{"id":5698,"date":"2010-08-03T19:00:00","date_gmt":"2010-08-03T19:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-03T19:00:00","modified_gmt":"2010-08-03T19:00:00","slug":"kaip-issaugoti-draugus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-issaugoti-draugus\/5698\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161saugoti draugus?"},"content":{"rendered":"<p><b>Esame link&#281; rinktis draugus pagal tai, kas mums yra artimas ir yra &#303; mus<br \/>\npana\u0161us. Pasak psicholog&#279;s Judith Sills, viskas priklauso nuo to, ar galima<br \/>\nsusitaikyti su skirtumais, kurie atsiranda draugams suvokiant save kaip<br \/>\nindividus.<\/b><\/p>\n<p>\u201eKuo labiau nevienalytis yra m&#363;s&#371; ratas, tuo labiau jis mus praturtina, suteikia<br \/>\ndaugiau galimybi&#371;. Bet jis taip pat suteikia daugiau nepatogum&#371;. Tod&#279;l jei j&#363;s&#371;<br \/>\ndraug&#371; b&#363;rys yra margas, tik&#279;kit&#279;s kartkart&#279;mis b&#363;ti suerzinti ar nesaug&#363;s\u201c, &#8211;<br \/>\nsako J. Sills.<\/p>\n<p>Draugyst&#279; yra lyg akordeonas: kartais b&#363;site artimi, kartais tolimi, o v&#279;liau<br \/>\nv&#279;l artimi. Arba ne. Arba gali ply\u0161ti \u0161irdis suvokiant, kad draugyst&#279; i\u0161bl&#279;so.<br \/>\n\u0160tai d&#279;l ko Kembrid\u017eo universiteto (D.Britanija) psicholog&#279; Terri Apter<br \/>\nrekomenduoja ma\u017eus konfliktus spr&#281;sti be u\u017euolank&#371; \u2013 tai padeda i\u0161vengti draug&#371;<br \/>\nrato skilimo.<\/p>\n<p>Jei esate &#303;skaudintas, kad draugas nepakviet&#279; j&#363;s&#371; &#303; savo rengiam&#261; vakar&#279;l&#303; ar<br \/>\nnepasigyr&#279; apie gaut&#261; paauk\u0161tinim&#261;, taip ir pasakykite (ne kaltinamuoju tonu)<br \/>\nprie\u0161 tai, kaip susikaup&#281; nusivylimai u\u017etemdys vis&#261; j&#363;s&#371; bendravim&#261;.<\/p>\n<p>Ir analizuokite savo pasikeitusius jausmus. Tarkime, vieni\u0161os moters geriausia<br \/>\ndraug&#279; i\u0161teka ir susilaukia s&#363;naus. Naujoji mama ignoruoja savo draug&#279;s<br \/>\nelektroninius lai\u0161kus, skuba nutraukti pokalbius telefonu ir v&#279;luoja &#303;<br \/>\npasimatymus i\u0161gerti kavos, o susitikus pusvaland&#303; pasakoja apie miego ugdymo<br \/>\nmetodus.<\/p>\n<p>Vieni\u0161a moteris pradeda m&#261;styti kriti\u0161kai: \u201eDabar ji tokia nuobodi\u201c. Bet i\u0161<br \/>\ntikr&#371;j&#371; ji pati jau&#269;iasi atstumta. Kaip \u201ePsychology Today\u201c sak&#279;J. Sills, b&#363;t&#371;<br \/>\ngeriau, jei vieni\u0161oji moteris manyt&#371;: \u201eMano draug&#279; dabar nebeturi tiek laisvo<br \/>\nlaiko kaip anks&#269;iau, bet gyvenimas d&#279;l to nesibaigia. Kada nors ir a\u0161<br \/>\nsusilauksiu vaik&#371; o tuomet tik&#279;siuos jos supratimo\u201c.<\/p>\n<p>Kuomet draugyst&#279; v&#279;l sustipr&#279;ja, abi moterys &#303; bendravim&#261; &#303;traukia nauj&#371;<br \/>\npatir&#269;i&#371;.<\/p>\n<p>Susitaikykite su tuo, kad draugyst&#279;s bl&#279;sta, bet kartais v&#279;l sustipr&#279;ja.<br \/>\nI\u0161sakykite nuoskaudas. Vertinkite draugus, kurie n&#279;ra pana\u0161&#363;s &#303; jus. Ir vaikus<br \/>\nto mokykite. Argi gyvenimas su savo klonais neb&#363;t&#371; nuobodus?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Esame link&#281; rinktis draugus pagal tai, kas mums yra artimas ir yra &#303; mus<br \/>\npana\u0161us. Pasak psicholog&#279;s Judith Sills, viskas priklauso nuo to, ar galima<br \/>\nsusitaikyti su skirtumais, kurie atsiranda draugams suvokiant save kaip<br \/>\nindividus.<\/p>\n<p>\u201eKuo labiau nevienalytis yra m&#363;s&#371; ratas, <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5699,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5698","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5698","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5698"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5698\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5699"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5698"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5698"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5698"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5698"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5698"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}