pirmtak\u0117se,<br \/>\nta\u010diau ma\u017edaug keturis kartus daugiau, negu j\u0173 nat\u016braliai b\u016bna organizme.<br \/>\nSintetiniai<br \/>\nhormonai yra labai pana\u0161\u016bs \u012f tuos, kurie gaminasi moters k\u016bne. Jie tur\u0117t\u0173<br \/>\nimituoti nat\u016bralius organizmo hormonus, ta\u010diau jie n\u0117ra identi\u0161ki nat\u016braliam<br \/>\nestrogenui nei progesteronui, jie yra tik cheminiai pakaitalai. Nors j\u0173<br \/>\nmolekul\u0117s labai pana\u0161ios, ta\u010diau ne visai tokios pat. J\u016bs\u0173 organizmas jau\u010dia<br \/>\nskirtum\u0105! Sintetiniai hormonai &#8211; tai med\u017eiagos, kuri\u0173 organizmas neatpa\u017e\u012fsta, o<br \/>\ntai daro nenat\u016bral\u0173 poveik\u012f visam moters organizmui. Kontraceptines tabletes<br \/>\ngalima palyginti su kompiuterio virusu: d\u0117l neteisinga seka gautos informacijos<br \/>\nvisa sistema (\u0161iuo atveju j\u016bs\u0173 k\u016bnas) sutrinka ir pradeda elgtis nenormaliai.<br \/>\nTablet\u0117se<br \/>\nesantis cheminis progestinas, u\u017etvind\u0119s organizm\u0105, sustabdo nat\u016bralaus<br \/>\nprogestino gamyb\u0105 kiau\u0161id\u0117se, ta\u010diau d\u0117l kol kas ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nat\u016bralaus<br \/>\nestrogeno gamyba nesiliauja. Taigi moters k\u016bne radikaliai pasikei\u010dia<br \/>\n&nbsp;estrogen\u0173 &#8211; progesteron\u0173 balansas. Estrogenai tampa dominuojan\u010diais, o nat\u016bralaus<br \/>\nprogesterono nebelieka. D\u0117l estrogen\u0173 pertekliaus organizme i\u0161ve\u0161a ir sustor\u0117ja<br \/>\ngimdos gleivin\u0117, m\u0117nesin\u0117s tampa ilgos, gausios, nereguliarios, ilgas m\u0117nesini\u0173<br \/>\nnebuvimo periodas kaitaliojasi su disfunkciniais kraujavimais.<\/p>\n<p style=\"text-align:justify\">\nReikia<br \/>\npripa\u017einti, kad apie 50 procent\u0173 kontraceptines tabletes vartojan\u010di\u0173 moter\u0173<br \/>\nnepatiria neigiam\u0173 pasekmi\u0173. Ta\u010diau tai grei\u010diau liudija steb\u0117tin\u0105 organizmo<br \/>\ngeb\u0117jim\u0105 susitvarkyti su i\u0161\u0161\u016bkiais, negu table\u010di\u0173 ne\u017ealingum\u0105. Jums pasisek\u0117,<br \/>\njei \u017ealingos kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 pasekm\u0117s \u0161iandien aplenk\u0117 jus, ta\u010diau<br \/>\nkartais j\u0173 \u017eala organizmui pasirei\u0161kia net po de\u0161imtme\u010di\u0173.<\/p>\n<div style=\"text-align:justify\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Abejojate d\u0117l kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 naudojimo? Ne j\u016bs viena!<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5535,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5534","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5534","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5534"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5534\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5535"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5534"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5534"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5534"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5534"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5534"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}