Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 1 i\u0161 4 suaugusių gyventojų skund\u017eiasi
\npoilsio jausmo stoka po miego, tačiau tik 1 i\u0161 20 blogai miegančiųjų kreipiasi į
\ngydytoją. Medikai miego sutrikimų problemas kasmet prisimena kovo 21-ąją, kai
\nminima Tarptautinė miego diena.<\/p>\n
\nLietuvos miego medicinos draugijos prezidentės prof. Vandos Liesienės klausiame,
\nkiek miego valandų mums reikia, kokiu metu reikėtų gultis ir kada keltis, kaip
\nmiego kokybė keičiasi su am\u017eiumi ir kodėl jis sutrinka.<\/p>\n
Vyresni miega kitaip<\/b><\/p>\n
Anot medikės, miego vienodai reikia ir vaikams, ir senoliams. Mat miegant
\ni\u0161siskiria augimo hormonas, kuris atstato pa\u017eeistas ląsteles. Paprastai tai
\nvyksta lėtojo, vadinamojo delta miego metu, kurio fazės stebimos nuo 18-20 val.
\niki 3 val. nakties. Vėliau delta miego fazių mokslininkai neberegistruoja.<\/p>\n
Kiek valandų miegoti sveikiausia? Apie tai galima prisiklausyti daugybę teorijų.
\nDa\u017eniausiai minimos 8 val., tačiau yra ir tokių nuomonių, kad sveikiau miegoti
\nnelyginį skaičių valandų. \u201eKiek miego reikia kiekvienam \u017emogui, labai
\nindividualu. Miegoti reikia tiek, kad ryte jaustumėtės pailsėję, būtumėte geros
\nformos ir darbingi. Vienam u\u017etenka 6, kitam reikia 8 val.\u201c, – į klausimą atsakė
\nV. Liesienė.<\/p>\n
Anot medikės, su am\u017eiumi miego struktūra keičiasi, tačiau tai nerei\u0161kia, kad
\nvyresniems \u017emonėms miegoti reikia ma\u017eiau. Tiesiog po 40-50 metų trumpėja delta
\nmiego fazės, todėl pagyvenę \u017emonės linkę gultis anksčiau ir taip kompensuoja
\ngilaus miego trūkumą. Taigi nuostata, kad geriausias miegas \u2013 vakarinis, ne i\u0161
\npir\u0161to lau\u017eta.<\/p>\n
Be to, kinta miego vientisumas. Penkiasde\u0161imčiai per naktį gali atsibusti net
\ntris kartus. Vėliau nubudimų skaičius dar da\u017enesnis. \u201ePagyvenusiems \u017emonėms
\nnaktį nubusti yra normalu. Svarbiausia, kad neatsirastų nerimas \u2013 tuomet i\u0161
\ntiesų gali sutriki miegas\u201c, – įspėjo ekspertė.<\/p>\n
V. Liesienė nelinkusi gąsdinti, kad kelios bemiegės naktys pridarys mums
\nrūpesčių. \u201eKai \u017emogus sveikas, keleto naktų miego trūkumą organizmas puikiai
\nkompensuoja. Juk mūsų savijauta labai priklauso nuo motyvacijos. Ji \u2013 vienas i\u0161
\ngyvenimo varikliukų. Kai keletą naktų nepamiegame \u2013 dėl meilės ar karjeros,
\nvėliau visą nakties laiką u\u017eima delta miegas. Natūraliai jis sudaro tik 20
\nproc.\u201c, – pasakojo pa\u0161nekovė.<\/p>\n
Kada būtina keisti darbą?<\/b><\/p>\n
Anot medikės, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad visi mes turime savo
\ngenetinį laikrodį. Kitaip tariant, specifinė nervinių ląstelių grupė smegenyse
\ntam tikru periodu veikia aktyviai, skleisdama impulsus, o tam tikru periodu
\nlieka pasyvi. Kaip bebūtų keista, \u0161is aktyvumo ir neaktyvumo ciklas \u2013 apie 25
\nval.<\/p>\n
\u0160į vidinį laikrodį su i\u0161oriniu paros laikrod\u017eiu sinchronizuoja melatoninas,
\nkuris organizme pradedamas intensyviau gaminti temstant. I\u0161siskyręs melatoninas
\nreguliuoja hormonų apykaitą, suma\u017eina streso hormonų, ma\u017eina kūno temperatūrą,
\nlėtina \u0161irdies veiklą. Beje, nuo 40-50 metų kas de\u0161imtmetį melatonino gamyba
\nma\u017eėja po 10 proc.<\/p>\n
\u201eVisada pajusime, kad tam tikrą valandą prasideda mieguistumas. Jei mes
\nprie\u0161inamės \u0161iam natūraliam procesui, miegas i\u0161 tiesų ima trikti. Tikrai
\nnereikia savęs prievartauti ir iki antros valandos nakties \u017eiūrėti televizijos
\nprogramas. Kita vertus, neverta ir eiti gulti susigalvotą valandą. \u017dmogus turėtų
\nlabiau įsiklausyti į savo organizmą ir pats apsispręsti, kada jam geriausia
\nmiegoti\u201c, – patarė medikė.<\/p>\n
Kai kurių \u017emonių vidinis laikrodis gerokai nesutampa su gamtiniu paros laiku,
\ntodėl vieni vadinami \u201epelėdomis\u201c, kiti \u2013 \u201evieversiais\u201c. Pirmieji geriau jaučiasi
\nkeldamiesi vėliau, antrieji \u2013 anksčiau, tačiau jie anksti ir u\u017emiega.<\/p>\n
\u201ePelėdų\u201c organizme melatoninas gaminamas kitu metu \u2013 ciklas būna pasislinkęs,
\ntodėl jiems priimtinesnis kitoks re\u017eimas. Tiesa, treniruotė gali padėti, tačiau
\nne visiems. Jei \u017emogus per mėnesį neprisiderina prie darbo u\u017eduoto ritmo, jam
\nsiūlau keisti darbą, nes organizmas vis tiek kentės. Nepadės jokia motyvacija\u201c,
\n– ai\u0161kino V. Liesienė.<\/p>\n
Anot medikės, blogas savo organizmo suvokimas, ne\u017einojimas miego reguliacijos
\nprincipų \u2013 bene da\u017eniausia miego sutrikimų prie\u017eastis. \u201eKai jaučiamės sveiki,
\ndėl miego galvos nesukame. Tačiau jei tik pervargstame, septintą dieną visgi
\nreikia \u0161vęsti\u201c, – svarstė pa\u0161nekovė.<\/p>\n
Beje, mūsų organizme susikaupusios nuovargio med\u017eiagos, moksli\u0161kai vadinamos
\nadenozinu, taip pat yra būtina gero miego sąlyga. Kuo intensyviau dirbame, tuo
\ndaugiau smegenų skystyje atsiranda \u0161ių med\u017eiagų. Joms skylant vystosi geras
\nmiegas. Tačiau jei dieną praleid\u017eiame gulinėdami, slampinėdami, \u0161ių med\u017eiagų
\npakankamai nesusikaupia, todėl mūsų miego kokybė prastėja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 1 i\u0161 4 suaugusių gyventojų skund\u017eiasi
\npoilsio jausmo stoka po miego, tačiau tik 1 i\u0161 20 blogai miegančiųjų kreipiasi į
\ngydytoją. Medikai miego sutrikimų problemas kasmet prisimena kovo 21-ąją<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":5725,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-5724","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5724","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5724"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5724\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5725"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5724"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5724"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5724"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=5724"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=5724"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}